QUOTE(mamakubu @ 2012 04 28, 10:27)
Tai kas ta karma?

Žodis "karma" reiškia "veikla", kyla iš sanskrito kalbos žodžio "
karyate" - daryti, lietuvių klb. greičiausiai etimologiškai susijęs su "kurti". Karma induizmo kontekste specifiškai reiškia veiklą materialioje visatoje su egoistiniais motyvais.
Karmos dėsnis - tai, kad veiksmai sukelia tolygius atoveiksmius. "Ką pasėsi, tą ir pjausi", arba "kaip pasiklosi, taip išsimiegosi", "kaip šauki, taip atsiliepia". Galima sakyti, kad tai savotiškas "buhalterinio teisingumo" dėsnis - jeigu asmuo daro kažką blogo, susilaukia blogų atoveiksmių, o jeigu daro kažką gero - susilaukia gerų atoveiksmių.
Išvertus terminą, viskas paprasta. Veikla, gera veikla, bloga veikla, ir tos veiklos rezultatai. Visose religijose ir apskritai bendram gyvenimo supratime matome to paties teisingumo principo pripažinimą - kad geros veiklos pasekmės bus geros, o blogos - blogos.
Karmos sąvoka nurodo į žmogaus praeities veiklą (veiklą atliktą daugelyje praeitų gyvenimų) ir tos veiklos susikaupusius atoveiksmius, kuriuos žmogus patiria dabar ir turės patirti ateityje. Taip pat tendenciją, polinkį tai veiklai. Kiekvienas žmogus turi polinkį veikti vienaip o ne kitaip, kiekvienas žmogus turi tam tikrą charakterį. Pripažįstant daugelio gyvenimų koncepciją, suprantama, kad tai neatsirado per akimirką, ir nesusiformavo vien nuo vaikystės, bet tuos polinkius žmogus susiformavo per daugelį gyvenimų, atitinkamai, jie nekinta labai greitai, nebent būtų naudojami labai efektyvūs keitimosi metodai. Panašiai, likimas (t.y. praeities veiklos atoveiksmių visuma) nekinta staiga, kaip ir laivo padėties neįmanoma pakeisti labai greitai. Reikia pakeisti laivo kursą, ir savo greičiu jis nuplauks į kitą vietą. Laivas negali atsidurti kitam vandenyne iš karto. Todėl sakoma, "likimo nepakeisi". Bet ir kita pusė galioja: "kiekvienas yra savo laimės kalvis". Likimas nėra fiksuotas ir amžinas dalykas, kurio nekeičia žmogaus pastangos. Tik tiek kad viskas yra daug ilgesniame laike, nei dažnas įsivaizduoja.
Bendraudami tarpusavyje žmonės keičiasi būdo savybėmis, polinkiais, įtakoja vieni kitus. Šeimoje kiekvieno žmogaus veiksmai ir likimas veikia ir kitus šeimos narius, nes jie yra šalia ir kartu, gaunasi iš dalies bendri veiksmai ir tai kas patiriama kaip bendras likimas.
Protėviai ir tėvai nėra atsakingi už tai, kas mums nutinka, bet mes gimstame į tokių savybių ir likimo dinastiją, kurios daug kuo susiję su mūsų susikurtomis savybėmis ir likimu (t.y. karma). Pvz. jeigu užsitarnavome būti gražiais ir turtingais, tai ir turėsime gimti tokioje šeimoje, kur perduodami grožio genai fiziniam kūnui ir turtas. Susikūrėme tam tikrą charakterį, atitinkamo charakterio šeimoje gimsime. Na ir daug visokių galimybių, kaip gali būti praeities veikla susipynusi su tų žmonių, kurie artimi šiame gyvenime, praeities veikla.
Kartais sakoma: "protėvių kaltės krenta ant palikuonių iki septintos kartos", ir pan.. Manau, tai tam tikras būdas pažinti padėtį, bet mes juk suprantame, kad kaltė negali kristi ant nekalto. Kiekvienas yra pats atsakingas už tai kas jam nutinka, todėl tai ką gauname per protėvius, iš tikro yra mūsų pačių susikurta.