Neštuliukių skyrelis

Na mes ir pirmaji pasigavome naturaliai, be jokiu medicininiu isikisimu
Su pastojimu problemu niekad neturejau, vat isnesiojimas - tai man cia issukis (esu turejusi ne viena skausminga netekti )
Papildyta:


O tu po viena ar po du mitelisu istirpini vandenukyje?
Man gydytoja sake, kad 2 pakelius, bet as kazkaip suabejojau ir pasidariau is vieno, tai kol kas dar nieko

soris, kad kisu nosi, bet is nostalgijos vis kartais uzklystu cia paskaityt
apie dirzus po gimdymo diskutavot. zinokit, toms, kurioms planuojamas cp, tai jis bus nepamainomas dalykas, mano galva. po operacijos lydi toks nemalonus ir gan skausmingas pilvo tempimo zemyn jausmas, tai dirza uzsidejus pasaulis kitom spalvom nusvinta, ir keltis is lovos lengviau, ir vaiksciot lengviau. o ir pilvas nesusitraukia taip greit, kaip noretusi, o va dirzas tam labai padeda. as su dvyniais buvau 30kg uzsimetus nestumo metu, tai jei ne dirzas, dar ilgai buciau "nescia" vaiksciojus.. tiesa, jo is anksto pirkt tai nepatarciau, nes ju gi ivairiu dydziu buna, is kur zinot, kokio jums po gimdymo reikes (kiek pilvas jau bus pasitraukes). dauguma GN parduoda juos vietoj. na, bent jau AK atejo net i palata, ismatavo, pritaike, parode, kaip uzsidet teisingai. zodziu, siorvisas kaip privacioj
laimingai visoms nesiot dziaugsmus savo

tiesa, pasislepusi, bepanthenas ir siaip buity pravers, ypac vaikui, ale pasausejimus kokius patept ar net dupce, jei pasus. labai jis gelbsti oda. as jo ligi siol namuose visad turiu.
o del kompresiuku, tai kaip ir del viso kito, nelabai rekomenduociau uzsipirkt per daug. gal netiks. o gal maitint nepavyks. o gal. o gal. visokiu variantu gali nutikt. tai paskui suksit galva, kur juos kist bet siaip jie superinis ir nepamainomas dalykas toms, kurios pasiryzusios MP maitint. vis tiek pradzioj didziajai daliai zindyviu pasitaiko ir nugrauzimu, ir nujautrejimu, kol oda prisitaiko. tai kompresiukai tikra oaze papukams

Tuomet laikau kumštukus suspaudusi, kad ir toliau viskas būtų gerai.
Papildyta:


Kaip suprantu, speneliai nukenčia, jei mažiukas netaisyklingai žindžia. Jei teisingai apžioja, tokių problemų nebūna.

o kokie žmonės
kokie tavo pipirai jau dideli

aš va ką tik iš vietinės vaistinės, pasiėmiau aš tuos kompresus, vieną pakuotę, jei reikės - nusipirksiu dar. o to bepanthen kol kas nepirkau. gi žinutę tik va dabar perskaičiau.
ai ir dar pasiėmiau porą tinklinių triusikų, anąsyk kai pirkau didesnių neturėjo, tai dėl visa ko pasiėmiau didesnių... gal po gimdymo šikna ištins, nu maža ką...
šiaip apsižiūrėjau, kad mūsų toj mažoj vaistinėj yra ir snargliatraukis, ir buteliukų, ir soskių, ir žirklučių (viso to dar neturiu), tai jei niekas nepadovanos, bus galima ir patiems įsigyti.

Mergyte, sveikinu

Dėl diržo po gimdymo: man bendradarbė kažkokį a la korsetą paskolino. Nugaroje sutvirtintas, o priekyje gumos juostos ir lipukais reguliuojamas plotis. Va šitas: http://www.ortopagal...-kro-3r-73.html
Bendradarbei labai patiko ir padėjo. Pabandysiu ir aš.

vieną miltelių pakelį ištirpinu pilnoje stiklinėje vandens.
o vakare kefyras labai gerai.

angeliuke, kaip tu laikais? matau, paskaitai, bet nieko ir neparašai....

Mergyte, o tu magnio negeri? jei paskirtas, tai bandyk "ant tuščio skrandžio" išgerti, turėtų suveikti.

Aš sumąsčiau, kad gal vis dėlto aš turiu tuos paruošiamuosius Nes jau kelinta diena kaip karts nuo karto pilvelį pamaudžia kaip prieš mm, nugarą paskaudena. Nieko reguliaraus. Bet užeina, praeina, už kažkiek laiko vėl užeina, pareina. Tai gal čia ir yra tie paruošiamieji
Papildyta:

sveika prisijungus Lengvo tau nešiojimo
O kokių priemonių ėmėtės per pasikartojančių persileidimų praeitą kartą? Gal pas Bykovą važinėjot?

Sveikutes,

As taip pat ruosiuosi isigyti dirza po gimdymo. AK sake ateina i palata, ismatuoja ir padaro. As jau 18 kg susikrovusi, tai jo man labai prireiks.

Tas pats su liemenele. Sake tik kai prades pienas gamintis, matysime tikra krutines dydi. Tai AK taip pat galima bus isigyti.

As kompresiuku gavau meginuku, tai isbandysiu juos ir pamatysiu ar tinka. O speneliams nusipirkau LANOLIN tepaliuka. Ir dar drauge, kuri dabar maitina, atrado, kad baigus maitinti gerai spenelius pieneliu aptepti ir palaikyti atvirai apie 15 min, kol pats apdzius.

Mergyte_82, sveika prisijungusi. Labai linkiu sekmingai isnesioti savo antra dziaugsmeli.

Zadeta gimdymo istorija.
O viskas buvo taip...
Birzelio 13d. – vyras darban, mes su mama ir vaiku i miesta (ir dar pati uz vairo). Jauciuosiu kuo puikiausiai (juk negimdysiu dar, laukiu Joniniu ). Grizom vakare visi namo, ko tai man pilva daznai spazmuoja, bet toks idomus jausmas – nesuprasi kas ten darosi, sutraukia raumenis ir atleidzia. Buvo ir anksciau taip, bet dabar kazko daznai spazmuoja? Einu prigulsiu...Guliu ir ka, nepraeina. Mama pasiulo stebeti kas kiek laiko. Nereguliaru...5-3-8-10min. Pagulejus valanda ir ilgai svarscius ka cia daryti, vis tik nusprendziam bendrai, kad nieko blogo nenutiks, jei nuvaziuosiu i ligonine ir pasitikrinsiu. Issius namo – tai grisiu. Vyrui liepiu pavalgyti, neskubeti (as jau bijau kazka ir i burna paimti), o pati neskubedama einu po dusu (vis tikiuosi, kad spazmai praeis )
Puse desimtos mes ligonineje, paklauso vaiko sirdies tonu, aparatas fiksuoja kelis nezymius nereguliarius saremius, paziuri ant kedes, veiklos jokios, atsidarymo nulis, dar kaklelis 2cm ilgio, verdiktas: guldom stebejimui, bet siandien tikrai negimdysi. Gaunu doze i dupce, (nuo skausmo), bet kad ne velnio nepadeda, visa nakti nemiegu – prasikankinu su telefonu rankoje (o ka daugiau veikti? tai rasausi kas kiek laiko uzeina spazmai). Obana, visa nakti reguliariai – kas 4min. Nu bet kaip jie uzeina, taip jie ir praeina, trunka gana trumpai apie 5 sekundes (bent man taip atrode).
Paryciui nueinu i WC ir kaip ranka nueme skausmus, tai pora valandu pamiegojau.
Rytine gydytoju vizitacija – veiksmo per nakti jokio, tie patys 2cm, kaklelis dar nesutrumpejes, vandenu norma, vaiko svoris apie 3,2kg. Po pietu ateina skyriaus vedejas ir pranesa, kad vakare ko gero isleis mane namo, nes terminas nesuejes, vandenys nenubege, o laukti ligonineje nera reikalo. Pasake ir isejo. As jau visiems apskelbiu, kad ko gero varysiu namo, nes cia buvo tik paruosiamieji, bet vakare gydytojas jau neatejo – likau nakvoti ligonineje. Nu gal ir gerai, pagalvojau, ryte dar karta paziures, busiu ramesne, kad tikrai viskas ok.
Naktis vel bemiege, vel rasausi i telefona kas kiek laiko kartojasi spazmai. Visa nakti reguliariai kas 10min. Ir man jau regis jie ilgesni, nu bet vandenys nenubego, kenteti imanoma (antra para kankinuosi, jau pripratau regis ir prie sito skausmo).
Rytine vizitacija: po apziuros gydytoja apsaukia kodel nesakiau kada vandenys nubego. Man akys ant kaktos: negi as nemaciau?? Kad nenubego, sakau, gal pamatyciau bala po savimi? Greitai echoskopija, vandenu nedaug (pasirodo jie tekejo po truputi), veikla prasideda, ruosiames daiktus keliaujam i gimdykla. O dar vakar norejo mane namo issiusti....
Puse desimt as gimdykloj. Atvaziuoja mama su vyru, bet i gimdykla galima tik vienam is artimuju, sakau seselei, kad nenoriu mamos, tegul vyras ateina. Sesute nusijuokia ir sako: teisingai, nes mamos paskui pradeda per daug reguliuoti, vyrai nors netrukdo
Pajungia vaiko tonus, viskas ok, liepiu vyrui stebeti kas kiek laiko uzeina saremiai – kas 7min. Sakau jam, bet trunka tai neilgai, kaip ir nakti, kokia 10sekundziu, o jis man: cia tik tau taip atrodo, trunka apie minute. Nu visai galvoju nesiorientuoju, bet dvi paros nemiegotos, nieko nuostabaus. Tiesa, praejusia nakti tarpuose kas 10min. sugebedavau nusnausti.
Ateina rezidente, nuleidzia likusius vandenis, o as guliu, dar juokaujam, snekames kad pagaliau isauso ta diena, siandien tikrai bus gimtadienis . Akusere pastato lasaline i ranka, pasiulo jei noresiu pasokineti ant kamuolio (geras dalykas! slove tam kas ji isrado) ir ji iseina. Uzeidineja daznokai paziureti , kaip mums sekasi, nu sako kai negalesi kenteti –sakyk, duosim nuskausminamuju. Pasiulo epidura, bet as atsisakau, pasakau kad noriu kokiu nors i vena. Ji sutinka su manimi, gaunu porcija – apsvaigsta galva, sumazeja skausmas, akusere liepia pailseti. Keista, bet sugebu net nusnausti. Puse dveju – patikrina kakleli, tie patys 4cm su kuriais atvykau i gimdykla. Daktaras liepia suleisti skatinamuju. O vaikyti, ir prasideda visi malonumai. Saremiai paciame intensyvume, tik pasibaigia ir vel prasideda, nera net kada atsikvepti. Sakau istraukit ta vaika, nebegaliu jau, o gydytojas: netrauksim, pati pagimdysi. Prasau dar nuskausminamuju, bet gydytojas leidzia tik puse triju man juos suliesti (o buvo lygiai 14val.). Pamenu, kaip sakiau vyrui: pasuk ta laikrodi i prieki, neistversiu dar pusvalandzio. Nuo cia mano samone nelabai ka ir pamena...Toks jausmas kad ta valanda is gyvenimo istrinta, nieko nepamenu, absoliuciai, net pro ruka nieko neprisimenu, nes saremiai neleido atsikvepti, susuko prota.
Pamenu nuo tos vietos kai mane kazkas lyg pazadino, lyg pati pabudau ir akusere liepia sysia padaryti. Nenoriu as sysia, o ji man: reikia, daryk! Vyras laiko uz pazastu, ragina, kad padaryciau kaip praso akusere, nu bet kaip daryti kai nenoriu? Stengiuosi, bet nenoriu ir tik suprantu, kad lyg ir kaku noreciau. Pasakau jam, o jis man: tai kakok. Bek sakau gydytojo ieskoti, as kaku noriu! Kad ir kaip aptemes protas, bet suvokiau, kad cia jau finiso tiesioji, kai uzsimanai didelio reikalo. Turbut akusere buvo salia ir isgirdo, o gal vyras ja pakviete, bet nespejau net mirktelti kai suguzejo visi. Patikrino kakleli: VALIO, visi 10cm. Staigiai chalata, visi i vietas. Daktaras man paaiskino ka reiks daryti, kad klausyciau ka jis sako, o as vyro prasau: tu man tik kartok garsiai, kad as girdeciau. 10minuciu ir pravirko musu Jonukas. Stumimas uztruko labai trumpai, 5 stangos ir vaikas siame pasaulyje. Konstatuoja laika: 15:30, berniukas, ugis 53cm, svoris 4020g. Kiek??? Net perklausiau, nes vakar per echo sake, kad svoris apie 3,200kg. Maciau, kad kirpo, bet buvo jau vienodai, beje nieko nejutau, turbut gerai uzsalde, o gal protas aptemo, nezinau, nesvarbu...
Buvom sutare, kad vyras virksteles nekirps, jei pati buciau jo vietoje nenoreciau atlikti tokios proceduros, tai sakau daktarui: vyras nekirps virksteles, mes taip nusprendem, o jis man: tu savo darba jau atlikai, o mes su vyru susitarsim. Drebanciom rankom, bet perkirpo. Priverte Suvyste vaika, ir dave teciui i rankas. Valanda laiko kol mane siuvo, Jonukas miegojo teciui ant ranku. Paskui dave man pamaitinti. Veliau isnese vaika i naujagimiu skyriu, o kai atveze mane i palata – nuo tos minutes mudu nebesiskyrem.
Isleidziant i namus, gydytoja palinkejo, po poros metu sugrizti, bet sakiau jei noresiu dar vieno vaiko – isivaikinsiu. Teisybe zmones sako, gimdymo skausmas greitai pasimirsta, Jonukui tik savaite – o as jau pamirsau, kad skaudejo. Kai tik gimusi uzdejo ant krutines – pasimirso visi skausmai. Bent viena karta gyvenime – reikia pajausti kas tai yra gimdymas. Ziuresim kaip kalbesiu po metu kitu, bet kol kas...paliekam viska likimui.
Beje, gimdziau Antakalnyje, ir nuosirdu ACIU noriu pasakyti gydytojui D.Jankauskui ir akuserei N.Ciapienei kurie padejo i pasauli pasibelsti musu brangenybei. Nesitariau del gimdymo, bet geresnes komandos ko gero nesurasciau. Lenkiu galva pries Juos....(jei kam idomu atsidekojom abiem po visko vokeliais).

Lengvai ir greitai tau, mergyt!

Ne, pas Bykova nevazinejau, lankiausi ir toliau pas O. Kazlauskiene. Bet su pirmagimiu turejau didele prieziura ir paskirtus tam tikrus vaistus, nezinau, ar ju deka, ar siaip viskas gerai susikloste, bet nestumas buvo ganetinai sklandus (na pirmosios 12 sav kaip visada sunkios).
Dabar naudoju tik duphastona, kas antra diena po 50 mg aspirino, askorutina (del tepliojimu) ir magvita

daiva8888,
skaičiau tavo gimdymo istoriją ir vos neverkiau - nors man teko CP apturėti, bet ir iki to užtektinai visko pajaučiau - tikrai koks stebuklas tas vaiko gimimas, kad visi skausmai prieš tai nublanksta
Ramių naktelių, daug skanaus pienelio jūsų Jonukui