Negražūs žodžiai barnio metu

Oi ****ba, galvojau nebekišiu į šitą "brudną" reikalą nagų, bet kai matau kaip visi autorei "piliules" nuo šios ligos dalina, o ir autorė rieškutėmis tuos vaistus ima, net neskaitydama tų "vaistų" pakuotės pavadinimų...............nuo trydos visi šitie vaistai, o ne nuo Jūsų problemos.

Tai jau nepasididžiuokite ir paimkite ir mano "piliulę" Tik aš atsakingai pareiškiu, kad šituos vaistus reikia naudoti tik gydytojo rekomenduojamomis dozėmis. (čia sarkazmas). Jei rimtai tai kiekvienas, iš unikalių žmonių susidedantis darinys pats savaime yra unikumas ir universalių vaistų tokioms problemoms gydyti nėra. Yra baziniai komponentai, kuriuos skirtingomis dozėmis sumaišius - gaunasi unikalūs vaistai, skirti konkrečiai "ligai". Tai sakau tam, kad Jūs neprisirankiotumėt visų čia esančių, o ir dar būsiančių patarimų ir pasiūlymų ir nepagamintumėte iš jų mirtinos savo santykiams "mikstūros".

Pasiūlymų aplitudė čia svyravo nuo vieno kraštutinumo (nubausti) iki kito kraštutinumo (atsiprašyti). Kiekvienas iš šitų pasiūlymų atskirai yra "nuodingas", nes bausmės ir nurodinėjimo pasekmes Jūs jau dabar turite, o jei tik atsiprašysite - tai turėsite dar labiau komplikuotą "ligą". Abu šitie pasiūlymai yra vartojami tik juos sumaišius, nes tiesa slypi per vidurį. Kraštutinumuose tiesos nėra.


Nežinau kada įvyko tas nemalonus incidentas, bet vertinant Jūsų temperamentą manau kad neleidote sau tokios "prabangos" pamąstyti, o iš karto "ištėškėte" viską į forumą. Jūsų vyras dabar labai graužiasi ir jam labai gėda...........ne dėl minties, kurią jis "išvėmė", o būtent dėl formos, kaip tai padarė. Jis norėtų atsiprašyti, bet nežino kaip tai padaryti. Jei ateis ir pasakys kad buvo neteisus - tai reikš, kad sutinka su požiūriu, kad visi jį laikys vaiku, o ir toliau kontroliuos. Jis negali sau šito leisti. Va dabar pagal "scenarijų" turi atsirasti Jūsų vaidmuo, bet ne kaip žmonos, kuri supratusi šio reiškinio esmę ateina nuleista galva ir atsiprašo, bet ir ne kaip "mamos", kuri tuoj "pers" kailį už tokią nepagarbą ir įžūlumą, o kaip savo vyro PARTNERĖ, kuri yra įsižeidusi dėl tokio vyro poelgio (ir pelnytai tikisi jo atsiprašymo), bet ir kaip moteris, kuri supranta priežastis (o man norisi tikėtis kad kažkokias išvadas padarysite) tų padarinių, kuriuos jūs abu turite.

Kadangi jis negali, neatsisakydamas savo identiteto, pirmas prie Jūsų prieiti, būkite išmintingesnė ir didžiadvasingesnė ir "atverkite" jam "duris" pro kurias jis galės "atnešti" Jums savo atsiprašymą. Variantų yra visokių. Aš siūlau (pabrėžiu tik siūlau, Jums rinktis): Sulaukite momento kai Jūsų vyras bus ramybės būsenoje, prieikite apsikabinkite ir pasakykite, kad Jums nėra iki galo aiškus tokio jo proveržio motyvai, bet esate pasirįžūsi pokalbiui, kodėl taip atsitiko, gal net nemalonių Jūsų ausiai dalykų, o ir pati pasisakyti, kaip dėl tokios situacijos jaučiatės. Nebūtinai "remkite" jį prie sienos pokalbiui čia ir dabar, leiskite jam sudėlioti mintis. Taip ir pasakykite: kai būsi pasiruošęs, nes jei "leptelėsite": mums reikia pasikalbėti - vėl tapsite "mama", o su "mama" jis kalbėtis nenori, jis nori kalbėtis su savo moterimi-partnere. Viską ką galvojo "mamai" jis jau pasakė, ko Jūsų buvimo čia priežastis ir yra. Va to pokalbio procese ir yra visi galimi tolesni scenarijai - ir proga atsiprašyti jam, ir proga atsiprašyti Jums, ir proga jam išsisakyti, o Jums išgirsti, ir proga nustatyti jo nevaldomų priepolių ribas su potekste: kad taip negalima, taip nevyriška, taip suaugę žmonės nesielgia. Vienu žodžiu toliau savo scenarijų "rašyti" jums patiems. Visada vartokite žodžius: mums, mes, dėl mūsų, - tai bendrumą pabrėžiantys žodžiai. Žodžiai: tu, aš, dėl manęs, man, tau......tai konfliktui šioje situacijoje vartojami žodžiai (o juk konfliktų mes nebenorime, netgi priešingai - mes norime mylėti ir būti mylimi )

Visą ką čia perskaitėte "vartokite" tik su savo atsakomybės suvokimu. Aš ne Dievas, negaliu pasiūlyti tikslių sprendimo variantų. Atsirinkite kas gali būti pritaikyta, o ką reikėtų atmesti įvertinant jūsų abiejų unikalumus.

nu čia tai geras, kažkas ir pas mane galvoje taip kirbėjo ir jūs dar parašėte tai, ką palaikau ir tikrai, nors ir kaip jie dūksta, ašarom baigiasi, bet dukra vis tiek lekia pas jį ir dūksta ir pati lipa jam ant galvos ir nori išdykauti

Atsiprasyti ne vien autorei , o pasikalbejus atsiprasyti vienas kito uz pasakytus zodzius . Ta turejau galvoj
Zinoma ,kad negalima pulti i krastutinumus ,tas ir arkliui aisku

nepykite už klausimą: ar jūsų specialybė ne psichologija? arba medicinos mokslai?
labai ačiū už protingai išsakytas mintis.

Papildyta:

taip, žinau, kad kraštutinumai nėra gerai ir tikrai taip nedarysiu-pulti į kraštutinumus

as tai labai bijau ir nemegstu tokiu zmoniu kaip sios temos autore, jau vien nikas pasipriesinima kelia. isivaizduoju kaip tam vyrui nesaldu gyventi. dar jis visai valdosi, nei trinktelejo, nei skyrybom padave. o kad "lovoj kaip su lavonu" tai kurgi, kas gi dziaugsmingai mylesis su "mocia, periancia kaili".

labai ačiū prisitaikysiu ir sau Aš irgi kažką panašaus mintijau pastaruoju metu. Nes pas mus su skirtingais temperamentais amžinai gaunasi kaip muilo operoj "myliu nekenčiu, na gerai suprantu tave,bet ka tu vistiek pyksti, ai tai eik tu po velniu"

ačiū ir už tokį komentarą, nuotaiką pakėlėte

pas ji cia pasireiske specialybe, kuri "sveika nuovoka" vadinasi.

Kodėl žmones nusimanančius teisėje - priskiriame teisininkams tik iš profesinės pusės? Juk teisių ir pareigų žinojimas yra pilietinė galimybė ir pareiga.

Taip ir čia aš ne psichologas ir ne medikas - aš žmogus, kuriam toks priėjimas prie Jūsų situacijos atrodytų tinkamiausias, bet tai tik mano nuomonė, o ne nuorodos.

Taciau nereiketu pamirsti ,kad autore laukiasi kudikio ,nelabai pamadravosi lovoje budama nescia ,be to taip sakyti nesciai zmonai ,kad lovoje tu kaip lavonas bet kokiu atveju nedera