Matot Brangioji mano oponente, visi mano pamąstymai buvo skirti konkrečiai situacijai (temos autorės ir jos vyro) ir jie niekaip neatspindi bendrinių tendecijų.
Iš tiek informacijos kiek čia jos buvo paskleista susidariau "arenos", kurioje įvyko konfliktas vaizdą ir dalyvaujančių "personažų" charakteriu portretus.
Vyras - šioje arenoje nėra tas "žvėris", kurį reikėtų giljotinuoti, neišklausius "paskutinio žodžio". Jis geras tėvas (kad ir kaip autorei atrodytų keisti jo žaidimai su vaiku), jis geras sūnus, bet kompleksuotas žmogus, nes visi visą gyvenimą jį "presavo" kontroliavo jo gyvenimą, kėlė jam jo gyvenimo uždavinius, nurodydavo kaip tie uždaviniai turi būti atliekami (taip atimdami netgi galimybę pačiam pasirinkti tų uždavinių sprendimo būdus) ir sudėdavo savo lūkesčius į nepriekaištingą rezultatą. Ir už kiekvieną tų lūkesčių nepatenkinimą tikriausiai sulaukdavo priekaištų (ne pagyrimų už pastangas, kurie skatintų tobulėti, o priekaištų). Ir kai žmogus, jo nuomone išsivadavo iš savo tėvų ( o man atrodo kad labiau konkrečiai iš mamos) kontrolės susikurdamas savo šeimą kaupėsi nuojauta, kad viskas ne taip ko jis tikėjosi nes....................
........jo moteris - tai moteris, kurią remiantis dėsningumais, jis išsirinko pagal savo motinos psichologinį portretą (ir tai nesąmoningas pasirinkimas) (šią pastabą padariau siekiant išvengti tolesnės betikslės diskusijos tema kokią išsirinko su tokia turi dabar ir gyventi). Moters charakteris ne tas kurį gali "dėti į arbatą vietoj cukraus": valdinga, pretenzinga (taip kaip pati dėstė apie savo išsilavinimą ir norą kontroliuoti ir "dresiruoti" vyrą), tačiau pakankamai nuovokią, kad situaciją dar galima būtų įmanoma suvaldyti, nes ieško priežasčių. (atsiprašau temos autorės, jei aštriai apibūdinau
)
Konflikto "arena": vyras gavo iš savo moters "dūrį peiliu" į nugarą (jo moters sąmokslas su jo motina) ko tikrai nesitikėjo, o kadangi ir taip jautėsi nuolat kontroliuojamoje būsenoje ir neįvertintu - taip įvyko sprogimas, nes kai susikaupia per didelis "slėgis" pačio žmogaus viduje ir neatsiranda nieko kas padėtų tą "slėgį pamatuotai nuleisti, o tai turėjo būti jo moteris iš kurios jis jaustų pasitikėjimą ir palaikymą netgi dalykuose kur jam kažkas nepasiseka, žodžiais: nepergyvenk - kitą kartą pasiseks, čia jo moteris ne tik neatliko savo "vaidmens", o dar ir buvo tas katalizatorius sprogimui įvykti.
Sprogimas šioje situacijoje įvyko dėl emocinio pliūpsnio ir jis nebuvo sąmoningas (laikina neveiksnumo būsena), o ir įtakotas aplinkos veiksnių, kurie galėdami prisidėti prie situacijos švelninimo - tik ją "aštrino". O va dabar šitą personažą į "kartuves", be teisės į paskutinį žodį aš nevesčiau, nors spęsti temos autorei - ji bus šios situacijos "teisėja" ir tik tiek kiek ji bus objektyvi ir savikritiška - bus rastas optimaliausias sprendimas.
AŠ SUŽAVĖTA JŪSŲ PSICHOLIGINIU BRAIŽU, 100 BALŲ. JUMS VERTĖTŲ PSICHOLOGINĮ KABINETĄ ĮKURTI, ATEIČIAU TIKRAI
kaip visada jis mus pribaigia
Publicum, bliamba, rimtai knygas rasyt reika apie tarpusavio santykius!
