QUOTE(LokysL @ 2012 07 01, 20:22)
O jei nebutu pleveles ir tarkim detusi gipsas, tai bent jau butu kazkoks oro tarpas tai dregmei pagryzti atgal. Na cia tik teoriskai bet galimybe tokia yra.
Beveik visada patalpos oras yra drėgnesnis nei lauko, todėl drėgmės keliavimo kryptis auški: iš vidaus per atitvaras lauk. Atgal grįžti napavyks
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2012 07 01, 21:16)
Visiškai uždaryti medį ganėtinai rizikingas eksperimentas. Bent jau man nepavyko rasti panašių pavyzdžių.
Neoporas - ne plėvelė, jis laidus garui. Gal dėl ramaus miego gegnėms naudokite džiovintą medieną užuot pasitikėję vata?
Kitas klausimas kiek jau tos drėgmės bus tose gegnėse...negi jį šalinsd ateinančius 50m?
Dar variantas - dalį antgegninio neoporo keiskite pogegniniu neoporu arba PIR, palikite gegnės viršutinę briauną atvirą
Pikta, kad profai mato bėdą, bet nenori jos spręsti, eina lengviausiu keliu, jokių iššūkių, jokios rizikos, kokios pažangos
Papildyta:
QUOTE(Giedruolė @ 2012 07 01, 21:37)
Pas mane pateko drėgmės dengiant plokščią stogą į ekovatą, tai laikiau metus, ir galiausiai prapjoviau garo plėvelę, nes niekur ta drėgmė neišgaravo... virš ekovatos buvo priešvėjinė vata, po to difuzinė plėvelė ir 8cm oro tarpas. Todėl esu nuomonės, kad reikia užkirsti kelią bet kokiam drėgmės patekimui į šiltinimo medžiagą, o jei jau tai p atsitiko, tai lupti viską lauk stumiant naivumą į šalį.
Žvelgiant vien tik į vatos ir neoporo įregiamumą peršasi mintis apie vatos netinkamumą tokioms konstrukcijoms...būtų ten neoporas kaži ar be kokio drėnomačio pastebėtumėt drėgmę.
Pagrindinis drėgmės šaltinis - konstrukciją supantis oras (jei ant jos tiesiogiai nelyja) todėl atviras neoporas neatrodo taip grėsmingai kaip gausiai įgerianti vata.