Poros pamatinių vertybių sutapimas

Ar jaučiate skirtumą, tarp nuomonės atsiklausimo ir jos sakymo niekam neprašant? Šiuo atveju, jei manęs PAKLAUSTŲ, ar aš turiu problemų su burnos higiena, aš atsakyčiau, kad tikrai taip. Manęs niekas to neklausia, todėl aš savo nuomonės neperšu. Beje, susiduriu su tuo, kai žmonės palausia kažkokios nuomonės, o gavę atsakymą supyksta. Mano taisyklė yra ta, kad aš neužduodu tokių klausimų, jei numanau, kad atsakymas gali man ir nepatikti. Jei draugė kurį laiką gerai pavalgo ir jai nebetinka aptemta suknelė, nes labai atsikišęs pilvas, ji paklaus mano nuomonės, aš nepulsiu sakyti, kad "mieloji, tu vis tiek liekna, puikiai atrodai". Mano diplomatija bus: "na taip, nelabai ji tau tinka". Dėl geltonosios suknelės pavyzdžio - aš ir mano draugės rengiasi pakankamai skirtingai. Galbūt kai kada aš joms apsirengiu ne taip, kai kada jos man. Kritikos dėl to nebūna, nes visada jos pagal save apsirengė gerai. Dėl skonio nesiginčijama

Jus nejauciat. Nes as rasiau ne apie tai. Ir visai nesvarbu, ar zmogus pasiteirauja nuomones, ar pasakytu nuomone neprasytas. Pries issiziojant reikia pagalvoti, ar TAVO TIESA-NUOMONE reikia mosuoti kaip kuoka virs galvos. Bet kokiu atveju, tiesa galima pasakyti, bet ja "nezudant" zmogu. Va apie ka as kalbu.

Kiek vyru yra stacioku, kruie savo zmonom prabila apie figuros pokycius po gimdymo, apie strijas, paglebusi presiuka, krutine praradusia stangurma. As, manau, kad tokie vyrai yra chamai. Tiesa pasakius, Nojaus sunus Chmas irgi sake tiesa...

Supratau. Vyras jus tikrai labai myli, jeigu pasirinko jus vietoj alkoholio.
*
Su dantų šepetukais per daug žaidimo. Jeigu ir įbruksite nusipirkti, nėra garantijų, kad jis jį panaudos. Be to, dvokas iš burnos nebūtinai dėl dantų, kartais tai skrandžio problemos.
Aš, manau, apsiribočiau garsiu ir aiškiu pareiškimu, kaip man svarbu žmogaus higiena, pateikčiau kokių pvz., kaip kad kaimynė Onutė nesiprausia, pastoviai laiptinėj palieka praeidama "šanel" kvapą - ir kaip tai bjauru.


Kad iš tikrųjų patiktų, taptų žmogus brangus, turi praeiti kažkiek bendravimo laiko, o vat asmeninės higienos trūkumas matosi iš karto. Ir kaip tokį "padaryt" sau brangiu, jeigu dvokia iš burnos pernykščiais supuvusiais obuoliais ar panagėse morkas galima sėti?

Butent, kad dvoko priezastis gali buti ne tik dantyse. Tarp kitko, o del dvoko is burnos jus skirsites su vyru/zmona? Pazistu moteri, kuri issiskyre su vyru del jo prakaito kvapo, nes jis buvo labai specifinis. Vyras kiles is Afrikos.
Va butent kalbant apie Onute, galima pasakyti daug tiesos, kaip sakoma signalizuoti zmogui, kad higiena yra svarbi. Jei zmogus orientuotas toliau vystyti santykius jis atsizvelgs, jei ne... Musu teise rinktis.

O as negaliu pasakyti vienareiksmiskai eikia daug laiko. Tekos tebeti kaip ivyksta zaibiskai chemine reakcija, uzvaldanti zmones. Cia baisiai salygina.

Nezinau, prisipazinsiu, man neteko sutikti zmoniu, taip akivaizdziai nesirupinanciais savo higiena. Siais laikais, kai is visu pakampiu vyksta visokiausiu higienos priemoniu reklama, nezinau kaip reikia atsiriboti, kad liktum tam abejingas, kad ir as patenku i pinkles, visada pasidomiu naujausiu kvepalu kvapais.

Man labai įdomu, kaip tokie žmonės susituokia tada? Jeigu kvapas buvo visą laiką? Prakaitas juk buvo ir prieš tuokiantis, ar manė, kad pripras, nupraus, prikvėpins? Dvokas iš burnos gali atsirasti kartu su gendančiais dantim ar skrandžio ligom, bet dėl to mesti vyrą/žmoną būtų kvailystė. Bet jeigu dar tik pirmųjų pasimatymų stadija, aš į tai labai atkreipčiau dėmesį.

O man teko sutikti tokių žmonių... kaip bebūtų keista, kai kurie iš jų aukštas pareigas užimantys, tikrai nestokojantys finansų. Manau, tai pati banaliausia ir neįtikimiausia priežastis, juk kapeikas kainuoja nusiprausti su paprasčiausiu muilu, pigiausiu šampūnu išsitrinkti galvą. Čia greičiausiai neišugdyti įpročiai iš vaikystės, tinginystė, aplaidumas.

Bet rekomenduoti gerą odontologą gi nesunku Tas gali viską papasakoti dar geriau nei jūs.
Papildyta:

Kažkaip sutampa mano mintys su Moonte. Su vienu veikėju-sužadėtiniu išsiskyriau būtent dėl diplomatijos stokos, ir tai įvardijau kaip tiesioginę priežastį. Šiam diplomatija atrodė yda, man - priešingai. Jei vyras sako, kad prikiaulėjau porą kilogramų, nes paimdamas už šonų "kažką minkšto" jaučia, kad esu durnė, jei virš kiaušinių virtuvo rankas užkišu ir atšoku, jei vaiką skatindama groti nugesinu jo akis, jei neišvalydama vandens lašelių iš virtuvinės kriauklės esu nevala, tai mieliau taip ir liksiu suknista, nepagydoma diplomate... Aš juk negniuždau aiškinimais, kad jo kvapas iš burnos rytą žudo, kad jo knarkimas užknisa, kad jo anekdotai verkit verčia, kad jo bučiniai ne iki dangaus pakylėja, o į "priešoperacinę" veda, kur visi galai išplaunami, kad ano "mikis" - ne super mario, o papuvęs agurkas, kuriuo reikia išmokt pasitenkinti. Na, sąžinę nuraminau bent tuo, kad viską išsiskyrimo proga tiesiai šviesiai išdėsčiau su viltimi, kad būsimosioms galbūt pasiseks, jei informacija jo smegenis pasieks...

p.s. o su savo vyru bendrauju pagal visas diplomatijos taisykles ir to džiaugiuosi. Labai šlifuoti jo kaip ir nereikėjo, nebent pasiskutinėjimą. Pasiūliau kartą, trečią, penkioliktą - vieną kartą pats susiprato pabandyti apsiskutinėti visur, kur ir moterys augmenijos nepageidauja. Pabandė ir pajuto komfortą - problema išspręsta. Parsitempiau gyvulėlį - katę - į namus, tai keikė visais įmanomais žodžiais, o šiandien pati girdžiu, kaip rytais abu kalba ar vakarais susimurkina prie tv. Vyro supratimas apie vaikų auklėjimą buvo joks - tiesiog jie turi nesimaišyti po kojomis. Dar pridėjus mano garsius monologus pats eina pasikalbėti su sūnumi ir dar prašo "kasyčių". Kažkada žliumbinėjau, kad dėmesio trūksta, bet po truputį prisijaukinau ir mėgaujuosi pėdų masažu už kiekvieną sunkų darbą (t.y. namų kuopimą ar maisto gaminimą). Daryčiau išvadą, kad diplomatija pasiekiama kur kas daugiau nei tikimasi.

p.p.s. o dėl dantukų ir kt. problemą išsprendėme paprastuoju būdu - atveri gerklę ir šauki abiem vyrams: "Kojinytės ir "triusikėliai" - į "skalbiankę", šepetėlis ir pasta - vonioje".

Tiek ilgai istverete,kad net tapo suzadetiniu? Tiek priekaistu Tada kyla klausimas, kam reikejo kenteti,jei toks buvo niekam tikes

oij kaip sutinku- aš irgi kiek įmanoma stengiuosi vadovautis diplomatija. Stačiokiškumo pakęsti negaliu ir jis išmuša mane iš vėžių. Su stačioku sunkiai sugyvenčiau, greitai manau suktumėm skirtingais keliais. Juk viską ką išrėki į veidą gali pasakyti gražiai ir ramiai, ir tai dažnai turi daug geresnį poveikį

Kartą susipažinau su tokiu pedantu, iki šiol pamenu kaip vaikščiojantį pedantizmo įsikūnijimą. Jo automobilio kilimėliai buvo baltos spalvos ir kad neišsiteptų, lipant reikėjo pėdas dėti ant sugertukų, servetėlių, o po to tik ant tų kilimėlių V.ž. galite įsivaizduoti kitus momentus. Ir sutikau jį tik kelis kartus, paskutiniu lašu tapo jo replika, tokia chamiška, apie mano nevykusį mankiūrą kad nagai ne tos formos ir lako nėra. Nors apskritai spalvingo manikiūro tuomet nedariau, nes profesija specifinė. Na galvoju ppc, dar tie kilimėliai, visur su skudurėliu trina trina, o kas bus toliau?

mano fantazija jau įsismarkavo kaip būtų lovoje, bet geriau ninada

Iki lovos nespėjo prieiti Suklupo lygioj vietoj su sugertukais ir manikiūrais Dar dabar pamenu, kaip jis aiškino, kietai suspaustom lūpom, kaip sugertukai turi būti, kaip balti kilimukai turi būti balti Kaip jis tą automobilį popino, kaip vaiką.