Kai negali užmigti, nes galiausiai tikrovė yra geresnė už tavo sapnus, žinok - tu įsimylėjai.
''As nemelavau, as laisvai interpretavau...''
Kai žmogus įžengia į Meilės karalystę, pasaulis, kad ir koks netobulas jis būtų, tampa turtingas ir nuostabus... (Kierkegardas) 
Nepaleiskite tų, kuriuos mylite, nes dėl ko žmonės besiskirstų, jie vis tiek nepajėgs pamiršti tų, kurie juos išmokė mylėti.
"Kai myli ką nors, nusistovi tam tikra tvarka, pagal kurią jūs suartėjate. Gal nė nesuvoki to, bet jūsų kūnus valdo tam tikra choreografija: ranka paliečia klubus, paglosto plaukus. Trumpas bučinys, ilgesnis, jo delnas įslysta po tavo palaidinuke. Įprotis, bet ne blogąja to žodžio prasme. Tiesiog taip jūs išmokote sutapti, ir kaip tik todėl, kai praleidi su tuo pačiu vaikinu ilgą laiką, bučiuodamiesi judu nebrykštelit dantimis, nesusidaužiat nosimis nei alkūnėmis".
(J. Picoult "Devyniolika minučių")
Papildyta:
"Melui reikia dviejų žminių: to, kuris meluoja, ir to, kuris tuo melu tiki."
"Kartais nesiryžti užduoti klausimų ne todėl, kad baiminiesi, jog kas nors ims tau meluoti į akis. O dėl to, kad bijai išgirsti tiesą."
(J. Picoult "Nykstantys pavidalai")
(J. Picoult "Devyniolika minučių")
Papildyta:
"Melui reikia dviejų žminių: to, kuris meluoja, ir to, kuris tuo melu tiki."
"Kartais nesiryžti užduoti klausimų ne todėl, kad baiminiesi, jog kas nors ims tau meluoti į akis. O dėl to, kad bijai išgirsti tiesą."
(J. Picoult "Nykstantys pavidalai")
"Man niekada neliūdna, kai lieku vienas. Tik ištižėliai ir verksniai glaudžiasi prie ko nors. Tiktai apie tokius reikia draugeliams tūpčioti. Koks tu žmogus, jei nemoki tyliai sukąsti dantų ir vienas painkšti kaip šuo, nors ir būtų velniškai sunku
"
'Algimantas Zurba Integralas
'Algimantas Zurba Integralas
''Kai manęs pasaulyje yra mažiau, tai daugiau pasaulio atsiranda manyje...''
Po sekso visuomet pagerėja nuotaika. Vadinasi, gera nuotaika perduodama lytiniu būdu.
''Rašymas - tai geriausias būdas pasisakyti: kalbi ir niekas tavęs nepertraukia.''
''Laikas yra didžiausias žmogaus priešas - jis bėga per greti arba per lėtai, jis atima gražiausius prisiminimus ir ištrina iš mūsų atminties žmones, kurių žadėjome niekad neužmiršti... Prisiminimai, kaip nuotraukos - pradžioje gražūs, ryškūs, kupini kvapų, detalių, spalvų, tikslių prisilietimų... tačiau kaip ir nuotraukos, dažnai žiūrimi išblanksta ir lieka tik neaiškūs kontūrai to, kas buvo.''
Patį didžiausią skausmą mums teikia mūsų pačiu svajonės, viltys bei iliuzijos.
