Nesu tokia turtinga, kad pirkčiau prastus daiktus, o ir gyvenimas per trumpas kad gerčiau prastą vyną.
Visur yra tai, kas neturetu buti...
Vienas žmogus, o jame dvi akys, akyse dešimt ašarų, ašarose šimtas jausmų, jausmuose tūkstantis minčių, o pasaulyje milijonai tokių žmonių...
Gyvenimą reikia pragyventi taip, kad būtų gėda kam nors pasakoti, bet velniškai malonu prisiminti.
Meilės, kaip ir muilo burbulų-kelias nežinomas
Knygos yra kukliausi ir ištikimiausi draugai bei patys kantriausi mokytojai" Charlesas Eliotas
"Kartais pati juokaudavo, kad joje nuolat pjaunasi dvi katės: išlepus naminė rainiukė, ramiai gulinti ir murkianti ant šeimininko kelių, besimeilinanti ir meilumo ištroškus, o kita - juoda, geltonakė, plėšri, laukinė, riečianti nugarą, pasišiaušianti prieš švelniai ištiestą ranką ir lipšnius "kis kis kis", išdidi, nepriklausoma - toji katė, kuri vaikšto pati sau viena." Jurga Ivanauskaitė
"Kas turi akis... Tegu mato..."
Žavingiausia bučinio dalis - sekundė iki bučinio ♥
QUOTE(Visgi @ 2012 08 04, 09:53)
Žavingiausia bučinio dalis - sekundė iki bučinio ♥
Nuostabi mintis
QUOTE(Visgi @ 2012 08 04, 10:53)
Žavingiausia bučinio dalis - sekundė iki bučinio ♥
Gerosios akimirkos
Aplink mus daug gerųjų akimirkų: šiltos sutemos, laužų kibirkštys, jūros šniokštesys, putų purslai, žydinčio sodo aromatas. Vieną po kitos padovanoja gyvenimas. Tūkstančius gerųjų akimirkų. Daugybė jų net neturi vardų, kaip pavyzdžiui akimirka prieš lietų. Atrodo, tą akimirką gali nutikti bet kas - neapsakomo grožio dalykai.
Apie tokias akimirkas, kurios neturi vardų Mikė Pūkuotukas yra pasakęs: Valgyti medų labai smagu, bet yra tokia akimirka prieš valgant, kai būna dar smagiau, tik Pūkuotukas nežino, kaip ji vadinasi". Tos trumpos sekundės paprasčiausiai yra ir tiek. Geriausios jos, kai žodžių nebūna iš viso. Kai pajutus jas, nerandi sakinių. Tai sekundės prieš išdrįstant įveikti savo baimę, prieš įkopiant į kalną, prieš iš orkaitės ištraukiant pyragą, prieš Naujuosius metus.
O koks visiškas gėris, kai šios akimirkos be pavadinimų susipina: vos tik pasibaigus lietui pradeda čiulbėti paukščiai, dairaisi, o jų nematyti, atrodo, jog lietus paliko čiulbantį orą arba kai ruošiesi prisipažinti, jog kažką myli, o šis prisipažįsta anksčiau (lyg meilę išskaitytų iš akių).
Gyvenimas yra laimingas. Tik reikia tai pastebėti, nepraeiti pro pačias geriausias akimirkas užsimerkus.
QUOTE(Žoržett @ 2012 08 04, 13:08)
Gerosios akimirkos
Aplink mus daug gerųjų akimirkų: šiltos sutemos, laužų kibirkštys, jūros šniokštesys, putų purslai, žydinčio sodo aromatas. Vieną po kitos padovanoja gyvenimas. Tūkstančius gerųjų akimirkų. Daugybė jų net neturi vardų, kaip pavyzdžiui akimirka prieš lietų. Atrodo, tą akimirką gali nutikti bet kas - neapsakomo grožio dalykai.
Apie tokias akimirkas, kurios neturi vardų Mikė Pūkuotukas yra pasakęs: Valgyti medų labai smagu, bet yra tokia akimirka prieš valgant, kai būna dar smagiau, tik Pūkuotukas nežino, kaip ji vadinasi". Tos trumpos sekundės paprasčiausiai yra ir tiek. Geriausios jos, kai žodžių nebūna iš viso. Kai pajutus jas, nerandi sakinių. Tai sekundės prieš išdrįstant įveikti savo baimę, prieš įkopiant į kalną, prieš iš orkaitės ištraukiant pyragą, prieš Naujuosius metus.
O koks visiškas gėris, kai šios akimirkos be pavadinimų susipina: vos tik pasibaigus lietui pradeda čiulbėti paukščiai, dairaisi, o jų nematyti, atrodo, jog lietus paliko čiulbantį orą arba kai ruošiesi prisipažinti, jog kažką myli, o šis prisipažįsta anksčiau (lyg meilę išskaitytų iš akių).
Gyvenimas yra laimingas. Tik reikia tai pastebėti, nepraeiti pro pačias geriausias akimirkas užsimerkus.
Aplink mus daug gerųjų akimirkų: šiltos sutemos, laužų kibirkštys, jūros šniokštesys, putų purslai, žydinčio sodo aromatas. Vieną po kitos padovanoja gyvenimas. Tūkstančius gerųjų akimirkų. Daugybė jų net neturi vardų, kaip pavyzdžiui akimirka prieš lietų. Atrodo, tą akimirką gali nutikti bet kas - neapsakomo grožio dalykai.
Apie tokias akimirkas, kurios neturi vardų Mikė Pūkuotukas yra pasakęs: Valgyti medų labai smagu, bet yra tokia akimirka prieš valgant, kai būna dar smagiau, tik Pūkuotukas nežino, kaip ji vadinasi". Tos trumpos sekundės paprasčiausiai yra ir tiek. Geriausios jos, kai žodžių nebūna iš viso. Kai pajutus jas, nerandi sakinių. Tai sekundės prieš išdrįstant įveikti savo baimę, prieš įkopiant į kalną, prieš iš orkaitės ištraukiant pyragą, prieš Naujuosius metus.
O koks visiškas gėris, kai šios akimirkos be pavadinimų susipina: vos tik pasibaigus lietui pradeda čiulbėti paukščiai, dairaisi, o jų nematyti, atrodo, jog lietus paliko čiulbantį orą arba kai ruošiesi prisipažinti, jog kažką myli, o šis prisipažįsta anksčiau (lyg meilę išskaitytų iš akių).
Gyvenimas yra laimingas. Tik reikia tai pastebėti, nepraeiti pro pačias geriausias akimirkas užsimerkus.
