Dienos sentencijos

Didžiausias „meilės trikampio“ paradoksas yra tas, kad vienas kampas dažniausiai būna bukas.

Būti žmogumi arba būti žmogiškai – vadinasi, siekti tiesos arba būti tiesoje.

[A. Šliogeris. Transcendencijos tyla]

Tau nedera pykti ant draugo, kuris norėdamas gero pažadina tave iš saldžių svajonių, net jeigu jis tai padarys šiurkščiai ar griežtai. - V. Skotas.

Ar tau yra jau tekę bičiulį savo miegantį matyti – kad tu patirtum, kaip jisai atrodo? Tad kas yra tasai bičiulio veidas? Tai – veidas tavo, kreivam jis veidrodyje atspindėtas.

[F. Nyčė. Štai taip Zaratustra kalbėjo]

Kiekviename žmoguje atsiras dorybių, už kurias verta atleisti jo ydas.

Paliečia širdį...

Ne ten pataikiau atsiprašau

Nėra žmonių kurių nemėgstu: yra žmonės kuriu nėra už ką mylėti.

like

...Meilė- tai ne pasimylėjimai. Ir ne kito žmogaus vartojimas. Meilė- ne vergystė. Meilė- tai toks laimingas juokas, kai nežinia kuris juokiasi garsiau... (D. Jazukevičiutė)

Reikia mylėti konkretų laiką, kuriame gyveni, nes tik per jį tau lemta pajausti gyvenimą.

(A. Stasiukonytė)

Mamos gyvenimas


Prašau: nunešk savo lėkštę į virtuvę.
Paimk šitą, kai lipsi žemyn.
Nepalik jo čia, nunešk į viršų.
Tai tavo?
Nemušk savo brolio.
Aš su tavim kalbu.
Luktelk minutėlę, nejau nematai, kad aš dabar kalbu?
Aš pasakiau: nepertraukinėk.
Ar išsivalei dantis?
Kodėl tu ne lovoje?
Grįžk į lovą.
Tu negalėsi žiūrėti po pietų.
Ką reiškia „Nėra ką veikti”?
Išeik.
Skaityk knygą.
Išjunk.
Padėk ragelį.
Pasakyk savo draugei, kad tu perskambinsi.
Tuojau pat!
Alio. Ne, jos nėra namie. Ji paskambins tau, kai tik grįš namo.
Pasiimk švarką. Pasiimk megztinį. Vis tiek paimk kurį nors vieną.
Kažkas paliko batus prieš televizorių.
Susirinkite žaislus iš prieškambario. Berniukai, eikite iš vonios. Susirinkite žaislus nuo laiptų. Ar supranti, kad gali ką nors užmušti?
Paskubėk. Visi jau laukia.
Skaičiuoju iki dešimties, ir tada einu be tavęs.
Ar jau eini į vonią?
Jei nesiprausi, niekur neisi. Susitvarkyk kambarį. Aš rimtai.
Kodėl nenuėjai prieš išeidamas? Gal gali palaikyti? Kas čia darosi? Liaukis.
Pasakiau: liaukis!
Nenoriu apie tai girdėti.
Liaukis, arba tuojau pat vesiu tave namo.
Baigta. Mes einame namo.
Pabučiuok mane.
Apsikabinkime.
Pasiklok lovą.
Susitvarkyk kambarį.
Pastatyk stalą.
Man reikia, kad pastatytum stalą. Nesakyk man, kad ne tavo eilė. Prašau: prisitrauk kėdę prie stalo. Atsisėsk.
Paragauk truputį. Jo viso gali nevalgyti.
Baik žaisti ir valgyk.
Ar tu matai, ką tu darai?
Patrauk stiklinę, ji visai prie krašto.
Žiūrėk!
Dar, ar ne?
Prašau dar. Taip daug geriau.
Suvalgyk nors šaukštelį salotų.
Tu negali visada gauti visko, ko nori. Toks gyvenimas.
Nesiginčyk su manimi. Daugiau apie tai nekalbėsim.
Eik į savo kambarį.
Ne, dar nepraėjo dešimt minučių.
Dar minutę.
Kiek kartų tau sakiau, kad to nedarytum.
Kur dingo sausainiai?
Pirma suvalgyk seną vaisių, o po to šviežią.
Aš tau neduosiu grybų. Aš juos visus išmečiau. Matai?
Ar paruošei namų darbus?
Nustok rėkti. Jei nori ko nors paklausti, ateik čia.
NUSTOK RĖKTI. JEI NORI KO NORS PAKLAUSTI,
ATEIK ČIA…
Aš pagalvosiu apie tai. Ne dabar. Klausyk savo tėvo. Matysim.
Nesėdėk taip arti televizoriaus, tai kenkia akims.
Nurimk.
Nurimk ir pradėk iš naujo. Ar tai tiesa? Prisisek diržą. Ar visi prisisegėte diržus?
Atleisk, tokia taisyklė. Atleisk, tokia taisyklė. Atleisk, tokia taisyklė.

Delia Ephrort

Ištrauka iš knygos: „Atgaiva sielai”.


Skaityti daugiau: http://mintys.lt/tev...s#ixzz249hDh2Pn

Visi savo gyvenime sutinkame tokį žmogų, po kurio pasikeičiame... Ir visiškai nesvarbu, buvo tai beribė laimė ar beprotiška kančia. Mes paprasčiausiai suprantame, kad tokie kaip seniau, jau nebūsime niekada.