Dienos sentencijos

Labai labai.. Sorry, bet nesusilaikiau...

Mylinčios akys silpnai mato, tačiau stipriai vilioja.
/Leonas Bušma/

Neprivalote mylėti kiekvieno, ne kiekvienas privalo mylėti jus.
/Rita Pohle/

Aš galiu buti tavo geriausia drauge, geru žmogumi, priešu ar baisiausiu košmaru. Tai priklauso nuo to, kaip tu elgsiesi su manimi.
/............./

Laikas – įdomus dalykas. Jo taip mažai, kada vėluojame, ir tiek daug, kai kažko lauki.
/............../

Kiekviena aušra - vienintelė tokia mūsų gyvenime...
/Iš animacinio filmuko ''Garvežiukas iš Ramunių stotelės"/

Kuo labiau vengiame kam nors paskirti savo gyvenimą, tuo tuštesnis jis tampa.
/J.O.Gasset/

Girdėtas, bet...

Mergina norėjo žiedo. Bet vietoj žiedo vaikinas jai padovanojo meškiuką. Mergina supyko ir išmetė meškiuką į gatvę. Vaikinas išbėgo paimti, tačiau gatvėje jis pajuto smūgį. Automobilis rėžėsi į jį. Vaikinas mirė. Jo laidotuvėse mergina stipriai apkabino meškiuką ir staiga užčiuopė popierėlį, kuriame buvo parašyta: „Ar tekėsi už manęs?”. Tai buvo meškiukas, kurio viduje slėpėsi žiedas ir popierėlis su klausimu.

Tikrai ypatinga sentencija... be galo gražu.

Niekada nebus patenkintas tas, kurio nepatenkina maži dalykai. Graikų patarlė

Mandagumas, tai širdies savybė nepastebėti, kad vartai sulūžę, o atkreipti dėmesį į gėles už vartų.

Protas visuomet šykštesnis už jausmą. (O. Balzakas)

Nėra tokios minties, kurios negalima būtų išsakyti paprastai ir aiškiai. (A. Gercenas)

Žmonių aš šiaip nemėgstu. O tie kuriuos myliu, jie man daugiau nei žmonės.

Didis sielvartas nebylus.

Gyvenimo proza: vakar buvo anksti, rytoj - vėlu, šiandien - neturiu laiko, o galų gale nieko ir neįvyko niekada.

Pavydžiu kiekvienai, kuri Tave kada nors apkabino - nes tuo momentu ji laikė visą mano pasaulį savo rankose.

Vaikinas ir jo mergina, važiavo motociklu 200 km/h. Mergina: sulėtink aš bijau. Vaikinas: nebijok, tai smagus žaidimas. Mergina: Prašau, padarysiu viską, kad sulėtintum. Vaikinas: gerai apkabink mane labai stipriai. Mergina: gerai tik sulėtink (mergina jį apkabino). Vaikinas: ar galėtum nuimti mano šalmą, nes jis man trukdo, ir užsidėti jį sau ( mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau ). Vaikinas: O dabar pabučiuok ir pasakyk, kad myli. Mergina: myliu tave ( ir pabučiavo ). Kitą dieną laikrašty: vakarykščiam dviejų jaunuolių įvykyje, kuris įvyko mieste žuvo vienas asmuo. Pasirodo jog motociklo vairuotojas kelionės vidury sužinojo, jog neveikia stabdžiai, tad davė savo merginai savo šalmą ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą…

Stenkis išmokti ką nors apie viską ir viską apie ką nors.
/Thomas H. Huxley/

Kartą mažas berniukas vasaros stovykloje gavo didžiulį siuntinį – dėžutę sausainių nuo mamos. Jis kelis suvalgė, o likusius paslėpė po lova. Kitą dieną, po pietų, jis grįžo į kambarį norėdamas suvalgyti keletą, bet dėžutė saldėsių buvo dingusi.

Tą dieną stovyklos vadovė, kuriai buvo pranešta apie galimą vagystę, pastebėjo kitą berniuką, sėdintį po medžiu ir valgantį sausainius.

- Ak, tas nedorėlis!, - pasakė ji sau panosėje, - Jis turi būti pamokytas, kad nebevogtų.

Po to mokytoja grįžo į grupę ir, priėjusi prie tikrojo sausainių savininko, pasakė:

- Bili, aš žinau, kas pavogė tavo sausainius. Ar padėsi man surengti jam pamoką?

- Na taip, – pasakė jis, – bet ar jūs pati jo neketinate nubausti? - paklausė susidomėjęs.

- Ne, tai tiktai priverstų jį tavęs nemėgti, – paaiškino vadovė, - aš noriu, kad paskambintum mamai ir paprašytum jos atsiųsti dar vieną sausainių pakelį.

Berniukas padarė kaip vadovė buvo prašiusi ir po poros dienų gavo naują siuntinį – dar vieną dėželę sausainių.

- Dabar, - pasakė vadovė, - berniukas, pavogęs tavo sausainius, yra prie ežero. Eik ten ir pasidalink savo naujaisiais sausainiais su juo.

- Bet... - bandė protestuoti berniukas, - jis juk… Jis juk yra vagis!

- Aš žinau. Bet pabandyk – pažiūrėsim, kas gausis.

Po pusvalandžio stovyklos vadovė pamatė juos abu, nusileidžiančius nuo kalvos, susikibusius už rankų. Berniukas, kuris buvo pavogęs sausainius, nuoširdžiai bandė išgauti kito berniuko atleidimą dėl pavogtų sausainių, nors jam ir buvo sunku atsiprašyti. Jo auka buvo atsisakymas valgyti naujuosius sausainius, kad ir kaip jis jų būtų norėjęs. Kitas berniukas tiesiog šypsojosi sakydamas, kad keli seni sausainiai vis dėlto, nebuvo jau tokie svarbūs.

(autorius nežinomas, V.Gorčakovaitės vertimas iš anglų k., mintys.lt)

''Grįžti namo, išsiverdi kavos, atsisėdi į fotelį, o aplink tokia tyla… ir kiekvienas sau išsirenka, kas tai: vienatvė ar laisvė''

''Nostalgija- kai norisi sugrįžti, o nėra kur.''

/........../