Negaliu atleisti jo šeimai

Is patirties galiu pasakyti jei si jauna seima neisikraustys baigsis viskas labai negerai.
Maciau butent toki pavyzdi, kai jauna seima gyveno pasonej, ir ka po 7 metu nervai neislaike, skyresi pykosi, baisu ziureti, draskesi ir po keliu metu vienas kita kaltina.
O ko truko? tik ryzto.... eiti ir gyventi sau, nebuti niekam skolingas ar priklausomas nuo kazko.
kiek ta autore ten bedetu pinigu, turto jos ten nebus, ypac jei tai niekur nesurasyta.
praras moteriske ir pinigus ir sveikata ir ramybe.


Papildyta:

a tikrai kuo gi ji cia deta? jsu neatsakete remiantis jusu NUOMONE, turtas gautas is tevu vieno is sutuoktiniu laikomas bendru turtu ar ne? kalbu ne is teisines puses.

O aš matau kitą poziciją. Tas taip, sutartys, svetimas turtas. BET! Ta moteris, ir beje Moontes atveju, niekada taip ir neužgyvens SAVO TURTO, nes visas savo santaupas, atlyginimo dalį kiš į svetimą. Kokį saugumą ji turi? Jokio. Jei nuolat prikišama, kad ji tuščia vieta ir nulis be savo vietos. Taip, ji niekada neturės teisių į vyro tėvų, vyro turtą, bet lygiai taip pat niekada neužgyvens savo turto.

Autorė nenori tokios perspektyvos, nes ji yra. O jei kadanors gyvenime paliks tuos namus, ji išeis iš jų kaip stovi. Su pirmine terbele. Ir ką? Ar tai norit pasakyt teisinga???

Jeigu šeimoj vienas biudžetas, tada toks turtas laikomas bendru turtu. Jeigu šeimoje sutuoktiniai atskirai naudojasi savo pinigai, tai toks turtas greičiausiai bus vieno sutuoktinio. Kiek šeimų, tiek situacijų.

o kur jūs matėt mano išsakytą nuomonę tuo klausimu, kad ja remiatės ir darot išvadas?

bet jei jums labai įdomu - taip, mano nuomone, tai yra bendras turtas. o kas kam ką dovanojo ir kas ką iš ko gavo - tik parodo asmeninį indėlį į tą bendrą turtą.

O taip

O man situacija nuo pradinio autorės pasisakymo atrodo nebe tokia aštri temos autorės atžvilgiu. Savo trečiu pasisakymu (o man atrodo kad tik tiek ir tebuvo) ji įnešė šiek tiek aiškumo: pirmuosius pasisakymus ji rašė emocingoj būsenoj (pati tai pripažino), todėl radosi prielaida ją matyti "barakudos" "kailyje", o gal "žvynuose" . Paskutiniu savo pasisakymu ji patikslino, kad namo dalį statėsi kartu su vyru ir jo šeima, todėl moralinių (nežinau kaip su teisiniais) pretenzijų ji turėti gali. Turto įkeitimo situacijoje konfliktas kilo ne dėl to kad nori užstatyti anytos turtą, o norėtų gal užstatyti savo turto dalį (tą kurią statėsi su vyru), bet deja tokio varianto nebūna, todėl tenka užstatyti visą NT kaip vienetą ir ir kadastro vienetą.

O bendras nepasitenkinimas kilo iš keistos situacijos kai marčios ir anytos požiūriai į gyvenimą ir jo reiškinius kardinaliai skiriasi. Paprastai sūnūs į žmonas renkasi moteris pagal savo motinos "paveikslą", o čia tikriausiai yra ta išimtis patvirtinanti taisyklę, nes anyta ir marti kraštutinai skirtingos personos. Ir tai nelabai gal ir kenktų jų santykiams jei nebūtų aplinkybių trintis "subinėm" dviem šeimininkėms viename ūkyje. Čia autorė ir ieško išeičių kaip tas "subines" nukelti toliau viena nuo kitos, dėl autorės suvokimo, kad ją su vaiku nori "išmiešti" iš anytos valdų labiau priimu kaip emocingą reakciją, nes nu niekaip nesinorisi tikėti, kad būtent taip ir buvo pasakyta. gal greičiau pati temos autorė susidarė tokią klaidingą nuomonę.
Tikiuosi, kad priimtiną visoms pusėms sprendimą šioje situacijoje ji ras, bet tai nereiškia, kad pats to sprendimo ieškojimas bus mielas širdžiai ir su tuo temos autorei reikės susitaikyti.

Tema tikriausiai dėl to nukrypo nuo pradinės diskusijos apimties dėl to, kad informacijos apie šią aptarinėjamą situaciją mažai ir "baltos dėmės" prašosi būti užpildytomis hipotetinėmis variacijomis. Iš gaunasi nebe diskusija, o nuomonių vanojimais per šonus.

taip ir yra. O autorės vyras lochas - mamytės sūnelis - beveik alfonsas.

O kas dėl marčios nusistebėjimo, kad anyta dirba vyriškus darbus, malkas kapoja, kai tuo tarpu visa 'bratva' ant suoliuko kaulus šildo, tai ko nesistebėti? Kažkokia Adamsų šeimynėlė ten, anyta baba dyzel, viską reguliuoja ir visur kišasi, o vyrai lochai. Nekenčiu jų visų

ir jsu stebites kodel reikalinga vedybine sutartis?
tuomet as jusm pasakysiu kodel tokiu atveju as uz tai, nes:

1. esu dydele ir zinau, jog gyvenime viskas gali pasisukti kita linkme.
2. davus dali savo sunui, noreciau jog marti neatsidurtu tokioje bjauriose situacijoje kaip autre, bet tuo paciu nelinkusi atiduoti ir savo sunui duoto turto dalies. skiriates- pasiimi kas tau priklauso, ka ten idejai ir viso gero.
3. nesiulyciau jokiu sutarciu tik tuomet kada as ir marcios tevai sunestume bendrai, tuomet viskas sazininga as savo vaikui tu savo, nepasisekus abu vaikai liks su savo dalimi kaip priklauso istaimiskai.

Aplamai manau ,kad vedybine sutartis yra labai naudingas dalykas . Tuomet jei kada tektu skirtis viska ka turejo iki tol liks kiekvienam savo ir nebus nuoskaudu ,kad cia atemei mano dali ir pan .

Nea. Su vyru kalbėčiaus.

Nieko blogo tol, kol ji nepradeda pageidaut, kad vyro tėvai jai tą vonią sutvarkytų



Nu bet tai kame problema? Nu yra jie tokie, kokie yra, ir jau jokia marti jų nebepakeis. Kam dėl to smegenis džiovint? Jai gi su vyru gyvent, nu tai su juom tegu ir tariasi, ką daryt, kaip tvarkytis, kur eit ir kokius tapetus kambary klijuot. Susitari su vyru, kad tos namo dalies, kurioje gyvena jaunoji šeima šeimininkai (ne savininkai, bet šeimininkai) yra jiedu. Nu ir informuoja apie tai tėvus. Papyks, pasinervins, paisterikuos ir aprims, jei matys, kad abu sutuoktiniai tvirti savo apsisprendime ir nusiteikime. Nu ir nebeliks pusės problemų. Nebelandžios anyta indų plaut O tai kai abu jauni atskirai savo problemas sprendžia, tai ir atsiranda erdvės aplinkinių patarimams. Turėtų vyras stuburą, tai bet kokias mamos spekuliacijas jo žmonos atžvilgiu nutrauktų švelniai, ramiai. O jei pasiėmė bestuburį, tai tegu dėl to ir pergyvena, o ne dėl to, ką ten jo artimieji kažkada pasakė.

Aš turiu dalį tėvo namo paveldėjus, tai tipo normaliai būtų, jei aš tą dalį bankui įkeisčiau ar grąsinčiau parduot (jei jis nesiteiks elgtis taip, kaip pageidauju aš)?

Dovanotas turtas nedalijamas ?

matot kame beda indeliai tai skirtingi, o dalybos pusiau? (aklbu ne konkreciai siuoje situacijoje)

Jus turite vaiku? jei turite ir nuperkate jam nama, ateina kita jusu vaiko puse ir paklijuoja plyteles, pakloja kilima, paima paskola visam tam dar piredo, vaiku biudzetas bendras, taigi tas "as moku-tu moki" yra niekinis reiklas.
vaikai skiriasi, jus sutiktumete nama dalinti pusiau? as ne, nes as dirbau savo vaikui, o jo antros puses tevai savo vaikui, taigi neprivalau remti svetimo vaiko. Apie anukus nekalbu tai yra skirtingi dalykai.


Papildyta: