QUOTE(Una Li @ 2007 06 18, 18:32)
Sveika, ajb. Nors su alzheimeriu esu pažįstama tik teoriškai, bendra situacija ir man artima

Svarbiausia, gyvenk tuo, kas yra dabar, jokiu būdu nežiūrėk taip toli į priekį - juk niekas nežino kaip toliau bus ir ar iš viso bus. Aš prieš du metus, sužinojusi, kad mamai vėžys, ėjau iš proto, kaip reiks ištverti, kas bus toliau (ji pas mane labai jautri skausmui), kaip tu sakai, po metų, dvejų, o dabar esame pradinėj situacijoj - jai dar kartą padarė operaciją, dabar jau ir metastazės limfmazgiuose, ir man belieka bijoti, to, ko bijojau prieš du metus. Beje, prieš metus tėveliui irgi išoperavo vėžiuką, tik jis kol kas laikosi stabiliai (neskaitant, kad turėjęs 4 insultus), dar vaikšto, šiek tiek savimi pasirūpina. Aš truputį nukrypau, bet norėjau pasakyti, kad bijokime tik to, ką turime dabar, o kas bus paskui - pamatysime, jei Dievas davė kryžių, duos ir jėgų jį nešti.
Ir dar, mažiausiai jaudinkis dėl tvarkos ar apsibarimų, jeigu tėtei ta tvarka pakenčiama, o mamai ji neaktuali, kodėl tau turėtų būti blogai? Mes linkę viską matuoti savo masteliais, o jei pažiūrėtume iš jų pozicijos, paaiškėtų, kad jie net nejaučia dėl to diskomforto. Ir tie barniai iš šalies baisiau atrodo, o patiems yra visai natūralu. Aišku, gerai duoti žmogui kartais atsikvėpti, bet juk vėl teks sugrįžti į tą pačią būseną.
Gyvenimas nestovi, eina į priekį, mačiau laukiesi, taigi, neužmiršk pasidžiaugti savo motinyste, ir patikėk, viskas praeina
Aciu Una Li, bet kazkokios kraupios dienos. Tete isejo atostogu, ir jam matyt pavaziavo stogas. Mamai uzeina persirenginejimo priepoliai, kai po 10 kartu nusirengia, apsirengia, o apsirengia maikes vietoj sortu ir t.t. Ji tai baisiai nervina, nes ji jo neklauso. Jis ant jos rekia, o ji tada i asaras, nes tiek, kad gyvenimas baigtas ji supranta, o vat kaip apsirengti reikia jau nebe, o nori pati, dar vis bando pati. Abu gasdina, kad iseis is namu, tas pradejo jai aiskinti, kad atiduos i durnyna ir t.t. Aisku, cia toks lyg ir seimos apsipykimas, kaip kad buna kiekvienoj seimoj lyg ir, bet situacija darosi nevaldoma

Man skauda, nes jie abu be proto nelaimingi, o kaip padeti as nezinau. Tokioje situacijoje viskas yra gana neblogai, mes salia, anukas nuolat su aukle lauke malasi, nera uzsidarymo bute, namas, kiemas, tete, slauge, bet...viskas praranda prasme. Siaip zinoma viskas kazkaip bus. tik reikia kazka daryti ,gal reikia ieskoti kitos slauges, pigesnes ir galincios bent jau ilgiau dirbti. Kazka reikia keisti...
O tau stiprybes. As daznai pagalvoju, kad vezys galbut geriau, nes arba zmogus iseina i remisija, arba kitur...Cia ziauriai tavo atveju parasiau, tu tik nesupyk, bet tokios mintys mane dabar aplanko. Ir bijau, kad dievulis uz jas tikrai nubaus. Bet jos yra, negaliu ju niekur padeti, taip man dabar atrodo
Kiek supratau tu jau ilgai slaugai mamyte? Tai faktiskai tas pats kas man, tik gal dabar ir dar blogiau, nes realiai as prie to slaugymo dar nelabai ir prisidedu, tik maudau, einu pasivaikscioti, padarau valgyt bei aptvarkau.
Siaip manau kazkoks luzio periodas dabar, nes pasijaute stirpus mamos zingsnis atgal

Susitaikysim ir gyvensim toliau, iki kito zingsnio...
Kokios tavo teveliu prognozes?
Papildyta:
QUOTE(Alan @ 2007 06 18, 17:29)
Mes iš Kauno,
ajb. Apie tas grupes pasiskaičiau Šilainių poliklinikos laukiamajame, kol tėtis pas psichologę sėdėjo, paskui pati jos pasiteiravau. Yra tokia lyg ir draugija, nebepamenu tiksliai, vienijanti tuos, kurie prižiūri tokius ligonius. Tą grupę lankiau prieš gerus metus - kitoj Kauno poliklinikoj. Kai ką sudėliojo į vietas. Pasiteirausiu iš naujo, jei domina.
Taaip, tavo padėtis prastesnė už manąją...
Slaugę susiradom per skelbimus - tikrai negreitai. Ieškojom žmogaus, galinčio gyventi su ligoniu visą parą - na, ir atsiliepė keletas. Mūsiškė jaučiasi visai patenkinta - visi patogumai, maistą aš superku, vaistus, jeigu ji ką perka, grąžinu pinigėlius, plius 600 lt per mėnesį. Ji sakė, kad mokam net per daug - nes ligonis dar pats pavaikšto, į tualetą nueina, tereikia primint. Mėginkit ieškotis - turėtumėt rasti, tegul ir ne tučtuojau.
O šiaip tie daiktų karpymai, plėšymai, kažkokie pakavimai - tai vis ligos požymiai. Žinai, tiesa? Na, už tai pykt nereikėtų - tarsi čiaudėjimas sloguojančiam. Bet aš ir pati ne visuomet susitvardau - kai randu duris iškilotas ar kilimus susuktus... Lyg ir turėjau priprast, ale vis vien rankos nusvyra, kai pamatau...
Stiprybės tau. Savo sveikatos neapleisk - jos dar oi kiek prireiks.
Manau tokiu kursu reiktu ir man ir tetei. Pasidomesiu Vilniuje kaip su jais. Paieskosiu.
Ir ko gero reikia ieskoti pigesnes slauges
Alan, kaip tu tvarkaisi su mintim, kad si liga 60% paveldima

Nors mano mama neaisku is ko ja galejo paveldeti...
Kai laukiausi pirmojo mamai sia liga diagnozavo, ji gavo isieti is darbo bei pan. Buvo baisu. Dabar kazkokia krize ir luzis. Matyt abu vaikeliukai jau bus tuo pazenklinti, bet cia jau nieko nepakeisi, nieko.
Kaip gera issikalbeti, nes draugem bei artimiesiems man to uzkrauti nesinori, tiesiog net nesigauna. Kai paklausia kaip mama, sakau gerai ir tiek. Kitaip deciau i asaras