Tėvų karšinimas

#133
Sveika, Radvyle 4u.gif
Smagu, kad užsukai. Tiesą sakant, tavo situacijoj net nežinau ką patart. Turėtum pasikonsultuot su specialistais. Pirmiausiai gal reiktų šnekėt su senelio gydytoja? Mano tėčiui pripažintas, kaip dabar vadinama, ne invalidumas, o nuolatinės slaugos poreikis - viską tvarkėmės per polikliniką, o paskui su popieriais į soc.rūpybą. Bet tokių problemų, kaip tavo atveju, aš neturėjau. Pinigai pervedami į sąskaitą - tėčio sąskaitą - tačiau ją tvarkyt galiu ir aš. Šitaip panorėjo jis pats, kai dar buvo sveikesnis ir suvokė, kas čia darosi.
Žodžiu, patarti tegaliu kreiptis į geriau išmanančius - teisininkus gal. Nes pati žinai, jog viskas eis blogyn - dabar dar palieki vaistus, prašai, kad išgertų, netrukus neliks ir šito. Aš jau seniai tėčiui nieko nebepatikiu - kavos puodelį nelabai išsiplautų. Vandenį nelabai atsisuktų...
O dėl visų tų slėpimų... Jei galit, pamėginkit nepykti - tai yra ligos požymiai. Psichiatrė man išaiškino - slėpimai, pakavimai, drabužių karpymas...
Sėkmės tau. Užsuk kada... Pasidalinsim kuo nors... 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#134
Daug kalbam apie savo problemas su močiutę gydančia psichiatre. Ji mano, kad senelį būtina guldyt bent porai mėnesių į psichosomatinį. Bet tam reikia jį atsivešti į Vilnių, o prikalbėt kol kas nesiseka doh.gif Dėl to ir ieškosime teisininkų, aiškiai reikės kreipis į teismą dėl neveiksnumo pripažinimo, nes mūsų visuomenėje jis yra veiksnus asmuo, galintis pirkti/parduoti/dovanoti/spresti savo apgyvendinimo klausimus... O dėl tų slapstymų nebūtų pikta, jei jis pats nekeltų skandalų, konfliktų. Nuolat kartoja, kad jo drabužius vagia soc. darbuotoja, kad vaistus vagia ir t.t. Kai tenka telefonu tris kartus per dieną klausytis tų pačių marazmų ir nežinoti, kaip pakeisti situaciją, yra baisu. unsure.gif
Atsakyti
#135
Ką gi... Linkiu sėkmės. Ir, man regis, negaiškite - liga kartais progresuoja šuoliais. Išties, pati dabar pagalvojau, nors tėčiui diagnozuotas Alzheimeris, nors pripažintas nuolatinės slaugos poreikis, jis teisiškai vis vien veiksnus... geras... g.gif
Na, o tavo atveju su gydytoja reikia pasikalbėt apie tai, kokių popierių gali prireikti, kreipiantis į teisininkus. Man visa tai - tamsus miškas, ničnieko neišmanau. Kuo dideliausios tau sėkmės! 4u.gif
Atsakyti
#136
Skuodo rajone su gydytojais kalbėtis sekasi sunkiai. Gydančiam psichiatrui reikia nuolat priminti, kad nepamirštų išrašyti antidepresantų. Kol kas globos poreikis nėra įvardintas dokumentuose, nes iki 2008 m. paskirta II invalidumo grupė ir iki to termino poliklinikos komisija neketina peržiūrėti dokumentų doh.gif lotuliukas.gif Bet net jeigu ir turėtų paskirtą globą, mažai kas keistųsi, nes globėjas irgi yra įvardijamas teismo keliu doh.gif , o paskirtą didesnę pašalpą senelis suslapstytų knygose ar išdalintų vaikėzams taip pat greitai, kaip tai padaro dabar. Turėjome planų užsakyti banko kortelę, kad jis negalėtų taip laisvai taškytis tais pinigėliais, bet dabar viskas sustojo. Gyvena senelis nuolatiniame strese, dėl to darosi vis sunkiu susikalbėti. Kaimynai jau ketino kviesti greitąją, kad išvežtų į vietinį psichosomatijos skyrių, bet neleidome. Blogai, kai skiria virš 400 km - neprivažinėsi kiekvieną savaitę - mama dirba, o aš studijuoju doh.gif
Atsakyti
#137
Hm, Radvyle... g.gif Išties keblu.
Bet jeigu jis būtų pripažintas neveiksniu, o tavo mama paskirta globėja, ar pinigėliai nebūtų pervedami į jos sąskaitą?..
Praktiškai nematau kitos išeities, tik tuos klaidžius teisinius kelius ir senelio pervežimą (tegul net prievartinį...) į Vilniaus slaugos ligonines...
Ak, užjaučiu ir tave, ir tavo mamą... 4u.gif
Tačiau, kaip kažkuri čia rašė, mums nevalia suskysti, negalime būti pernelyg sentimentalios, ir gerumas mūsų neturi būti ištižęs. Užsirašiau tuos žodžius ant lapo (Dėkui tau, Una Li !) ir prismeigiau prie savo "skelbimų" lentos. Juk viso to už mus niekas nepadarys - patinka mums ar ne. Tad, mieloji, apgalvokit viską, priimkit sprendimą - ir veikit. mirksiukas.gif
Atsakyti
#138
QUOTE(Alan @ 2007 03 01, 11:23)
Na, mes ketinam tik į slaugos namus tiems keturiems mėnesiams - ir tai gal ne visiems iš karto.
Nežinau, ar tiesa, bet šeimos gydytoja sakė, kad į senelių namus žmonės su tokiomis ligomis, kaip Alzheimeris, nepriimami.

Sveikutės..netyčia užklydau.. ax.gif
turiu pažįstamus..netgi sakyčiau tolimą giminę, kurie yra susidūrę su panašia situacija..
Tėvukai gyveno toli nuo vaikų kitame mieste..vaikai įsikūrę Vilniuje... Mamai prasidėjo Alzheimerio liga, kuri labai greit progresavo...todėl tėvukas būdamas labai išsilavinęs, protingas žmogus pardavė butą, kuriame jie gyveno ir sutaręs su Antavilių (ten ko gero senelių namai) įstaiga persikraustė gyventi tenai, kad mamai būtų 24 valandas per parą medicinos pagalba po šonu ir, kad neapkrauti vaikų savo išlaikymu ir varginimu... Labai gerbiu šį žmogų už tokį pasirinkimą.. wub.gif Vaikai aplanko po keletą kartų į savaitę..mama dabar jau mirusi -amžiną atilsį..-, bet tėvukas vis tiek nesikelia pas vaikus... ten ir gyvena..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo žydroji svajonė: 24 gegužės 2007 - 13:30
#139
Sveika, svajone žydroji! (Koks gražus nikas... wub.gif ...)
Tavo aprašyta situacija kone ideali... Bet mano atveju jau neįgyvendinama. Apie panašius sprendimus turėtume pagalvoti mes patys - kol tebesam sveiki, kol dviese. Žmonės turi gyvent su į save panašiais (ne, omeny turiu ne "ligoniai su ligoniais", o panašaus amžiaus, išsilavinimo, interesų žmones). Pvz. mano tėčio ligos progresą praeitą rudenį itin paspartino bičiulio mirtis - su pastaruoju, kad ir sirguliuodamas, lankė mylimus koncertus, svečiuodavosi pas kits kitą. Jo netekęs tarsi užgeso...
Viena tetulytė iš Kanados pasakojo apie lietuvių senelių namus Toronte. Miesto valdžia skyrė sklypą ir pasakė: kiek pinigų surinks lietuvių bendruomenė, miestas pridės antra tiek. Paskata aukoti buvo didžiulė... Ir lietuviai į tuos namus rašėsi iš anksto. Tetulei irgi jau ateina eilė, ji jau pardavė savo namelius, paaukojo solidžią sumą, gyvena nuomojamam bute ir laukia kvietimo.
Ir aš taip norėčiau... ax.gif

Atsakyti
#140
Sveikos,
Netyčia užsukau į šią temą. Turėjau ir aš šią problemą. verysad.gif Buvo be galo sunku. doh.gif Nesusidūręs su tuo nesupras.
Linkiu stipybės Jums visoms. 4u.gif
Atsakyti
#141
QUOTE(Puuga @ 2004 07 14, 11:18)
As tai siulau pabandyti save isivaizduoti senatveje. Ar noretume ja praleisti seneliu namuose, ar vaiku slaugomi?
Manau kad kiekvienas rinksis artimuosius.
As manau tai yra toks pat normalus gyvenimo etapas, kaip ir vaiku uzauginimas.

aš tik senelių namuose, nes tikrai nenoriu, kad mano vaikai manim rūpintųsi, atsižadėdami savo gyvenimo. ax.gif
Atsakyti
#142
Kaip mano mama norės taip ir bus, norės kad aš ją "karšinčiau" karšinsiu, norės senelių namuose? Išsirinks geriausius ir ...jos valia, bet dabar kai pasižiūriu į lietuviškus senelių namus tai schmoll.gif nėi už ką nenorėčiau ten pamatyti savo mamos schmoll.gif , vat jei kaip užsienyje tai gal. Ten ir didelės erdvės, ir užsiėmimai ir bibliotekos, ten žmonės gyvena pilnavertį gyvenimą, netgi pasakyčiau ten linksma, prie viso to rengiamos kelionės, vykstama į kurortus, pažintinės ir t.t. o čia tai atsiprašau... vos ne numirti žmonės sugrūdami- man nepatinka tai. schmoll.gif
Ir dar nemaišykime moterys senelių namų su slaugos namais. Slaugos namuose vyresnio amžiaus žmonės slaugomi- kai jau negali patys pasirūpimti savimi- jauis rūpinasi slaugutės.
Atsakyti
#143
QUOTE(Klepesova @ 2007 05 27, 07:03)

Ir dar nemaišykime moterys senelių namų su slaugos namais. Slaugos namuose vyresnio amžiaus žmonės slaugomi- kai jau negali patys pasirūpimti savimi- jauis rūpinasi slaugutės.


Nemaišom, nemaišom... pvz mano atveju senelių namai ir nebepasiekiami - kad ir kokie jie būtų... Kai kuriom ligom sergantys žmonės į juos nepriimami.
Ir karšinimas karšinimui nelygu...
Man neretai keistai nuskamba kategoriški merginų pareiškimai - jau aš tai niekur savo mamos/tėčio nevešiu, jokių svetimų slaugių, viską darysiu pati, augino mane, prižiūrėsiu ir aš... Realiai rinksies tik tada, kai pati atsidursi konkrečioj situacijoj. Ir pasirinkti lengva nebus...
Geros dienelės visoms 4u.gif
Atsakyti
#144
va butent kad seneliu namu jau yra normaliu ir pas mus
o slaugos namu kuriuose butu normaliai priziurimi zmones kurie nebesugeba savimi pasirupinti dar nelabai....
Atsakyti