as visai be problemu senatveje jai reiks paimsiu ir savo, ir vyro mama, jos juk vaikus augino ne tam kad senatveje butu pamirstos,as manau kad tai vaiku pareiga
Smagu girdėti, Lin*, kad jūs einat į priekį. Nebijok taip labai dėl mamos "žygių", manau jiems reikalingas įrodymas, kad pasveiko, todėl taip stengiasi viską daryti, ką tik pajėgia - gera grįžti atgal į gyvenimą.
Visoms stiprybės ateinančiuose metuose ir meilės, kuri nugali viską, viską ištveria ir ant kurios laikosi pasaulis!
Visoms stiprybės ateinančiuose metuose ir meilės, kuri nugali viską, viską ištveria ir ant kurios laikosi pasaulis!
Su Naujaisiais Metais, mielosios! Būkit laimingos. kantrios ir stiprios. 
O pas mus pablogėjimas... Nebeištvėrusi tos keistos tėčio nemigos, kreipiausi į kitą gydytoją, kuris paskyrė kitokių vaistų. Sugirdžiau nakčiai, miegojo lyg ir neblogai, o kitą dieną iš lovos nebepakilo... Nežinau, gal tai tik sutapimas, bet aš neberandu sau vietos... Pasak slaugės, vaistų - net stipriausių - poveikis turėtų praeit po paros, o mes jau trečią parą nebepakylam, nebepavalgom, ir apskritai... Neišmanau, ką ir begalvot. Jaučiuos tokia kalta.... Dar per Kūčias sėdėjom prie stalo - kaip jau sekėsi, taip, o per Naujuosius jau beveik nesąmoninga būklė. Kviečiau greitąją, įtariau insultą, padarė tyrimus - ne, nieko panašaus, tiesiog staigus ligos paūmėjimas. Tai va. Pasiguodžiau jums, žinau, kad suprasit...
O pas mus pablogėjimas... Nebeištvėrusi tos keistos tėčio nemigos, kreipiausi į kitą gydytoją, kuris paskyrė kitokių vaistų. Sugirdžiau nakčiai, miegojo lyg ir neblogai, o kitą dieną iš lovos nebepakilo... Nežinau, gal tai tik sutapimas, bet aš neberandu sau vietos... Pasak slaugės, vaistų - net stipriausių - poveikis turėtų praeit po paros, o mes jau trečią parą nebepakylam, nebepavalgom, ir apskritai... Neišmanau, ką ir begalvot. Jaučiuos tokia kalta.... Dar per Kūčias sėdėjom prie stalo - kaip jau sekėsi, taip, o per Naujuosius jau beveik nesąmoninga būklė. Kviečiau greitąją, įtariau insultą, padarė tyrimus - ne, nieko panašaus, tiesiog staigus ligos paūmėjimas. Tai va. Pasiguodžiau jums, žinau, kad suprasit...
Kaip gaila, Alan. Kai negali būti pagerėjimo, taip nesinori sulaukt pablogėjimo. Labai jau sunki ta atsakomybė... Kai mamai skyrė antidepresantus, gydytoja liepė pradėti nuo šeštadalio tabletės. Sakė, viena jos pacientė išmiegojo tris paras, išgėrus tabletę, niekaip negalėjo pabusti. O mano mama dabar kartu dar ir migdomuosius vartoja, nes jos tie vaistai nemigdo 
.
Tik tu laikykis, nepasiduok. Juk ir tėvelis buvo išvargęs nuo tos nemigos, reikėjo kaip nors gelbėt.
. Tik tu laikykis, nepasiduok. Juk ir tėvelis buvo išvargęs nuo tos nemigos, reikėjo kaip nors gelbėt.
QUOTE(Lin* @ 2007 12 30, 18:54)
Sveikos,seniai nebuvau užsukus į svečius. Mūsų reikaliukai gerėja šeimoms.
Dar daugiau jums sveikatytes
QUOTE(gisida @ 2008 01 01, 19:35)
as visai be problemu senatveje jai reiks paimsiu ir savo, ir vyro mama, jos juk vaikus augino ne tam kad senatveje butu pamirstos,as manau kad tai vaiku pareiga
Noreciau ir as savo vaikus taip isaukleti
Tik nenoreciau, kad jie mane karsintu jei buciau visiskai neigali. QUOTE(Alan @ 2008 01 02, 11:33)
Su Naujaisiais Metais, mielosios! Būkit laimingos. kantrios ir stiprios.
O pas mus pablogėjimas... Nebeištvėrusi tos keistos tėčio nemigos, kreipiausi į kitą gydytoją, kuris paskyrė kitokių vaistų. Sugirdžiau nakčiai, miegojo lyg ir neblogai, o kitą dieną iš lovos nebepakilo... Nežinau, gal tai tik sutapimas, bet aš neberandu sau vietos... Pasak slaugės, vaistų - net stipriausių - poveikis turėtų praeit po paros, o mes jau trečią parą nebepakylam, nebepavalgom, ir apskritai... Neišmanau, ką ir begalvot. Jaučiuos tokia kalta.... Dar per Kūčias sėdėjom prie stalo - kaip jau sekėsi, taip, o per Naujuosius jau beveik nesąmoninga būklė. Kviečiau greitąją, įtariau insultą, padarė tyrimus - ne, nieko panašaus, tiesiog staigus ligos paūmėjimas. Tai va. Pasiguodžiau jums, žinau, kad suprasit...
O pas mus pablogėjimas... Nebeištvėrusi tos keistos tėčio nemigos, kreipiausi į kitą gydytoją, kuris paskyrė kitokių vaistų. Sugirdžiau nakčiai, miegojo lyg ir neblogai, o kitą dieną iš lovos nebepakilo... Nežinau, gal tai tik sutapimas, bet aš neberandu sau vietos... Pasak slaugės, vaistų - net stipriausių - poveikis turėtų praeit po paros, o mes jau trečią parą nebepakylam, nebepavalgom, ir apskritai... Neišmanau, ką ir begalvot. Jaučiuos tokia kalta.... Dar per Kūčias sėdėjom prie stalo - kaip jau sekėsi, taip, o per Naujuosius jau beveik nesąmoninga būklė. Kviečiau greitąją, įtariau insultą, padarė tyrimus - ne, nieko panašaus, tiesiog staigus ligos paūmėjimas. Tai va. Pasiguodžiau jums, žinau, kad suprasit...
Kosmaras koks
isivaizduoju kaip jautiesi. Ta atsakomybes nasta uz tuos zmones, kuriuos mylim yra labai didele. As savyje kartais vis randu kazkokia uzblokuota gyvenimo dali, kuri man neleidzia visiskai ikristi i duobe. As nebeprisimenu sveikos mamos, niekada neziuriu nuotrauku. Kol kas yra cia ir dabar. Ir tai reikia isgyventi. Kartais pagalvoju, jei mama butu zinojusi, kuo ji taps...Priesui to nepalinketum, o cia tevai...Ir dar ta musu medicinos sistema, kuriai nieks neidomu...Tiek daug graziu zodziu, o taip viskas prasta. Visur kysiai, eiles, nesigilinimas...Ai nukrypau.Laikykis Alan. Tai dar viena duobe. Sie zmones jau tiek prifarsiruoti vaistu, kad matyt niekas nepasakytu kaip sureguos vieni ar kiti.
O beje, kaip si liga gali staigiai paumeti
Smegenys nesunyksta per diena. Kiek mazai dar pas mus praktikos su siais ligoniais, deja...Tikiuosi jums jau geriau
QUOTE(Alan @ 2008 01 02, 11:33)
O pas mus pablogėjimas... Nebeištvėrusi tos keistos tėčio nemigos, kreipiausi į kitą gydytoją, kuris paskyrė kitokių vaistų. Sugirdžiau nakčiai, miegojo lyg ir neblogai, o kitą dieną iš lovos nebepakilo... Nežinau, gal tai tik sutapimas, bet aš neberandu sau vietos... Pasak slaugės, vaistų - net stipriausių - poveikis turėtų praeit po paros, o mes jau trečią parą nebepakylam, nebepavalgom, ir apskritai... Neišmanau, ką ir begalvot. Jaučiuos tokia kalta.... Dar per Kūčias sėdėjom prie stalo - kaip jau sekėsi, taip, o per Naujuosius jau beveik nesąmoninga būklė. Kviečiau greitąją, įtariau insultą, padarė tyrimus - ne, nieko panašaus, tiesiog staigus ligos paūmėjimas. Tai va. Pasiguodžiau jums, žinau, kad suprasit...
Su mūsų amžiną atilsį močiutėlei liepos mėnesį buvo labai panašiai. Psichiatrė pakeitė antidepresantus, nes niekaip su bobule negalėjom susitvarkyti - blaškėsi, vis ėjo į tualetą, nebemiegojo
Na paskui dar buvo širdies priepuolis ir iš lovelės nebeatsikėlėme 
O ligoninėje paskutinį mėnesį aiškiai buvo kokie keturi insultai iš eilės - tik niekas nesiteikė jų fiksuoti, o ir močiutė nebekalbėjo. Pradžioj atėmė vieną ranką, paskui jau ir abiejų nebevaldė, o galiausiai net ir akių vokų užmerkti negalėjo Bet pakeistus vaistus mes visą mėnesį spėjome pavartoti...
Laikykis ir nekaltink savęs - viskas yra taip, kaip turi būti.
Tik tas, kas yra žiūrėjęs savo beviltiškai sergančius savo tėvus, gali suprasti, kaip sunku tai yra. Ypač jei nėra sąlygų jiems prižiūrėti, nes reikia pasirūpinti ir kitais žmonėmis, tarp jų ir savo neužaugintais vaikais. Reikia turėti galimybę įkvėti oro ir pačiam, nes kitaip ima stogas važiuoti. Jei galimybių nėra, tai nesakykit, kad tai tas pats, kaip vaiko užauginimas. Tai DEŠIMT KARTŲ SUNKIAU. Nebent lygintume su neįgalaus vaiko auginimu.
QUOTE(ajb @ 2007 12 26, 22:23)
Keturis mėnesius per metus. Teoriškai galima mokant apie 2 tūkst. per mėn. (oficialiai) ir dar du palaikyti. Bet ligoninėms neapsimoka (kažkokių dotacijų negauna, nes taip lyg ir užsiima privačia veikla) ir jos to vengia.
QUOTE(Simense @ 2008 01 13, 01:41)
Keturis mėnesius per metus. Teoriškai galima mokant apie 2 tūkst. per mėn. (oficialiai) ir dar du palaikyti. Bet ligoninėms neapsimoka (kažkokių dotacijų negauna, nes taip lyg ir užsiima privačia veikla) ir jos to vengia.
Visiškai nevaikštančius Vilkpėdės slaugos ligoninė laiko 4 mėn. per metus nemokamai, po to tenka mokėti po 78lt už parą...
QUOTE(Radvyle @ 2008 01 13, 16:04)
Visiškai nevaikštančius Vilkpėdės slaugos ligoninė laiko 4 mėn. per metus nemokamai, po to tenka mokėti po 78lt už parą...
Tai sudaro per mėn. 2380 Lt. O laiko kiek? Likusią metų dalį?
QUOTE(Simense @ 2008 01 13, 21:20)
Tai sudaro per mėn. 2380 Lt. O laiko kiek? Likusią metų dalį?
Nu ir pinigeliai
Bet kur tada dedami tokie zmones, jei jie neturi artimuju arba jei jais nenorima rupintis?
Tai jokiu budu ne musu atvejis, tiesiog idomu...Tarkim jei musu nebutu, mano senas tetis jau nesugebetu rupintis, pinigeliu tokiu neturetu, kaip butu tada, negi jie paliekami namuose?
QUOTE(ajb @ 2008 01 13, 23:03)
Nu ir pinigeliai
Bet kur tada dedami tokie zmones, jei jie neturi artimuju arba jei jais nenorima rupintis?
Tai jokiu budu ne musu atvejis, tiesiog idomu...Tarkim jei musu nebutu, mano senas tetis jau nesugebetu rupintis, pinigeliu tokiu neturetu, kaip butu tada, negi jie paliekami namuose?
Bet kur tada dedami tokie zmones, jei jie neturi artimuju arba jei jais nenorima rupintis?
Tai jokiu budu ne musu atvejis, tiesiog idomu...Tarkim jei musu nebutu, mano senas tetis jau nesugebetu rupintis, pinigeliu tokiu neturetu, kaip butu tada, negi jie paliekami namuose?
Tokiems yra senelių namai. Už pensiją, paliekant jos penkdadalį žmogui (jo smulkioms reikmėms), o dabar senelių namams perimant ir namučius (reikėtų tikslintis, čia nauji įstatymai). Juk seneliams be artimųjų tokie namai visada egzistavo.
