QUOTE(Zyliuke @ 2008 02 15, 15:05)
mano mama mete darba, dirbo tik tetis. Gyvenome nuosavame name, todel mociute turejo atskira kambari. Padejome visi kas galejome, kai as pareidavau is mokyklos, padedavau mociutei atsisesti, padedavau valgyti, vesdavome ja i lauka. mano mociute dar sededama ir mezge mums visiems koijines

o naktimis jei reikedavo padeti sestis ant puodo, mociute pati pasaukdavo mane, sese arba mama. Ji ir 100g isgerdavo per sventes. Ji normaliai maste iki pat mirties, tik tiek, kad ji nuo senatves nebegalejo paeiti. Mire sulaukusi 98 metu. O seneli mociute pati nukarsino, kuris irgi metus laiko iki mirties gulejo lovoje. taciau jau jis buvo prarades atminti ir suvaikejes. Prisimine tik mociute, savo vaiku net nepazino.
o kokiame stovyje tavo mama buvo ir kokio amziaus, kai atidavei i seneliu namus? Tu tik viena seimoje? As neteisiu zmoniu, kurie pasirenka toki kelia, kiekvienas elgiasi taip, kaip jam reikia ir kaip aplinkybes susiklosto. Bet man turbut sazine grauztu visa gyvenima.....
Ar tavo mama gauna pakankamai pensijos, jei beveik dešimtmetį darbingo amžiaus nieko neuždirbo? Ar jums reikėdavo kas naktį keltis dėl močiutės tualeto? Gal po kelis kartus? Kaip paskui eidavai į mokyklą?
Tavo močiutė turėjo fizinę negalią. Mano mamos negalia psichinė.

Kuo tai pasireiškia, gali pasiskaityti šioje temoje čia daug kas tokia patirtimi dalijasi.

Ar tavo senelį močiutė karšino, kai jau buvo pensinio amžiaus ir nedirbo?
Mano močiutė irgi sirgo panašia liga, tik lengvesne forma. Gal ligos požymiai pasireiškė ne taip aštriai, nes jos dvi dukterys jau buvo pensinio amžiaus, į darbą jos nebeėjo ir galėjo dviese ją prižiūrėti, gyvendamos tuose pačiuose namuose.
Mes esam trys vaikai, bet visi dirbame. Aš žinojau, kad tokia liga sergant, vienas artimųjų turi mesti darbą. Bet mano mamos atveju, aš turėjau mesti ir vyrą, ir vaiką, nes visą dėmesį turėjau skirti vien mamai. Neįsivaizduoju, kaip galima galvoti, kad gyveni su šeima, jei neišeini iš mamos kambario, nebent labai trumpam?
Nenorėčiau visko perpasakoti iš naujo (kad ir kitu aspektu). Kai turėsi laiko, galėsi pasiskaityti šioje temoje (esu jau daug ką aprašiusi).
Mano mama ne senelių, o slaugos namuose. Yra šioks toks skirtumas. Tai lyg ir laikinai (nors kartais mėgstama sakyti, kad nieko nėra pastoviau už laikinumą

). Iš ten galima bet kada visam pasivežti namo. Beje, ir iš senelių namų galima atsiimti.
Papildyta:
QUOTE(shaiba @ 2008 02 15, 16:18)
As jos dar neatidaviau,nes ji kol kas pati susitvarko.Taciau ir jos ir mano liga kas diena sunkeja.Taciau aisku kas laukia ateityje.O seimoje as viena.O sazine aisku grauzia
,nes nezinai ka atnes sekanti diena
Labai užjaučiu tave, Shaiba.

Net nežinau, ką patarti
O tu šeimos, vaikų neturi?