Tėvų karšinimas

#193
QUOTE(Una Li @ 2007 08 17, 23:55)
Pažinojau karšinčiu, kuris kaltino savo slaugytoją, kad ji prie jo lenda (tipo, seksualiai priekabiauja).
Dar prisiminiau 100 metų senumo istoriją, kaip mūsų  senoliui jo teta skundėsi, kad jai malkas vagia. Tas, neapsikentęs, pasiūlė tas malkas susiskaičiuot. Sako, suskaičiavau, tiek pat, bet visos trumpesnės... lotuliukas.gif
Mano uošvienė (87m.), kai susitinka savo seserį (92m.), tai pirmas klausimas būna: " ar tau dar nevagia?"  hihihi.gif

Mūsų senoliui ne tik malkas, apatines kelnes „vagia“. Taip pat dingsta šakės, puodai, buities įrankiai... Ir dėl visko kaltinama vargšė slaugytoja doh.gif Kažkaip nujaučiu, kad ji greitai gali atsisakyti mūsų bočelio, nes ir be jo 4 slaugomus blaivesnio proto turi... Buvome nulėkę porai dienų į kaimą šiukšles aprinkti, kai jį į ligoninę paguldėme, tai radome ir visas šakes suslapstytas, ir puodų, bliūdų begalę... Apie apatinių drabužių gausą visose namų spintose ir dėžėse jau gal ir nebekalbėsiu blink.gif lotuliukas.gif doh.gif
Atsakyti
#194
QUOTE(Alan @ 2007 07 18, 11:04)
Labas rytelis  4u.gif
Pagaliau ištaikiau progą prisėst prie kompo. Atsakysiu ajb : mano tėtis jau iš vyresnių, šįmet 79 stuktels. Ir tu teisi: ši liga tikriausiai ne vienintelė. Mano tėčiui bene prieš dešimtmetį šuntuotos kraujagyslės, tai per karščius visuomet savijauta paprastėja - krenta kraujospūdis, apima silpnumas ir pan.
Liūdnai šyptelėjau, perskaičiusi tavo žodžius apie tai, kas gi bus kitamet - mat mes vis pašnekam atvirkščiai: o atsimeni, pernai vasarą tai jis dar tą ir aną, gi  šįmet... Paskui pasijuokiam - juk pernai irgi nesijautėm patenkinti, galvojom apie užpernykštę vasarą, ane?
Mėginu darytis išvadas - džiaukimės šiandiena. Mažyčiais šiandienos pasiekimais. Kad išsimiegojom normaliai. Kad vaikai sveiki. Kad mūsų ligoniai sušveitė pusryčius ar pabudo normalios nuotaikos. Na, suraskim ką nors. Juk kas nors gero nutiko, tiesa? Mėginkim šiandien nesigraužti dėl to, kas bus rytoj. Kai bus, tada ir pergyvensim.
Geros dienos visoms čia užsukančioms!  4u.gif


Labutis visoms 4u.gif
mes irgi gyvename kol kas normaliai...Viena diena taip, kita kitaip, bet laikomes...Tik vat neziureti i ateiti man nesigauna...Mano mamai suejo tik 56 metai verysad.gif Tiek pat ir tetei, kuris per jos liga degraduoja tiek fiziskai tiek moraliskai...Ji jo nepaleidzia net 20 min kur nors nueiti, nuvaziuoti ir t.t. Ka jau kalbeti apie jo savaitgalius. Nu zodziu. Yra kaip yra 4u.gif
Slauge buna darbo valandom, bet ji vistiek jo mamai nepakeicia. Ji jo laukia is darbo griztant iki isprotejimo...

Tai va...Skauda be galo sirdi, kad tokia liga paliecia dar tokius jaunus zmones...Gyvenimas tampa egzistencija. Skaudu matyti tokius tevus. Tiesiog labai labai sakuda...Ir toks vaizdas, kad tai neturi pabaigos. Faktiskai jokios prosvaistes, tik supratimas, kad bloges bloges ir bloges...O metu gyventi dar liko tikriausiai nemazai...

tai va paverkslenau, bet kur gi kitur jei ne cia blush2.gif


QUOTE(Alan @ 2007 08 08, 23:46)
Aa-ūūū!  Kurgi pradingote?..
Tikiuosi, atostogaujate?..
Kaip sekasi?
Užsukite bent retsykiais...  4u.gif  4u.gif
Mano reikalai beveik nepakitę - tėčio sveikata prastyn, bet pakenčiamai. Štai ir gimtadienį 79-tą atšventėm, nelabai sumojo, kieno čia vakarėlis, bet nieko tokio, ir šampano gurkštelėjo, ir torto kelis gabalus sušveitė. Nuovoka blausiasi ne dienom, o valandom, bet dar vaikšto, šneka šį tą...
Tai kaip ir viskas. Laukiu jūsų sugrįžtant...  4u.gif  4u.gif


Laikykites Alan 4u.gif O as mokysiuos tavo optimizmo wub.gif

QUOTE(solouro @ 2007 08 16, 18:17)
Sveikos,
Džiaugiuosi, ,kad radau šį skyrelį. Ne tik dėl informacijos, kuria galėsiu pasinaudoti, bet ir dėl to, kad nesijausčiau vienintelė, kuri turi problemą. Mano mama pablogėjo visai neseniai, nors problemų su atmintimi turėjo ir anksčiau. Bet šį pavasarį ypatingai pradėjo "blūdyti", pablogėjo ir taip jau neypatingai gera sveikata. O didžiausia problema ta, kad ji gyvena kitame mieste ir apie persikėlimą net negalvoja. Net paguldyta į ligoninę iš jos bėgo  unsure.gif . Žodžiu, nežinau kas toliau laukia, kol kas ji dar gali gyventi viena, tik kažin kiek laiko.



Sveikute. Ir mano mama bego kai pirma karta pagulde ligos diagnozavimui. Sake issoks per langa...Tik vat kazkas siule psichiatrine. Mums to nereikejo. Diagnozavo paprastoj ligoninej g.gif Galbut nebent jau labai bloga padetis...Bet pvz. alzheimerio diagnozaivmui teuztenka tos smegenu tomografijos ar kaip ja ten, ir testuko...Nors atrodo teuztenka, bet diagnozuoja visgi ja sunkiai...Ai zodziu, uzburtas ratas. Faktas, kad ligos po viena nevaiksto. Laikykis, gal dar kokie vaistukai jums pagelbes 4u.gif
Atsakyti
#195
QUOTE(ajb @ 2007 08 22, 12:12)
Tik vat kazkas siule psichiatrine. Mums to nereikejo. Diagnozavo paprastoj ligoninej  g.gif Galbut nebent jau labai bloga padetis...Bet pvz. alzheimerio diagnozaivmui teuztenka tos smegenu tomografijos ar kaip ja ten, ir testuko...Nors atrodo teuztenka, bet diagnozuoja visgi ja sunkiai...

Na taip, ratas tikrai užburtas. Mes senelį esame kelioms savaitėms paguldę į Naują vilnią, alsheimerio ligos skyrių. Labai šaunūs daktarai ten dirba, ypač vedėja wub.gif Guldėm diagnozei patikslinti, nes manome, kad yra dar kažkokie papildomi senatviniai psichikos sutrikimai, lydintys alsheimerį. Tai va, mūsų seneliukui pastovūs sąmonės sutrikimai, kai jis nebesuvokia nei kur yra, nei kas čia vyksta. Visą tai lydi dideli agresijos priepuoliai doh.gif Tikimės, kad subalansuos gydymą ir galėsim ramiai (bent jau sąlyginai) dar kokį pusmetį pratraukti unsure.gif

Kai guldėm, priėmime sakė, kad TIK psichiatrinė ligoninė gali įvardinti tikslią diagnozę, nors mums Alsheimerį patvirtinanti tomografija ir testukas buvo daryti dar 2004 m. g.gif g.gif ir visą tą laiką skiriamas gydymas, nors ir nelabai veiksmingas... Vat čia aš jau nebesupratau, bet nebeturėjom tą popietę jėgų aiškintis (biurokratinis aparatas gerai veikia - paguldėme per 4 valandas, nors buvo ir laisvų vietų, ir siuntimas).
Atsakyti
#196
Ne visai tiesiogiai pastaruoju metu susidūriau su situacija, kai moteris atsisakė savo senų Tėvų, nes jie į senatvę jau nudurnėjo ir savo elgesiu jai gadina nervus. Nusprendė, kad geriau nevažiuos aps juos, neskambins ir t.t. pasakė sūnui, kad ji jų tikrai nežiūrės. Taigi, seneliais dabar rūpinasi anūkas... jie aišku dar patys juda kruta, bet tai jau laikina.
Neįsivaizduoju, kokiu žmogum reikia būti, kad taip pasielgti verysad.gif ir nežinau, kaip sūnaus vietoje pasielgčiau po daug metų, kai tai moteriai pačiai pasenusiai prireiktų į vienturtį sūnų atsiremt... baisu verysad.gif Bandau įsivaizduot, kaip pati elgčiausi, jei ji taptų mano anyta.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Otina: 22 rugpjūčio 2007 - 16:59
#197
QUOTE(Radvyle @ 2007 08 22, 16:22)

Kai guldėm, priėmime sakė, kad TIK psichiatrinė ligoninė gali įvardinti tikslią diagnozę, nors mums Alsheimerį patvirtinanti tomografija ir testukas buvo daryti dar 2004 m.  g.gif  g.gif  ir visą tą laiką skiriamas gydymas, nors ir nelabai veiksmingas... Vat čia aš jau nebesupratau, bet nebeturėjom tą popietę jėgų aiškintis (biurokratinis aparatas gerai veikia - paguldėme per 4 valandas, nors buvo ir laisvų vietų, ir siuntimas).


Nu va kaip idomiai... g.gif Mums nustate ligoninej, o veliau patvirtino Santariskese trecio lygio (jei gerai pamenu) neurologas.
O apie toki skyriu is viso nebuvau girdejusi...
Faktas vienas, kad sita liga yra visokia, net daktarams sunku ja apibudinti, tai ka cia bekalbeti verysad.gif

QUOTE(Otina @ 2007 08 22, 17:56)
Ne visai tiesiogiai pastaruoju metu susidūriau su situacija, kai moteris atsisakė savo senų Tėvų, nes jie į senatvę jau nudurnėjo ir savo elgesiu jai gadina nervus. Nusprendė, kad geriau nevažiuos aps juos, neskambins ir t.t. pasakė sūnui, kad ji jų tikrai nežiūrės. Taigi, seneliais dabar rūpinasi anūkas... jie aišku dar patys juda kruta, bet tai jau laikina.
Neįsivaizduoju, kokiu žmogum reikia būti, kad taip pasielgti  verysad.gif  ir nežinau, kaip sūnaus vietoje pasielgčiau po daug metų, kai tai moteriai pačiai pasenusiai prireiktų į vienturtį sūnų atsiremt... baisu  verysad.gif Bandau įsivaizduot, kaip pati elgčiausi, jei ji taptų mano anyta.


Kosmaras...Nors manau daug kas priklauso ir nuo tu paciu tevu auklejimo. Visgi yra daug zmoguciu, kurie nekencia savo tevu doh.gif O mums mylintiems juos, sunku tai ir isivaizduoti...
Atsakyti
#198
Sutinku, priklauso ir nuo auklėjimo, priklauso koks tarpusavio vidinis ryšys tarp tėvų ir vaikų. Gal kai to ryšio nėra, tai atrodo normalu "palikt likimo valiai", ypač kai prasideda visokie kerštavimai, apkalbos. Morališkai labai sunku, tikiu. Bet kita vertus juk reikia atsižvelgti, kad su amžium keičiasi charakteris, liga, senatvinė silpnaprotystė už žmogų ima "kalbėt"... Jei jau nebeišeina Tėvų mylėt, tai bent privaloma juos gerbt, kad tau davė gyvybę, išaugino, į mokslus išleido, ne amoralūs kokie ir t.t. Gerbt ir bejėgiais jais pasirūpint...
Stebiu iš šono, matau ir kaip sunku anūkui su jais bendrauti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Otina: 23 rugpjūčio 2007 - 11:36
#199
Kartą žiūrėjau TV laidą per vieną iš Vokietijos kanalų. Kalbėjo psichiatras būtent apie tas šeimas, kai reikia vaikams karšinti savo tėvukus, kurie turi įvairias negalias. Jis pateikė tos federacinės žemės atlikto tyrimo rezultatus. Mane šokiravo vienas sakinys, jog apie 70% karšinusių savo tėvus vaikų, patys vėliau ar anksčiau kreipiasi pas psichitrą ar nervų gydytoją.
Mano labai artimos draugės šeimoje buvo panaši sitaucija: draugės mama bekaršindama savo mamą pati atsidūrė ligoninėje, močiutę visdėlto reikėjo patalpinti į slaugos namus.
Mano nuomone, žmonės kartais bijo viešo pasmerkimo, ar tai pas mus "tokia mada", ar mentalitetas, kad karšina savo tėvus, kuriems tikrai būtų geriau tam tikrose institucijose.........
Atsakyti
#200
Tik kad pas mus gal dar nėra daug normalaus lygio tų institucijų, kur būtų senukams ir medicininė pagalba tinkama, ir sąlygos normalios, ir nesielgtų su jais atmestinai personalas. Taip ir išeina dažnai, kad daug geresnę priežiūrą jie gali gauti namie (neturiu minty kai jau reikia kvalifikuotos medicininės priežiūros), neneigiu - dažnai ir savo artimųjų sveikatos sąskaita.
Pvz. mano Močiutei dar tik prasideda Alzheimeris, bet kai reikėjo dėl kitos diagnozės guldyt į infekcinę ligoninę, tai buvo aiškiai pasakyta, ka tokių ligonių nelabai jie nori priimti. Detaliau pasidomėjus paaiškėjo, kad būna visokių aplaidumo atvejų, kai liepia senam žmogui vaistus sugert, bet atnešus vakarinę dozę slaugė randa ant spintelės dar rytinę tabletę. Tik va niekas prie jų nestovi, nelabai kam įdomu sugers vaistus ar ne. Tad mes gydėm ją namie, ateidavo gydytoja, slaugė ir mes su Mama pakaitom prie jos sėdėjom.
Atsakyti
#201
QUOTE(Otina @ 2007 08 23, 18:51)
Pvz. mano Močiutei dar tik prasideda Alzheimeris, bet kai reikėjo dėl kitos diagnozės guldyt į infekcinę ligoninę, tai buvo aiškiai pasakyta, ka tokių ligonių nelabai jie nori priimti. Detaliau pasidomėjus paaiškėjo, kad būna visokių aplaidumo atvejų, kai liepia senam žmogui vaistus sugert, bet atnešus vakarinę dozę slaugė randa ant spintelės dar rytinę tabletę.

Porą kartų mums nepavyko net greitosios prisikviesti, kai pasakydavom močiutės gimimo metus bei sunkią psichikos būklę dėl Alsheimerio doh.gif Galų gale, kai ji nustojo vaikščioti ir valdyti savo kūną, patekom į Vilkpėdės ligoninę. Ten priežiūra visai nebloga, bet problemos su vaistų girdimu pirmąsias 10 dienų negalėjome išspręsti - močiutė visas tabletes spjaudavo lauk, kišdavo po čiužiniu ar į radiatorių unsure.gif Sesutės į prašymus vaistus sutrinti nelabai reagavo. Galiausiai sukaupę nemažą saują tablečių, nuėjom pas vyr. gydytoją. Jau kitą dieną prie lovos atsirado grūstuvėlė, problemos nebeliko.


Papildyta:
QUOTE(ralija @ 2007 08 23, 18:11)
Mano nuomone, žmonės kartais bijo viešo pasmerkimo, ar tai pas mus "tokia mada", ar mentalitetas, kad karšina savo tėvus, kuriems tikrai būtų geriau tam tikrose institucijose.........

Taip, slaugyti tėvus ar senelius yra sudėtinga, bet viską Lietuvoje apsrendžia finansai. Ar žinojote, kad padoriuose slaugos namuose lova mėnesiui kainuoja apie 2000lt, o į nemokamą eilė užimta keliems metams į priekį? Be to, į nemokamą pretenduoti nekilnojamo turto turintys senoliai dažniausiai gali tik su ta sąlyga, kad visas turtas atitenka slaugos namams.
Atsakyti
#202
Nei vienas nežino kas jo laukia unsure.gif
man užteko prisižiūrėt kaip mama savo tėvą su alzheimeriu žiūrėjo, metė darbą, jis 6 metus ant lovos gulėjo, ir šūdus valė, kuriais visas išsitepdavo, ir ko tik nedarė doh.gif ji vemdavo kiekvieną dieną, nes jau nebegalėjo pakęsti viso to, o ką daryt? Gydytojai dar patarė, kad taip neprižiūrėk, tai suprask greičiau mirs, bet tėvas juk. O jam ir agresyvumas užeidavo, langus padaužyti ir t.t., jei ateidavo kokia kaimynė ar kas vis skundėsi, kad jo visai nežiūri... doh.gif
Jai tokia depresija buvo, kad kai studentė buvau vis skambindavau namo, nes atrodė, kad pati galą sau gali padaryti. Ir nebuvo anksčiau kur vežti tokių ligonių ir ką pasamdyti, dabar nors ir labai daug kainuoja vis daugiau galimybių.
Atsakyti
#203
Moterys, jūs šventosios....
Atsakyti
#204
Na, kaip jums einasi, mielos draugės?.. mirksiukas.gif
Išgyvenau kelias nelengvas savaites, bet dabar viskas pamažėle grįžta į savo normalias vėžes - kiek jos panašiu atveju yra normalios... Vasaros pabaigoj, tuo tvankiuoju karštuoju metu, tėčio sveikata ženkliai suprastėjo - dėkui Dievui, dabar jau nesulyginamai geriau. Nieko nepaprasta - tuomet ir sveiki žmonės jautėsi pavargę, išsekę, tai ką jau kalbėt apie tikrus ligonius.
Kokia jums buvo prabėgusi vasara?..
Linkiu atminty išsaugot gražiąsias jos akimirkas, neabejoju, kad tokių buvo.
Kad ir kaip būtų, visos mes dar čia, šioje temoje, vadinas, mūsų artimieji dar su mumis. Gerkim vitaminus ir tausokim savo sveikatą - esam reikalingos ne vien sau mirksiukas.gif
Čia lyg ir juokauju ax.gif
Bet beveik rimtai.
Labos naktelės jums visoms! 4u.gif
Atsakyti