Tulžies akmenligė

nieko priprasi rasi sau skaniu patiekaliuku , bet kai pajausi tokio maisto nauda bendrai gerokai pagalvosi ar norėtum grįžt prie to ko buvai

Prisiminiau dar kai ka. Ka tik kalbejomes su vyru apie tai koks keistuolis musu voveriukas. Jis mieliau arbuza kapoja nei koki gryba ar riesuta.
O man arbuzo ar galima? Kol neoperuota buvau tai sake nerizikuot, nes gali akmenis isjudint.

arbūzo galima

Niam-niam Jau zinau ko skanaus rytoj prasysiu nupirkti

nu manau kaip pirmam kartui nepadaugink žiūrėk kaip reaguosiu , o jei nieko po keliu valandų gali daugiau pavalgyt

Tai jau tikrai nezadu apsiryti As dabar viska taip valgau trupiniukais - ragauju. Stebiu kaip pilvas reaguos.

Labai teisinga taktika , bet vat arbūzo man sunku neprisiryt :

Bijau, kad ir man bus sunku Labai jau skanu.

bet kadangi ten daugiausia vandens nemanau kad galėtu kas nors būti blogai

As ir neturejau ir dabar neturiu, daznai valgau ir jokio pveikio kaip ir nuo jokio kito maisto. Greitai 2 menesiai po operacijos, ka lig jos valgiau, ta ir dabar, viskas liuks, jokiu priepuoliu ar skausmu nera nuo nieko kile, tpfu tpfu. As isvis nesisaugojau po to operacijos, jokio maisto nevengiau ir nieko, gal kartais tai isitikinimas kaltas?

Sveikutes, susiduriau su bedele ir dziaugiuosi radusi sia temele... esu ir vakar uzejo beprotiskas skausmas, atrode kad kas po krutine pridejo plytu, negalejau nei gulet nei stovet nei normaliai kvepuot... atvaziavus greitoji isveze i priimamaji, padare echo ir pasake, kad tulzyje turiu akmenu ir kad reikia operacijos... kai paklausiau, kaip su nestumu... tai geriau nezinokit ka tas chirurgas pasake... kai pamate kokio dydzio asaros pradejo begt pasake, kad rizika yra, bet ji yra bet kokia operacija darant nu ir t.t tai vat nuo vakar esu nesava, nebezinau kaip elgtis... siandien einu pas gine, sneket su ja... ji manau daugiau paaiskins kas ir kaip...
bet va gal jus buvot susidurusios su tokia beda? ir gal patarsit kaip elgtis?

Sveikutės, papasakosiu ir aš savo istoriją.
Po gimdymo praėjus savaitei, pajutau stiprų skausmą- nugaroje, krūtinėje, kvėpuoti sunku, sėdėti negaliu, vaikščioti pavargau.Gulėjau su sūneliu ligoninėje, naujagimių skyriuje, Santariškėse.Budinti vaikų gydytoja iškvietė greitąją.Nuvežė mane į suaugusių ligoninę Santariškėse. Per 5 min nustatė diagnozę-nervų šaknelių uždegimas, suleido vaistų ir paleido (buvo 12 nakties).Grįžau į vaikų ligoninę.Skausmas stiprėjo. Supratau, kad niekas man daugiau nepadės, vos neišprotėjau tą naktį (visa tai vyksta ligoninėje).
Kitas priepuolis buvo jau namuose.Kviečiau greitąją. Kol atvažiavo, skausmas praėjo (važiavo beveik valandą).Kitą dieną kreipiausi į savo terapeutę. Diagnozė-pakentėk, po gimdymo dažnai skauda nugarą, vaistų geriau negerk, nes maitini.
Dar keli priepuoliai. Man jau kilo įtarimas, kad čia ne nervų šaknelių uždegimas.Dar vienas priepuolis 5 val. trukmės. Greitoji nevažiuoja.Ryte kreipiausi į kitą terapeutą. Pati sakau, gal čia akmenys, nes buvau skaičiusi, kad būna panašūs skausmai į mano. Tai parašė siuntimą echoskopijai, bet tik tam, kaip jis sakė, kad atmesti akmenų buvimo tikimybę, nes jam nepanašu į tai.
Grybo gatvėje pasidariau echo (poliklinikoje būtų reikėję laukti 1 mėn).Rado akmenis.Aš su diagnoze grįžau pas terapeutą. Jis sako, reikia daryti operaciją, bet, kadangi aš turiu mažą lialių, tai palauksiu, kol jis praaugs (sūnui tada buvo 2 mėn).Kadangi man jau buvo 7 priepuoliai, tai sakau, nejuokaukite. Parašė siuntimą chirurgo konsultacijai.
Pirmadienį buvau ligoninėje, antradienį paguldė, trečiadienį išoperavo. Visą naktį iš pjūvio prie bambos bėgo kraujas. Kitą rytą siuvo iš naujo. O jau po pietų ėjau į parduotuvę pirktis maisto , nes ligonionės nepatiko, penktadienį buvau namuose, šeštadienį su vežimu ir lialiu vaikščiojau po mišką.
Taigi, operacija prieš priepuolius yra niekas. Svarbu, kad laiku diagnozuojama problema.Jeigu man būtų laiku nustatę, kad yra akmenys, nebūtų 2 mėn kančių ir laukimo baimės, kada prasidės sekantis priepuolis.
Dabar jau beveik 2 mėn. po operacijos, jaučiuosi