Man sūnaus maitinimas yra darbas: turiu laikytis valgymo režimo, gerti pakankamai skysčių, būti pailsėjusi, neįsitempusi. Jei tik kas nors ne taip, pieno tragiškai sumažėja: pavyzdžiui, per išeigines dienos režimas šiek tiek pasikeičia - pirmadieni pieno turiu labai mažai. Kol sūnus buvo mažesnis, dažniau dėdavau prie krūties ir pieno užtekdavom. Dabar jis gudrus, jei tik pajaučia, kad pieno mažai, paleidžia krūtį ir jos negaliu įsiūlyti. Tenka primaitinti, o pieno gaminasi vis mažiau. O dieną juk valgom košes. Tai vat, artėjam prie to, kad mamytė pieno greitai gali ir nebeturėti. Buvau nusiteikusi maitinti iki metų, bet psichologinis nusiteikimas nebepadeda. Džiaugiuosi, kad penkis mėnesius mamos pienuko vaikas gavo pakankamai

Ir negalvoju, kad jei pieno neužteksiu, nuo to jis bus nelaimingesnis. Ko gero, svarbiau gera mamos savijauta, tada ir vaikas augs linksmas ir sveikas