Panos sveikos.Ilindau i jusu skyreli.Ir.....mano dukra turi tokia pacia problema.Jai panikos atakos budavo po 5-8 per diena.Negalejo mokytis universitete.Buvo ziauru.
Atsiveziau pas save ja liepa.Pasodinau ant grieztos dietos:be gliuteno,cukraus ir pieno produktu,pradejo eiti pas psichologa(labai padeda),kas diena eina i karsta Birkram joga ir daro jai kas diena akupunktura.Nuo liepos jau 3 savaites jokie priepoliai nesikartoja.Tyliai dziaugiuosi.Ns nuo antidepresantu jai tik blogejo.Neapsiribokit informacija Lietuvoje.Skaitykit ir domekites.
QUOTE(mamuny @ 2016 11 15, 15:28)
<p>Monikute00 psichoterapija tau tikrai padetu, prasyk psichiatres, kad duotu nemokama kursa, tau tikrai priklauso. Aisku to neuztenka, bet gal veliau susitarsi ir padarys nuolaida. Psichoterapija labai padeda, tai kelias I isgyjima. Kalbu is patirties. Nors kai pritaike tinkamus antidepresantus, pradejau jaustis normaliu zmogumi ir kartu su psichoterapija supratau, nuo ko po pasireiskia visos bedos. Dabar nors yra siek tiek pablogeje, gyvenu be jokiu vaistų, ir tai man yra didelis pasiekimas. </p>
Džiaugiuosi dėl taves Mumany
domėsiuos dėl psichoterapijos kursų, labai norisi su kažkuo pasikalbėti, skaitau daug knygų, bet savarankiškai nelabai išeina atkapstyti tų priežasčių.
Džiaugiuosi dėl taves Mumany
domėsiuos dėl psichoterapijos kursų, labai norisi su kažkuo pasikalbėti, skaitau daug knygų, bet savarankiškai nelabai išeina atkapstyti tų priežasčių.
Savarankiskai sunku, psichologas gali uzvesti ant kelio neapsiribok vien psichologu, keisk gyvenimo buda, stebek save ir kas isprovokuoja bloga busena. As negaliu vartoti kofeino ( arbatoje beje jo taip pat yra), nuovargis, nemiga taip pat sveikatos neprideda, o svarbiausia megstamas darbas ir uzsiemimas.
Norisi paklausti ar yra tokiu, kurios ne tik kencia del ligos, bet ir del aplinkiniu poziurio? Ar nesijauciat, kad kai zmogus serga kokia nors somatine liga tai viskas lyg ir gerai, bet mus tarsi nuraso, uzdeda stampa. As kartais jauciuosi kalta, kad as sergu, kad reikia vaistų, jauciuosi nepilnaverte...
QUOTE(mamuny @ 2016 11 23, 21:30)
<p>Norisi paklausti ar yra tokiu, kurios ne tik kencia del ligos, bet ir del aplinkiniu poziurio? Ar nesijauciat, kad kai zmogus serga kokia nors somatine liga tai viskas lyg ir gerai, bet mus tarsi nuraso, uzdeda stampa. As kartais jauciuosi kalta, kad as sergu, kad reikia vaistų, jauciuosi nepilnaverte...</p>
Taip, is tikro aplinkiniai daznai nesupranta, kaip tu gali jaustis blogai, kaip gali vengti kazkur eiti ir pan., jie neisivaizduoja tos busenos. Daznai girdziu replikas, maziau nervuokis ir viskas bus gerai. Nors is tikro net nesinervuoji, PA uzklumpa netiketai, net visiskai ramioje busenoje.
O man dar idomu ar jus iprastai jauciates gerai, tik uzejus PA pasireiskia simptomai ir poto jie praeina ir vel jauciates normaliai? Nes as jau nebepamenu tokios dienos kuomet jauciausi gerai, nuo pat ryto galvos svaigimai, sunkios kojos, tai uzeina tvinkciojimas galvoje, karts nuo karto papykina, taip pat daznai buna uzgultos ausys, jokio dziaugsmo, drebancios rankos. Tik isgerus raminamuju doze pasidaro normalesne savijauta.
Monikute00 man taip budavo seniau, be tabletes negaledavau pasikelti, o ka jau kalbeti apie isejima I gatve. Nezinojau ko griebtis, kur tik as nejau, ko tik nesityriau...kol galu gale paskyre antidepresantus kurie man tiko. Nuo pat pirmos dienos pajutau stiprybe kune, nebevargino PA. Pradejau dirbt, atsistojau ant koju. Nors savyje liudejau kad be vaistų negaliu, bet kai sustiprejau as nutraukiau ju vartojima. Tai vyko labai palengva ir jokiu nutraukimo simptomu nebuvo. Dabar nieko nevartoju, jauciuosi neblogai, bet pradejo varginti PA. Gerai tai, kad bent jau zinau kur gali prasideti 
Sveikos, jau nebezinau ko griebtis, gal patarimu sulauksiu is sio forumo.
Turiu 6 metu sunu, jau apie 9 menesius jam mazdaug kas 1 -1.5 men kartojasi priepoliai. Pradziai pora dienu pradeda nestipriai tampyti kakla tai i viena tai i kita puse, tada tas tampymas stipreja, o tada ant trecios, ketvirtos dienos vakarais mazdaug apie 20-21 val uzeina kaip baimes priepoliai, pradeda panikuoti, verkti, kad negali ryti seiliu, bent sunus taip ivardina ta jausma. Man panasiau, kad jam pradeda trukti oro, sunku ikvepti. Pradeda rengtis ir maldauja manes vezti pas gydytojus. Del siu priepoliu esame guleje neurologiniame skyriuje, dareme EEG 3 tyrimus, lankesi ne pas viena specialista Ir buvo patvirtinta kad tai kaip nervinis tikas. Neurologe vakar israse jau antrus raminamuosius, bet priepoliai vistiek kartojasi. Kad tais dalykais ir netikiu, bet pradejau galvoti ir apie uzkalbetojas. Merginos, gal kas esate susidure su panasia problema, gal duosite patarimu? Nes kai vaikui blogai, turiu butu stipri, bet bijau jau pati kokios ligos del nervu neissaukti
Turiu 6 metu sunu, jau apie 9 menesius jam mazdaug kas 1 -1.5 men kartojasi priepoliai. Pradziai pora dienu pradeda nestipriai tampyti kakla tai i viena tai i kita puse, tada tas tampymas stipreja, o tada ant trecios, ketvirtos dienos vakarais mazdaug apie 20-21 val uzeina kaip baimes priepoliai, pradeda panikuoti, verkti, kad negali ryti seiliu, bent sunus taip ivardina ta jausma. Man panasiau, kad jam pradeda trukti oro, sunku ikvepti. Pradeda rengtis ir maldauja manes vezti pas gydytojus. Del siu priepoliu esame guleje neurologiniame skyriuje, dareme EEG 3 tyrimus, lankesi ne pas viena specialista Ir buvo patvirtinta kad tai kaip nervinis tikas. Neurologe vakar israse jau antrus raminamuosius, bet priepoliai vistiek kartojasi. Kad tais dalykais ir netikiu, bet pradejau galvoti ir apie uzkalbetojas. Merginos, gal kas esate susidure su panasia problema, gal duosite patarimu? Nes kai vaikui blogai, turiu butu stipri, bet bijau jau pati kokios ligos del nervu neissaukti
QUOTE(mamuny @ 2016 11 24, 01:33)
<p>Monikute00 man taip budavo seniau, be tabletes negaledavau pasikelti, o ka jau kalbeti apie isejima I gatve. Nezinojau ko griebtis, kur tik as nejau, ko tik nesityriau...kol galu gale paskyre antidepresantus kurie man tiko. Nuo pat pirmos dienos pajutau stiprybe kune, nebevargino PA. Pradejau dirbt, atsistojau ant koju. Nors savyje liudejau kad be vaistų negaliu, bet kai sustiprejau as nutraukiau ju vartojima. Tai vyko labai palengva ir jokiu nutraukimo simptomu nebuvo. Dabar nieko nevartoju, jauciuosi neblogai, bet pradejo varginti PA. Gerai tai, kad bent jau zinau kur gali prasideti </p>
</p>As jau praktiskai irgi visa nuo galvos iki koju issityrus, jau seimos gydyoja kreivai i mane ziuri, sako nu kas vel tau..o man kas truputi suskausta, pamaudzia ir atrodo viskas, mirstu, o vis del to esu dar labai jauna, norisi normaliai vel gyventi. Man taip pat buvo israse antidepresantus, bet po pirmos tabletes man pasidare dar blogiau, atrode, kad isprotesiu, labai issigandau, del to as nusprendziau ju is viso negerti ir pas psichiatra nebenuejau...
Nuo siandien bandysiu nebegerti kavos, nes nuo jos prasidedavo kiekvienas mano rytas ir reikia bandyt atsisakyti saldumynu ir pasireguliuot mityba, gal bus geresnis rezultatas
Saulelyyyte manau jusu vaikui ne panikos priepuoliai. Ieskokit geru gydytojus, kurie nustatys liga, nes manau pas jus kazkas rimto. Nesikreipkit I jokius burejus ir gyduolius. Patikekit tik pinigus islups, o rezultato nebus. Patariu istikus priepoliui islikti ramiai ir parodykit vaikui kad viskas yra gerai, kad jus salia. Jeigu jam stiprus nervinis tikas, paieskokite informacijos anglu kalba, nes lietuviu kalba informacijos apie daugeli ligu labai mazai. Sekmes jums ir stiprybes!!
Monikute00 labai suprantu jusu patirti del antidepresantu, nes kol man pritaike daug laiko praejo, ne vieni nepadejo. Patarciau nueiti pas psichiatra ir gauti nemokamu psichologo konsultaciju. Per metus jums kazkiek priklauso. Niekas vaistų gerti neprivers. Jus neturite jaustis blogai!! Si busena nuolat kinta, buna geriau, buna blogiau. Ieskokite pagalbos.
QUOTE(Monikute00 @ 2016 11 23, 22:45)
Nes as jau nebepamenu tokios dienos kuomet jauciausi gerai, nuo pat ryto galvos svaigimai, sunkios kojos, tai uzeina tvinkciojimas galvoje, karts nuo karto papykina, taip pat daznai buna uzgultos ausys, jokio dziaugsmo, drebancios rankos. Tik isgerus raminamuju doze pasidaro normalesne savijauta.
Išsitirkite skrandį
Paryškinau juodai frazes, kurios rodo GERLo buvimą. Patikėkit, mūsų temoje(apie GERLą) moterys jautė tuos pačius simptomus ir pastovų nerimą. Buvo išsityrusios skersai išilgai, patikėti negalėjo, kad bėdos nemirtinos, kad jokių ligų nėra, kad tai tik funkcinis negalavimas. Kai išsityrė skrandį, kai sutvarkė mitybos rėžimą, visi simptomai-taip, taip, ir tas pats nerimas, panikos atakos nei iš šio, nei iš to-dingo.QUOTE(saulelyyyte @ 2016 11 24, 10:32)
Sveikos, jau nebezinau ko griebtis, gal patarimu sulauksiu is sio forumo.
Turiu 6 metu sunu, jau apie 9 menesius jam mazdaug kas 1 -1.5 men kartojasi priepoliai. Pradziai pora dienu pradeda nestipriai tampyti kakla tai i viena tai i kita puse, tada tas tampymas stipreja, o tada ant trecios, ketvirtos dienos vakarais mazdaug apie 20-21 val uzeina kaip baimes priepoliai, pradeda panikuoti, verkti, kad negali ryti seiliu, bent sunus taip ivardina ta jausma. Man panasiau, kad jam pradeda trukti oro, sunku ikvepti.
Turiu 6 metu sunu, jau apie 9 menesius jam mazdaug kas 1 -1.5 men kartojasi priepoliai. Pradziai pora dienu pradeda nestipriai tampyti kakla tai i viena tai i kita puse, tada tas tampymas stipreja, o tada ant trecios, ketvirtos dienos vakarais mazdaug apie 20-21 val uzeina kaip baimes priepoliai, pradeda panikuoti, verkti, kad negali ryti seiliu, bent sunus taip ivardina ta jausma. Man panasiau, kad jam pradeda trukti oro, sunku ikvepti.
O pas pulmonologą buvot, alergologą? Gal yra kažkas, kas išprovokuoja tą trukčiojimą? Ar neatkreipėt dėmesio, kokius maisto produktus valgė tą dieną, kai vyksta priepoliai? Mūsų bendradarbiai buvo toooks priepolis, kad ėmė dusti, visa pamėlo net, kvietėm skubiai greitąją, o tokį priepolį sukėlė tik paprasčiausi lašai į nosį nuo slogos, kuriuos mes vartojame ir net neįtariam, kad jie gali būti pavojingi kažkam. Gal vertėtų pasidaryti MRT ir įsitikinti, kad nėra jokių auglių, jokių išsėtinių sklerozės židinių.
Panikos atakos ir 6 metų vaikas...kažkaip nesiriša, tą bet kuris neurologas patvirtins.
O pas pulmonologą buvot, alergologą? Gal yra kažkas, kas išprovokuoja tą trukčiojimą? Ar neatkreipėt dėmesio, kokius maisto produktus valgė tą dieną, kai vyksta priepoliai? Mūsų bendradarbiai buvo toooks priepolis, kad ėmė dusti, visa pamėlo net, kvietėm skubiai greitąją, o tokį priepolį sukėlė tik paprasčiausi lašai į nosį nuo slogos, kuriuos mes vartojame ir net neįtariam, kad jie gali būti pavojingi kažkam. Gal vertėtų pasidaryti MRT ir įsitikinti, kad nėra jokių auglių, jokių išsėtinių sklerozės židinių.
Panikos atakos ir 6 metų vaikas...kažkaip nesiriša, tą bet kuris neurologas patvirtins.
[/quote]
Buvom ir pas elergologa ir pulmonologa ir kardiologa, lora ir t.t. Bet jie is savo puses nieko nerado.
Sveikos, merginos
Iš tiesų, niekada nebūčiau patikėjusi, kad gali būti tokie dalykai kaip panikos priepuoliai ir kad bus tokių momentų, kai net pati savęs nepažinsiu, kol neatsidūriau ypač sunkioje gyvenimo situacijoje ir per gydytojų klaidą vos neatsisveikinau su šiuo pasauliu. Va, to pakako, kad paūmėtų manyje daugelyje metų slypėjusios psichologinės problemos ir baimės, didžiulės bėdos, kurias ligi tol dar gebėdavau valdyti ir/ar nenorėdavau jų pripažinti. Tada pažinau, kas yra priepuolis, kai svaigsta galva, širdis ima plakti nenusakomu greičiu, pila prakaitas, ištinka nenumaldoma baimė, drebulys, aptemsta net akyse ir belieka vienintelė mintis, kad dabar tai jau tikrai mirsiu. Baisu prisiminti tuos ūmiuosius priepuolius, kuriuos vėliau gydžiusis ligoninėje pavyko po truputį išmokti valdyti, padėjo ir konsultacijos pas psichologą, suprasti, kas mane prie to privedė, na o dabar bandau susidraugauti su psichiatrės skirtais antidepresantais. Pripažinsiu, baimė net ir juos gerti apima dažnai, bet suprantu, kad privalau, nes po gero pusmečio planuojame dar vieną mažylį, tad privalau būti kaip niekada stipri ir sveika
Tikiuosi, priimsite į savo būrį ir galėsime diskutuoti šia sunkia tema, nes kad ir kaip bebūtų, kaip ir rašė čia keletas merginų, iš tiesų daugelis to nesupranta, jų atsakymas būna vienas - mažiau nervuokis... Aha, kad tai būtų taip paprasta...
Iš tiesų, niekada nebūčiau patikėjusi, kad gali būti tokie dalykai kaip panikos priepuoliai ir kad bus tokių momentų, kai net pati savęs nepažinsiu, kol neatsidūriau ypač sunkioje gyvenimo situacijoje ir per gydytojų klaidą vos neatsisveikinau su šiuo pasauliu. Va, to pakako, kad paūmėtų manyje daugelyje metų slypėjusios psichologinės problemos ir baimės, didžiulės bėdos, kurias ligi tol dar gebėdavau valdyti ir/ar nenorėdavau jų pripažinti. Tada pažinau, kas yra priepuolis, kai svaigsta galva, širdis ima plakti nenusakomu greičiu, pila prakaitas, ištinka nenumaldoma baimė, drebulys, aptemsta net akyse ir belieka vienintelė mintis, kad dabar tai jau tikrai mirsiu. Baisu prisiminti tuos ūmiuosius priepuolius, kuriuos vėliau gydžiusis ligoninėje pavyko po truputį išmokti valdyti, padėjo ir konsultacijos pas psichologą, suprasti, kas mane prie to privedė, na o dabar bandau susidraugauti su psichiatrės skirtais antidepresantais. Pripažinsiu, baimė net ir juos gerti apima dažnai, bet suprantu, kad privalau, nes po gero pusmečio planuojame dar vieną mažylį, tad privalau būti kaip niekada stipri ir sveika
Tikiuosi, priimsite į savo būrį ir galėsime diskutuoti šia sunkia tema, nes kad ir kaip bebūtų, kaip ir rašė čia keletas merginų, iš tiesų daugelis to nesupranta, jų atsakymas būna vienas - mažiau nervuokis... Aha, kad tai būtų taip paprasta...
