Nerimas, įtampa, baimės

#145
QUOTE(Nemiga777 @ 2016 10 05, 14:35)
O kokie buvo pas Jus pojuciai? Kaip daznai? Kaip i tai reagavote? Nes man po permusimo stipresnio lieka diskomfortas krutineje, net nebesinori kazkur eiti, nes jei stiprus kartojasi, tai vis uz krutines griebiuosi ir pasilenkiu, nenoriu kad draugai kamantinetu


Tiesiog atsikvapstydavau ir pamiršdavau iki sekančio karto, nesigilinau, tuo metu buvo svarbesnių dalykų, + dar maži vaikai, nebuvo kada gilintis ir savęs gailėtis smile.gif Man dar būdavo taip (jaunystėje gana dažnai, dabar nebebūna), kad suimdavo skausmas krūtinėje ir kažkurį laiką negalėdavau įkvėpti oro, bet koks bandymas kvėptelėti sukeldavo stiprų skausmą. Nekreipiau dėmesio, nes kardiograma nieko nerodė ir širdis realiai sveika buvo. Ar likdavo koks diskomfortas krūtinėje- nepamenu, tikriausiai ne, pamenu tik, kad po tokio priepuoliuki lengviau atsipūsdava- va, pagaliau praėjo-, ir net neprisimindavau iki sekančio karto. Mano gyvenimas visada buvo žiauriai visokiais rūpesčiais ir problemomis apkrautas,+ dar viena auginau vaikus ir pagalbos iš niekur neturėjau, tai tikrai nebuvo kada gilintis į savijautą, praeidavo- ir mintys iškart keliaudavo ten, kur reikia smile.gif.
O jums patarčiau rimtai išsitirti, nes su širdim ne juokai. Jei tai tik funkcinis/neurotinis sutrikimas- patarčiau nesigilinti ir nesiciklinti, praeis, bet jei kažkas rimto- reikia gydytis.
Atsakyti
#146
QUOTE(denaxa @ 2016 10 05, 15:39)
Tiesiog atsikvapstydavau ir pamiršdavau iki sekančio karto, nesigilinau, tuo metu buvo svarbesnių dalykų, + dar maži vaikai, nebuvo kada gilintis ir savęs gailėtis smile.gif Man dar būdavo taip (jaunystėje gana dažnai, dabar nebebūna), kad suimdavo skausmas krūtinėje ir kažkurį laiką negalėdavau įkvėpti oro, bet koks bandymas kvėptelėti sukeldavo stiprų skausmą. Nekreipiau dėmesio, nes kardiograma nieko nerodė ir širdis realiai sveika buvo. Ar likdavo koks diskomfortas krūtinėje- nepamenu, tikriausiai ne, pamenu tik, kad po tokio priepuoliuki lengviau atsipūsdava- va, pagaliau praėjo-, ir net neprisimindavau iki sekančio karto. Mano gyvenimas visada buvo žiauriai visokiais rūpesčiais ir problemomis apkrautas,+ dar viena auginau vaikus ir pagalbos iš niekur neturėjau, tai tikrai nebuvo kada gilintis į savijautą, praeidavo- ir mintys iškart keliaudavo ten, kur reikia smile.gif.
O jums patarčiau rimtai išsitirti, nes su širdim ne juokai. Jei tai tik funkcinis/neurotinis sutrikimas- patarčiau nesigilinti ir nesiciklinti, praeis, bet jei kažkas rimto- reikia gydytis.

Aciu labai :* esu labai jautri ir plus neturiu ko paklausti su kuo pasidalinti (seimos nariu), labai malonu, kad atsiliepete smile.gif
Atsakyti
#147
QUOTE(Nemiga777 @ 2016 10 05, 15:56)
Aciu labai :* esu labai jautri ir plus neturiu ko paklausti su kuo pasidalinti (seimos nariu), labai malonu, kad atsiliepete smile.gif

Nesunku pasidalinti - as irgi is tu, kurie neturejo ir dabar nelabai turi su kuo pasitarti smile.gif Sekmes! 4u.gif
Atsakyti
#148
Sveikutės, jungiuosi ir aš 4u.gif
aš jau senai, nuo paauglystės, karts nuo karto pasergu nerimais ir depresijom. Esu jautrios natūros biggrin.gif Dabar vėl viskas grįžta. Gydytoja išrašė fluanxolį. Gal kas gėrė? Aš kažkaip labai nenoriu tų vaistų, bet tikriausiai reikia, kad nervai aprimtų verysad.gif
Atsakyti
#149
Labas, turiu ir as drauga, kuriam kartojasi tokie priepuoliai, gal jau turit ziniu, psichologu, psichiatru kontaktu, priemoniu, kurios gali pagelbeti?
Atsakyti
#150
Sveikos mamytes! Jungiuosi I grupe. Pirmiausia papasakosiu savo istorija. Viskas prasidejo, kai buvau 19 ir isvaziavau studijuoti. Pradejo svaigti galva, vargino sirdies stiprus plakimas, energijos stoka, delnu prakaitavimas, kankino panikos priepuoliai. Tada dar nieko nesupratau. Laksciau pas gydytojus, kol emiau suprasti Kas is tiesu man darosi. Geriau antidepresantus, raminancius, ejau pas ivairius gyduolius. Niekas nepadejo.. Taciau pagaliau atitaike antidepresantus ir as pradejau jaustis geriau, po 3 metu vartojimo nutraukiau ju vartojimo, nors maniau Kad tai neimanoma.is pradziu sumazinau per puse, po to dar puse ir taip toliau smile.gif jau 3 metus gyvenu be vaistu, bet po antros dukrytes gimimo viskas vel is pradziu. Nepasiduodu ir bandau kovoti, bet nerimas ima virsu, sausio menesi turiu grysti I darba, bet nezinau Kaip...
Papildyta:
[quote=pegasiukas,2016 10 16, 16:40]
Sveikutės, jungiuosi ir aš 4u.gif
aš jau senai, nuo paauglystės, karts nuo karto pasergu nerimais ir depresijom.

As geriau fluanxolį, man jis nepatiko, jausdavausi apsvaigusi, o norejau jaustis normaliu zmogumi. Bet pabandyti verta, gal pades.
Atsakyti
#151
Man tas pats smile.gif Negeriu aš jo smile.gif
Atsakyti
#152
Sveikos merginos, jungiuosi ir aš prie jūsų smile.gif
Trumpai nupasakosiu savo istoriją...viskas prasidėjo gegužės mėnesį staiga ir netikėtai, paliko draugas, studijavau magistro paskutiniame kurse, tuo pačiu dirbau prekybos centre, pradėjau jausti galvos svaigimus, tarsi sunkios kojos, nebeklauso. Kol vieną dieną išvežė iš darbo su greitąją, tada dar nesupratau, kad tai panikos priepuolis. Apsvaigo galva, širdis ėmė daužytis, sukilo spaudimas, atrodė, kad mirsiu. Maždaug po mėnesio tai pasikartojo, poto jau ne nebegalėjau eiti į darbą, bijojau, vien pagalvojus, kad reikės eiti pasireikšdavo visi simptomai. Mečiau darbą...pirmą gerą savaitę tiesiog pragulėjau lovoj, kaip daržovė, vėliau pradėjau eiti per gydytojus, ieškojau ligų, nes prisigalvodavau visko ir jaučiausi labai prastai. Tačiau nustatė tik PA. Pradėjau visko bijoti, prekybos centrų iš viso vengiu, nes bijau, kad vėl ištiks priepuolis, vengių parduotuvių, retai kažkur beišeinu su draugėmis, nebesportuoju, kartais net vairuoti bijau (kas man visados teikdavo malonumą). Dabar jau kaip ir laikas būtų pradėti ieškotis darbo, bet vėl bijau, nerimauju, kad negalėsiu normaliai dirbti. Stengiuosi su savimi dirbti, daug skaitau, geriu įvarius vitaminus. Lyg ir buvo kažkuriuo metu pagerėje, bet dabar vėl nuolatos svaigstanti galva, sunkios kojos, verksmingumas, kartais tiesiog nebelieka jėgų ir noro toliau gyvent, jaučiuosi tokia beviltiška, o taip norisi vėl būti normaliai ir džiaugtis gyvenimu. Kaip iš viso to greičiau išsivaduoti? Vis pagalvoju apie psichoterapiją, gal kažkuri turite patirties? Ar padeda?
Atsakyti
#153

Sveikos merginos, jungiuosi ir aš prie jūsų smile.gif
Trumpai nupasakosiu savo istoriją...viskas prasidėjo gegužės mėnesį staiga ir netikėtai, paliko draugas, studijavau magistro paskutiniame kurse, tuo pačiu dirbau prekybos centre, pradėjau jausti galvos svaigimus, tarsi sunkios kojos, nebeklauso. Kol vieną dieną išvežė iš darbo su greitąją, tada dar nesupratau, kad tai panikos priepuolis. Apsvaigo galva, širdis ėmė daužytis, sukilo spaudimas, atrodė, kad mirsiu. Maždaug po mėnesio tai pasikartojo, poto jau ne nebegalėjau eiti į darbą, bijojau, vien pagalvojus, kad reikės eiti pasireikšdavo visi simptomai. Mečiau darbą...pirmą gerą savaitę tiesiog pragulėjau lovoj, kaip daržovė, vėliau pradėjau eiti per gydytojus, ieškojau ligų, nes prisigalvodavau visko ir jaučiausi labai prastai. Tačiau nustatė tik PA. Pradėjau visko bijoti, prekybos centrų iš viso vengiu, nes bijau, kad vėl ištiks priepuolis, vengių parduotuvių, retai kažkur beišeinu su draugėmis, nebesportuoju, kartais net vairuoti bijau (kas man visados teikdavo malonumą). Dabar jau kaip ir laikas būtų pradėti ieškotis darbo, bet vėl bijau, nerimauju, kad negalėsiu normaliai dirbti. Stengiuosi su savimi dirbti, daug skaitau, geriu įvarius vitaminus. Lyg ir buvo kažkuriuo metu pagerėje, bet dabar vėl nuolatos svaigstanti galva, sunkios kojos, verksmingumas, kartais tiesiog nebelieka jėgų ir noro toliau gyvent, jaučiuosi tokia beviltiška, o taip norisi vėl būti normaliai ir džiaugtis gyvenimu. Kaip iš viso to greičiau išsivaduoti? Vis pagalvoju apie psichoterapiją, gal kažkuri turite patirties? Ar padeda?

Butinai patarciau kreiptis I psichiatra arba psichologa. Psichoterapija padeda suvokti save ir liga, tai yra kelias I pasveikima. Taip pat svarbu suprasti del ko labiausiai nerimaujate. Jei labai blogai neatsisakykite ir vaistų, jie gali padeti suvaldyti liga. Tik negulekite lovoje, stokites ir eikite, dirbkite, kad ir namuose. Gulejimas labai blogai veikia jusu sveikata. 

Atsakyti
#154
QUOTE(Monikute00 @ 2016 11 14, 17:05)
Sveikos merginos, jungiuosi ir aš prie jūsų smile.gif
Trumpai nupasakosiu savo istoriją...viskas prasidėjo gegužės mėnesį staiga ir netikėtai, paliko draugas, studijavau magistro paskutiniame kurse, tuo pačiu dirbau prekybos centre, pradėjau jausti galvos svaigimus, tarsi sunkios kojos, nebeklauso. Kol vieną dieną išvežė iš darbo su greitąją, tada dar nesupratau, kad tai panikos priepuolis. Apsvaigo galva, širdis ėmė daužytis, sukilo spaudimas, atrodė, kad mirsiu. Maždaug po mėnesio tai pasikartojo, poto jau ne nebegalėjau eiti į darbą, bijojau, vien pagalvojus, kad reikės eiti pasireikšdavo visi simptomai. Mečiau darbą...pirmą gerą savaitę tiesiog pragulėjau lovoj, kaip daržovė, vėliau pradėjau eiti per gydytojus, ieškojau ligų, nes prisigalvodavau visko ir jaučiausi labai prastai. Tačiau nustatė tik PA. Pradėjau visko bijoti, prekybos centrų iš viso vengiu, nes bijau, kad vėl ištiks priepuolis, vengių parduotuvių, retai kažkur beišeinu su draugėmis, nebesportuoju, kartais net vairuoti bijau (kas man visados teikdavo malonumą). Dabar jau kaip ir laikas būtų pradėti ieškotis darbo, bet vėl bijau, nerimauju, kad negalėsiu normaliai dirbti. Stengiuosi su savimi dirbti, daug skaitau, geriu įvarius vitaminus. Lyg ir buvo kažkuriuo metu pagerėje, bet dabar vėl nuolatos svaigstanti galva, sunkios kojos, verksmingumas, kartais tiesiog nebelieka jėgų ir noro toliau gyvent, jaučiuosi tokia beviltiška, o taip norisi vėl būti normaliai ir džiaugtis gyvenimu. Kaip iš viso to greičiau išsivaduoti? Vis pagalvoju apie psichoterapiją, gal kažkuri turite patirties? Ar padeda?


Tai tau nieko netikrino, jeigu daug stresuoji, reiske labai greitai organizmas valgo vitaminus ir mikroelementus, del to tau ir blogai, tau reikia valgyti gerai ir viskas praeis, arba sportine maitinima gera nupirkti, miltelius lengvai isisavincius su anglevandeniu. Negalvok ten ejti pas psichaitrus , atgal kelio nera, psichiatrai tai psichitrines narkotos prekeiviai, psichaitrines tabletes zudo organizma dar labiau o ne gydo.
Atsakyti
#155
QUOTE(orangesun @ 2016 11 15, 01:25)
Tai tau nieko netikrino, jeigu daug stresuoji, reiske labai greitai organizmas valgo vitaminus ir mikroelementus, del to tau ir blogai, tau reikia valgyti gerai ir viskas praeis, arba sportine maitinima gera nupirkti, miltelius lengvai isisavincius su anglevandeniu. Negalvok ten ejti pas psichaitrus , atgal kelio nera, psichiatrai tai psichitrines narkotos prekeiviai, psichaitrines tabletes zudo organizma dar labiau o ne gydo.


Vitaminus paskutiniu metu geriu saujom, geriau ir geros firmos baltyminius kokteilius su visais vitaminais, sake, kad juose yra ir medziaga gaminanti laimes hormona, buvo kaip ir pagereja, nebegeriau ir jokiu raminamuju, bet sumazinau dozes ir vel viskas is naujo. Dabar jau vel vis isgeriu xsanax tablete, nors stengiuosi mazytem dozem. Pas psichiatra buvau, prirase vaistu, nuo kuriu man buvo tik dar blogiau ir as nusprendziau ju nevartoti, nes ir siaip esu nusistacius pries vaistus, o ypac pries tokius prie kuriu priprantama. Tik vis galvoju, kad noreciau apsilankyti psichoterapijos seansuose, gal padetu suprasti nuo ko man cia pasireiskia tie priepuoliai, bet mazai informacijos internete apie tai, o pas privacius kainos labai dideles, o seansu manau reikia ne vieno ir ne dvieju. Kazin seimos gydytojas gali nusiusti psichoterapijai ar tik psichiatras gali paskirti?

Papildyta:
QUOTE(mamuny @ 2016 11 14, 18:33)
</p></div></blockquote><p>Butinai patarciau kreiptis I psichiatra arba psichologa. Psichoterapija padeda suvokti save ir liga, tai yra kelias I pasveikima. Taip pat svarbu suprasti del ko labiausiai nerimaujate. Jei labai blogai neatsisakykite ir vaistų, jie gali padeti suvaldyti liga. Tik negulekite lovoje, stokites ir eikite, dirbkite, kad ir namuose. Gulejimas labai blogai veikia jusu sveikata. </p>


Vaistu vartoti nenoriu, nes prie ju priprantama, o ir salutinis poveikis baisus, bent jau man buvo. Pas psichiatra as lankiausi, bet jie tik vaistu priraso ir viskas, jie nesupranta kaip zmogus jauciasi ir kaip ji paveikia vaistu vartojimas, ju darbas tik vaistus srasinet. As stengiuosi stiprinti organizma naturaliais vitaminais, stengiuosi prisiversti ir kazka daryti, veikti. Siandiena buvau isejusi i lauka, bet vienintele mintis buvo kuo greiciau grizti namo, i saugia aplinka..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Monikute00: 15 lapkričio 2016 - 12:56
#156

Monikute00 psichoterapija tau tikrai padetu, prasyk psichiatres, kad duotu nemokama kursa, tau tikrai priklauso. Aisku to neuztenka, bet gal veliau susitarsi ir padarys nuolaida. Psichoterapija labai padeda, tai kelias I isgyjima. Kalbu is patirties. Nors kai pritaike tinkamus antidepresantus, pradejau jaustis normaliu zmogumi ir kartu su psichoterapija supratau, nuo ko po pasireiskia visos bedos. Dabar nors yra siek tiek pablogeje, gyvenu be jokiu vaistų, ir tai man yra didelis pasiekimas. 

Atsakyti