Kelionė į svajonę

O jau grožis grožis Prieš savaitę bendradarbė, grįžusi iš kelionės po Šveicariją, rodė nuotraukas Dabar Artūras palepino Noriu ten

Super pasakojimas ir nuotraukos

laukiu nesulaukiu kas bus toliau

Fantastiskas reportazas (beje, kaip ir ankstesni reportazai) Idomus pasakojimas, grazios nuotraukos. Man, kaip kalnu myletojai, laaaabai patiko
Aciu, kad dalinates

Ačiū , mieli skaitytojai, už gerus žodžius. Jie tikrai morališkai padeda daug laiko reikalaujančiame kūrėjo darbe. Atsiprašau, kad dėl to paties laiko stokos nepadėkoju kiekvienam atsiliepusiam asmeniškai.

Na, o dėl neaplankyto Aarės upės tarpeklio galiu pasakyti tik tiek, kad kelionės formatas "Opa opa per Europą" neleidžia visko pakeliui nuodugniai apžiūrėti. Tenka aukoti objektus, kurie kažkiek panašūs į jau lankytus (suprantu, kad jie vis tiek unikalūs ir nepakartojami, bet...)

Parašiau šiuos žodžius, ir jau matau šypseną Cobre veide, kai ji skaitys (tikiuosi ) šią žinutę. Taip, Cobre, tu kažkiek teisi, bet vis tiek reikia persirgti šia Opa opa liga... Po šios kelionės požiūris į keliavimo būdą pasikeitė, ir tam mažiausiai įtakos turėjo automobilio gedimas, o visai kitos priežastys.

Bet apie tai parašysiu baigiant reportažą, kuris dar tik įpusėjo. Tikiuosi, skaitytojams užteks kantrybės jį perskaityti iki galo , svarbiausia, kad man užtektų laiko ir kantrybės jį pabaigti parašyti .

Oi ne, as nesisypsojau Kaip tik nustebino jusu noras pakeisti kelioniu stiliu Kadangi vis sau uzduodavau klausima kodel zmones nori nulekti daug, praleisdami pakeliui mase graziu vietu ir praleisdami daug laiko automobilyje, tai jau buvau apsisprendusi, kad gal tai tiesiog toks zmogaus budas. As tokia krapstuke, tai ir kazkur nuvykus man norisi blusineti, o zmogui, kuris viens du viska daro, tai jam ir "opa" yra tinkamiausias keliavimas. O tu va imi ir mano teorija griauni Dabar turesiu is naujo mastyti, kaip cia viskas yra

Su masinom siaubas kazkoks Ir kitose temose, ne tik automobilineje, mergaites raso apie masinu gedimus. Viena iki Krymo nenuvaziavo, grizo del gedimo Lenkijoje. Mistika...

Vau kiek buvau praleidus fantastika! Ir jūs debesyse pabuvojote,mes šiemet taipogi pirmą kartą tai pamatėme Rumunijos kanuose, ir pikta kad nieko nesimato,bet kartu ir faina,nes ne visiems tenka pavaikščioti debesimis...

Tikrai užteks kantrybės viską perskaityti iki galo . Labai laukiu tęsinio

Labai smagiai skaitosi Ispudinga kelione Tikiuosi ir as panasiais keliais pakeliauti ateity

Beskaitydama ir besigeredama vaizdais, norejau pacituoti viena vieta, ir pasakyti VAU, bet kuo toliau skaitau ir ziuriu, tuo daugiau tu VAU, vieni vaizdai perspjauna kitus

Laaabai grazu Nuostabi kelione ir itraukiantis paskojimas
Laukiam tesiniooooo

Dziaugsmas akims
Smagu, kad taip laukta kelione ivyko
Laukiu nesulaukiu dalies apie Prancuzija.

Dar kartą ačiū visiems už palaikymą. Kadangi tiek daug laukiančių tęsinio, pamėginsiu šiandien, kol miegas dar neįveikė , nors truputį pasistūmėti į priekį.


Šeštoji diena, birželio 14

Šios dienos tikslas - Chamonix ir pasiekti Castellane:



Rytas išaušta kaip toje Keistuolių teatro dainoje apie vienišą jūreivį: „Atsibudęs pro viešbučio langą pamatau...“, ne , ne savo laivo bures, o tai kas priverčia mane ne, ne įsipilti vyno į taurę (nors tai būtų buvę visai nieko ), o čiupti fotoaparatą, nes tiesiog už viešbučio lango vaizdai, verti milijono :





Kadangi lova tiesiai prieš langą, su žmona leidžiam sau pagulėti ir pasimėgauti kalnais – kažin ar dar kada nors matysime tokius vaizdus , tiesiog gulint lovoje. Bet laikas keltis. Apsitvarkęs lekiu į lauką. Viešbučio kieme fotoaparatas tarška beveik nesustodamas:









Staiga suvokiu , kad šis kalnas – tai mūsų šios dienos tikslas Aiguille du Midi.



Labai pasistengus, netoli viršūnės galima pamatyti mažytį taškelį: tai keltuvas į viršūnę. Suvokiu, kad mano planas sutaupyti nesikeliant į viršūnę neišdegė . Grįžtu į kambarį, internete pasitikrinu interneto kamerų vaizdus: matomumas viršuje nuostabus, tik temperatūra minus 8 laipsniai . Tad susirengiame vos ne visus turimus rūbus. Žmona nustebina, iš krepšio išsitraukdama pirštines ir vilnonę kepurę (ji pas mane šilumos mėgėja visomis prasmėmis ). Tik batai: šilčiausi žmonos batai – plonapadžiai kedukai . Tad stovėjimą ant sniego vasarą teks riboti.

Ilgai nelaukiam – pagal visų patarimus, reikia kilti kuo anksčiau, nes vėliau pro turistus gali ir neprasibrauti. Tad lekiam iki Chamonix. Aikštelėje netoli keltuvo parkuojamės. Truputį paėjus, pamatome įėjimą prie keltuvo.



Prie kasos eilutė. Trumpai apie kainas: pasikėlimas iki viršaus ir atgal suaugusiam nuo 16 metų kainuoja 45.60 eurų, vaikui nuo 4 iki 16 metų – 38.50 eurų, kaina šeimai – du suaugę + du vaikai – 136.80 eurų. Noriu šiek tiek sutaupyti : pabandome pretenduoti į šeimyninį bilietą, bet kasininkė nepatiki, kad dukrai dar nėra šešiolikos. Tad tenka sumokėti 175.30 eurų. Tiesa, prieš mus bilietą pirko alpinistai. Jų bilietas žymiai brangesnis, be to, juos kasininkė nufilmuoja kompiuterine kamera – viskas saugumo sumetimais.

Dar žvilgtelim į mūsų jau laukiančią viršūnę – ji toli ir aukštai:



Papildyta:
Įlipam į jau beveik pilną keltuvo kabiną. Neilgai trukus sustojame 2317 metrų aukštyje.



Čia perlipame į kitą keltuvą ir po kelių minučių išlipame jau 3777 metrų aukštyje. Ten dar yra liftas, kuris pakelia į pačią viršūnę – 3840 metrų aukštį. Deja, jis iki birželio galo remontuojamas. Atrodo, kad ten galima patekti ir laiptais, bet dėl šalčio ir batų nusprendėme ten nelipti. Mums užteko ir to, ką pamatėme.

Visų pirma tuneliu išeiname į lauką:



O ten:





Išeiname į Monblano terasą. Vaizdas nuo jos į aukščiausią Europos kalną (jis tas, virš kurio debesėlis):



Vaikštome po įvairias aikšteles. Vaizdai aplink gniaužia kvapą. Tad dabar tiesiog pasižvalgykime, pasidžiaukime kartu. Komentarų mano manymu čia nereikia:











Papildyta:





















Papildyta:






Tenka praeiti ir sniego tuneliu:



Kažko laukianti, o gal pamiršta kabina:



Apačioje – Chamonix, miestelis, iš kurio mes pasikėlėme:





Čia – mūsų taip ir nepasiekta viršūnė:

Tie maži taškeliai apačioje – alpinistai, o linijos – jų nueitas kelias:



O čia alpinistas, įveikęs savo viršūnę :



Už mano dešiniojo peties – Monblanas, o dangus virš manęs taip arti... :



Bet mums, o ypač žmonai jau šalta, todėl leidžiamės žemyn. Paskutiniai žvilgsniai pro kabinos langus į aukščiausias viršukalnes:







Na, argi nenuostabu: slėnis, spalvotas parasparnis :



Nusileidžiam į taip vadinamą PLAN DE L‘AIGUILLE. Čia jau šilčiau, po kojomis nebėra sniego. Tad užtrunkame ilgiau.

Iš ten ką tik nusileidome:



Žmona prisėda pailsėti nuostabių kalnų fone:



Aš įkvepiu gaivaus kalnų oro, užsižiūriu į mėlyną mėlyną dangų, įrėmintą kalnų viršūnėmis. Ir suprantu: savo pirmąją svajonių paukštę šioje kelionėje mes jau pagavome :



Papildyta:
Laikas nepastebimai bėga. Metas leistis žemyn. Dar keletas nuotraukų pro kabinos langus:









O čia jau nusileidus:





Šitokiu keltuvu mes kėlėmės ir leidomės:



O dabar mūsų laukia Provansas.