Atlanto pakrante Prancūzijoje

Mūsų kelionės biudžetas buvo minimalus – kuras ir maistas.

Per visą pasakojimą rašiau kiek kas kainuoja, bet manau, verta sudėti viską į vieną vietą:

Moliuskų porcija (puodas) kavinėje nuo 10 eurų
6 austrės kavineje – 10.80
9 austrės – 14.70
12 austrių – 18.90
Rožinės krevetės kavinėje – 11.50

Pyragaičiai parduotuvėje – 1.80 – 3
Ledų porcija pajūryje – 1.50
Kepti stori vafliai išssinešimui su pasirinktu saldžiu užtepimu po 3 eurus

Moliuskų meniu pasiūlymas už 10 eurų
Moliuskai + fri bulvytė + pyragas

Arba
Blynų meniu – 10 eurų
Blynas su kumpiu, sūriu ir kiaušiniu + saldus blynas desertui

Sidro butelis turguje arba parduotuvėlėse – 2.80-3 eurai
Paellos porcija turguje – 5 eurai

1 kg šviežių moliuskų – 3 eurai
Arba 3kg už 8 eurus

Vaikui karuselė pasisukti – 2

Žemėlapiai TIC - nemokami

Ačiū labai, kad pasidalinote įspūdžiais su mumis.

Atrodo, tokia paprastutė kelionė, bet joje tiek daug emocijų, nuotaikos ir ramybės.

Gerų ateinančių kelionių ir lauksime naujų įspūdžių.

labai miela kelione , noriu ten

Labai jauku

ypač mielos nuotraukos su berniuku tiesiog ore vibruoja jūsų visų geras nusiteikimas

laukiame kitų fotoreportažų...

Kadangi temelę pavadinau "Atlanto pakrante" ir rašydama paminėjau, jog visa pakrantė labai skirtinga, todėl kad tai patvirtinti vaizdžiai, dedu keletą atskanuotų foto iš senesnių išvykų prie atlanto



Kopų augalas



Kaip kuriose vietose jūra taip nueina, jog nežinodamas niekados nepasakytum, jog tose neaprėpiamose smėlio platybėse už kelių valandų bus vandenynas







Papildyta:
Kažkur aplink Deauville miestą yra Juodūjų Karvių uolos Les falaises des Vaches Noires
Labai gaila, kad tą išvyka aš praleidau ir savo akimis šitų uolų nepamačiau. Todėl pasiskolinu vieną foto:


Papildyta:
Einant dar toliau - maždaug per vidurį tarp Cherbourg ir Mont-Saint-Michel yra Barneville-Carteret (visgi arčiau Cherbourg nei Mont-St-Michel), su smėlėtu palūdymiu, ir juodomis uolomis

Le Mont-Saint-Michel

Pirmiausiai papasakosiu kaip nepaprasta buvo iki ten pakliūti

Su ta pačia drauge turbūt prieš 7 metus, iš Paryžiaus traukiniu atvažiuojame iki kažkokio miestelio, iki tokio kurio traukinių stotis yra arčiausiai Mont-St-Michel. Ten stovi vienitelis autobusas visoje stotyje, kuris važiuoja pro Mont-St-Michel miestelį. Einame prie kasos ir norime nusipirkti autobuso bilietus, bet... bent jau mums nesuvokiama situacija - bilietų iki Mont-St-Michel neparduoda, tipo autobusui bilietus reikėjo dar Paryžiuje įsigyti perkant bilietus traukiniui
Ir situacija tokia kaip iš absurdo scenos - yra autobusas važiuojantis į Mont-St-Michel, yra bilietų kasa, yra turistai norintys ten nuvykti. O galimybių tą padaryti nėra
Bandome visi bendrai (kaip minėjau stotis mažutė, todėl jau dalyvauja ne tik kasininkas, bet ir vairuotojas ) išpainioti tokią sudėtingą situacija
Siūlomės, kad mes galimetiesiog susimokėti ir važiuoti be bilietėlių, jeigu jau kasos aparatas toje stotyje neišmuša atitinkamos stotelės - bet neveiksminga - nes kasininkas nežino kiek pinigų paimti, nes nėra tokio tarifo
Na galų gale, išsideram, kad sumokėsime daugiau - ir mums duoda bilietus iki kažkokio kito miestelio, esančio toliau nei Mont-St-Michel. Tik perspėja, kad autobusas vieną kartą dienoje, todėl atgal jau šiandien negrįšime. Na ir nereikia mes vistiek susiruošę su nakvyne

Tiesa, draugė prieš metus buvo vėl ten nuvažiavusi, tai situacija ženkliai pasitaisiusi - autobusų kursuoja daugiau nei vienas per dieną, o ir bilietus jau galima bet kurioje stotyje įsigyti. (masinis turizmas davė savo rezultatų - Mont-st-Michel yra 3 lankomiausia vieta visoje Prancūzijoje)









išėjus pavaikštinėti aplink visą salą, kai nuslūgsta vandenynas, praktiškai tiesiog iš niekur, virš galvų pakimba debesys ir mus kiauriai permerkia





Saulėlydis ir saulėtekis prie le Mont-st-Michel







P.S foto atrodo purvinos, nes buvo naudotas bendrojo naudojimo skeneris

Bent jau tada vieni iš pagrindinų le Mont-st-Michel lankytojų buvo piligrimai. Net ir mes sulaukėme labai daug klausimų: iš kaip toli mes ateiname ir kaip toli eisime
Žiūrint iš pačios salos, tos linijos piligrimų mums atrodė labai neįprastai ir juokingai Mums tai buvo netgi savotiška atrakcija bajeruoti apie piligrimus ir tokį lėtą, nebylų jų judėjimą (dažniausiai vorele) į priekį
Bet juokiasi tas kas juokiasi paskutinis mes dar nežinojome kad ir mums likimas suplanavęs savotišką piligrimystę (čia turbūt dėl to, kad mes taip skaniai juokėmės iš jų).

Pasirodo, kaip buvo sudėtinga atvykti iki miestelio, taip sudėtinga ir išvykti iš ten. Autobuso tą diena, man atrodo, visai nebuvo.
Nutariame po truputį eiti į priekį ir tranzuoti. Gavosi taip kad mes ėjome vos ne iki pat vakaro, ir per tą laiką nesustojo nė viena mašina.
Pavargome stipriai Bet mus palaikė juokeliai, kad dabar jau mes kaip tikri piligrimai iš šventos vietos varome savo keliu.... iki Paryžiaus
Galū gale priėjome kažkokį greitkelį, kur mums sustojo fūra vairuojama ruso

Kaip брат (Brat) filme sakė: svojih voinie nebrasajut!

Bretanė, tai paskutinis taškas Atlanto pakrantėje iki kurio buvau nuvykusi.

Pakrantės ten gana akmenuotos, kaip ir visas regionas:







Pilių labai daug, arčiau ar toliau nuo kranto. Štai tokioje pilaitėje gyvenau gal 3 savaites

Prašom

Kitą kartą užtenka tinkamai išsirinkti vietovę ir trumpos paprastos atostogos būna kupinos gėrio





Dekui

Fainas pasakojimas, tose vietose buvau praeitą vasara, tai smagu buvo prisiminti Ačiū, kad dalinates.

dėkui
tikrai, kad smagu prisiminti tokias gražias vietas

Nuostabu. Yra taip gerai, kad atrodo kitaip ir negali būti Vaikai tai ypač jaučia