Vyras geria

Sąvokos....
Nežiūrint to, kai kuriems su tuo tikrai pavyksta "parišt" Tiems, kurie išmoksta atsisakyt pirmo lašo ... ta prasme žmonės ir pagyja, nežiūrin to, kad nešiojasi savy tą priklausomybę.

sutinku su tavim,nors nezinai,kur pamesi,kur surasi.

Tie "kai kurie" turi būti ypatingai stiprios asmenybės. Išmokti atsisakyt pirmojo lašo po vieno gydymo kurso sugeba tik vienetai.

O kiti ir palūžta. Pasivolioja tame pačiame dugne, iš kurio pakilo, ir vėl gydosi. Blaivybės periodai irgi būna įvairūs - nuo mėnesio iki kelių ir nuo metų iki kelerių.

Bet tam, kad nepalūžtum, reikia tiek daug jėgų, kad mes turbūt net neįsivaizduojame. Mano vienas kolega, neseniai grįžęs iš tokios gydymo įstaigos, pasakojo, jog sykį susitiko su senais bičiuliais, kurie lyg ir žinojo, kad jis gydėsi. Na, susėdo bare, vienas bičas ir klausia, ką gersi. Kai tas atsakė, jog nebegeria, bičiulis nuėjo pire baro, sau nusipirko kažko stipraus, o jam atnešė... vyno Pamatęs iš nuostabos išsprogusias "blaivininko" akis pats nustebo, sako, gi sakei, kad nebegeri Tipo, vynas - tai jau ne gėrimas

Tai va, ką norėjau pasakyti. Kad mes iš esmės esame ganėtinai pabaliavojanti tauta. Be tokių, tarkim, sąlyginai rimtų progų, kaip vestuvės, krikštynos, gimtadieniai, dar atsiranda "už pažintį", "prirašymas", "seniai matėmės" ir t.t. Baisiausia, kad mes net neįsivaizduojame, kas tuo meu darosi "pasigydžiusiųjų" viduje, kai visi aplinkui geria, jau ir blūdija kuris pergėręs, o tu esi priverstas būt balta varna visoj kompanijoj. Va, tada ir palūžta žmonės. nes metus gerti, reikia visiškai, iš esmės pakeisti gyvenimo būdą, net draugų ir pažįstamų ratas turi kardinaliai keistis. O tai po gydymo grįžus iš ligoninės nepasikeičia, pareini į tą pačią aplinką iš kurios išėjai.

Ai, galiu čia pezėt ir pezėt, turiu labai daug teorinės ir praktinės patirties šiuo klausimu. Todėl pasakysiu vieną patį esminį dalyką: jei tėvų mes negalime pasirinkti, tai tiek jau to, bet nuo geriančio sutuoktinio reikia nešt kudašių tokiais tempais, kad net dulkės tornadu aplink suktųsi

Nus dėl šito nesiginčysiu...iš susitikimų su AA tiesą sakant nelabai pamenu tokio, kuris tą būtų sugebėjęs padaryt po pirmo karto, t.y. be jokių "atkritimų".... bet rods vėliau vis tik pasisekė.
Tiesa pasikeitus tam draugų ratui kartais (kai kuriems) vėlgi būna naujos problemos šeimoje...kai kartu nebelabai gali išeiti pas buvusius draugus...dėl to paties vaišinimo.

teisingai pastebeta,draugai irgi padeda gyvent.tik ar galima juos vadint draugais,kai zino,kad zmogus stengias keist save,o siulo uz tai isgert.

Tai a šitą dalyką temos autorei ir norėjau pasakyti. Na, tiesiog nuvilti ją baisingai, kad ištekėjusi už alkoholiko jinai užsinėrė sau ant kaklo baisią virvę. Ir tol, kol gyvens su juo, bus visą laiką beveik pakarta, ta virvė tai atsileis, tai vėl ją stipriau suverš.

Dar tik šeimyninio gyvenimo pradžia, dar tik septyni mėnesiai su alkoholiku. Jinai neįsivaizduoja, kas jos dar laukia. Nepalieku jai nei menkiausios kruopelytės optimizmui. Jei jinai liks su juo, jos gyvenimėliui "chana" ir neįtikinsit manęs, kad gali būti kitaip

Nu ir prigąsdinot. Gal ir yra tiesos jūsų žodžiuose. O kad galėčiau į jį pažvelgt po poros metų. Šiaip jis padaręs didelę pažangą. Prieš metus gerdavo beveik kasdien, dabar tik progom. Bet kai peržengia ribą, galo nesimato. Tas kartojasi kas du mėsesius maždaug. Poto pats gailisi. Ir man jo gaila ir pikta žiauriai. Nežinau.. dedu pliusiukus ir minusus.
Nejau nėra nei vienos geros pabaigos????

Drugelli, neleisk. kad Tau nudegintų sparnelius. Dar laikas gyvenimą tvarkyti taip, kaip tu nori. Pareikš ultimatumą, o jei ne ? Ateityje - išgėrimai ir progos - daugės, ašarų didės ir tau vis sunkiau iš to išeis išbristi... Patikėk turėjau tėvą alhogoliką. Džiaugėmės tik tuo, kad mama po 20 bendro gyvenimo ( sakyčiau ilgų kankinimosi metų) išdryso išsiskirti. Žmogus gali padėti , o jeigu kitas nepriima pagalbos, tai dėl tokio neverta aukotis. Mano tėvas po ilgų gėrimų irgi sakydavo, kad situacija valdoma ir pan., bučiuodavo mamai rankas ir kojas, deja - tik iki kito išgėrimo. Spjauk, kol esi jauna ir kol turi jėgų. Leisk savo žmogui pasirinkti TAVE arba Gėrimą...

1. Deja deja, bent jau aš deklaravau karčią tiesą. Ir gąsdintis čia tikrai yra ko.

2. Ne gal yra. Čia gryna tiesa. Palaidok optimizmą, kai kalba eina apie alkoholį.

3. Jei pasigydys, tada po dviejų metų turėsi negeriantį alkoholiką, kuris bet kuriuo momentu gali tapti geriančiu, o dėl savo silpnumo kaltins tave. Jei nepasigydys, turėsi geriantį alkoholiką. O jų yra visokių. Vieni vaikšto kasdien įmetę po pusantro šimto ir nuolat blizgančiomis akimis, kiti pila iš širdies savaitę, po to dvi ilsisi ir t.t., treti nuo gėrimo apsimyžę guli patvory...

4. Dar tik bendro gyvenimo pradžia, jis bando būti geras, kažkiek paisyti ir tavo nuomonės. Bet pati matai, kad nepajėgia. Po to, kai aistra išblės ir jus sies daugiau pareiga vienas kitam ar pripratimas, galų gale gal ir bendri finansiniai įsipareigojimai, jam jau bus dzin tavo prašymai ir ašaros. Na, gal ne dzin, bet jis jau pats prieš save bus bejėgis.

5. Nepalieku tau nei krislelio optimizmo. Nuoširdžiai tau sakau, susiknisai gyvenimą. Amen.

P.S. Čia kalbėjo moteris, kuriai tarsi prakeiksmas yra siųstas nuolat gyventi su alkoholikais. Iš pradžių tėvas, po to pirmas vyras, dabar antras. O ir tarp pirmo ir antro turėjau rimtą kadrą AA klubo narį.
Papildyta:

Nepyk, bet šitas sakinys mane stačiai pritrenkė, net žagsėt pradėjau Kaip galima sergančiam žmogui tokį ultimatumą iškelt? Čia tas pats, kaip vėžininkui mestelt, mol, baik sirgti tučtuojau arba skiriamės. Vėžys arba aš

Gi pati rašei, kad tėvas gėrė. Bet su mama skirtis, kaip supratau, nenorėjo. Jis atsidūrė kryžkelėje - žmonos prarast nenori, o mesti gert negali, nepajėgia tiesiog.

Smurka, o žinai kodėl mano tėvas skirtis nenorėjo? Todėl, kad jam buvo patogu. Pavalgyt buvo ( mama uždirbo) stogą turėjo ( mama mokėjo) , 4 vaikus turėjo ( mama augino). O ko negyventi? O kai išsiskyrė - nenoriu nei pasakoti- per daug skaudu. Romaną iš viso gyvenimo galima aprašyti. O mes su mama vargom, kapstėmės, bet pasiekėm savo. Ačiū dievui ir mamai. ir mokslus baigėm ir gyvenimus susikūrėm. Iš gyvenimo su tėvu neatsimenu nei vienos dienos saulėtos. Sakysi taip nebūna. Būna. Atminimui liko sudadintos visiems sveikatos. Širdis rauda kai pagalvoju apie savo vaikystę.
Gal dėl to nuo mažens nekenčiau girtuoklių. Jie žaloja mūsų gyvenimus, o mes turime jų gailėtis.
Galiu pasigirti vyru. Turiu nuostabų vyrą ir mano džiaugsmui abstinentą. Nors čia likimas nepašykštėjo
Todėl ir sakau, nereikia vargti su alhogolikais. Gyvenimas pertrumpas, kad jį aukotum tokiam žmogui.
Čia mano nuomonė, bet ji stabili ir nepakeičiama.

drugeli,na ir įkliuvai. Žinojai juk kokia problema. Dabar tik vienas patarimas : neprisidaryk vaikų. Galimas daiktas,kad vyras,jausdamas,jog tu gali išeiti,pats pradės to norėti. Gal net sakys : gims vaikas,nebegersiu... Arba pats sąmoningai nebesisaugos.

Mano viena giminaitė irgi apsiženijo žinodama savo būsimo vyro problemą. Nu,sakė,po vestuvių negers.... Gėrė. Nu,sakė,tai kai gims vaikai (laukė dvynių) negers...Gėrė. Nu iki krikštynų... Per krikštynas tėvas vos ant kojų pastovėjo priešais altorių,o vienu momentu vaiką išmetė. Ačiū deivui,jog suskubo krikšto tėvas.

O kiek sakė jog gydysis. Gydydavosi. Tai toksikologai dar ir prie raminančiųjų pripratino. Lašinosi kas savaitę.Ligoninėse gulėdavo. ir t.t. ir t.p. Žmona be pinigų liko su jo pridarytom skolom. Juk važinėdavo girtas būdamas su mašina. Policininkus tai papirkt reikia...O ir mašinas po nesuskaičiuojamų avarijų pasikeisti irgi reikia. O dar ir tuos žmones kur nutrenkia su mašina bevažiuodamas... O dar gydymai,lašinės,vaistai,kyšiai gydytojams,kad į ligoninę priimtų....


Tai va... Vienžo : vienintelis būdas,tai įsiūti tabletes į šikną. Tam jis turi būti parą blaivas. Tik susitarti su klinikom kur siuva labai sunku. Jiems gi nenaudinga. Tuojau pasako,kad reikia psichologo,dar vaistų pagerti nu ir gal po poros mėnesių....
Tos tabletės veikia taip,jog jas įsiuvus negali gerti alkoholio ,kitaip sėdėsi visą dieną tualetą apsikabinęs net nuo lašelio alaus.
Tačiau jos veikia tik 8 mėnesius,po to vėl verta įsiųti .
Aišku,gydytojai iškart pradeda gąsdinti,kad vyras numirs,jeiu išgers per daug. Pasakysiu tik tiek : norint mirti reikia išgerti stiklinę dagtinės iškart. O nuo šiaip sau kelių lašų per apsirikimą tikrai nemirs. Bus blogai,bet nemirs.

O visa kita,pvz.: tei vaistai ,kurie tipo slopina norą,tai didelis briedas. Turi būti labai motyvuota asmenybė,kad suveiktų. AA taip pat tik stipriom asmenybėm.

Va čia tai sutinku. Bet trenkti juos pro duris reikia be jokių ultimatumų. Geriausiai su jais iš viso nesusieti gyvenimo.

Nors protu ir suvokiu, kad tokie žmonės yra ligoniai, bet negaliu toleruoti priklausomybės ligomis sergančiųjų. Nes pati pradžia būna "per apsileidimą"