Joo, paskaitai, pamatai kad tu ne vienas toks ir lengviau pasidaro...
Mes gyvenam jau septynis metus. Iš pradžiu jauni kartu baliavodavom ir bare ir namie, draugų begales turėjom. Vėliau pradėjau lauktis, po smirdančius barus nevaikščiojau, tai ar pas draugų ar pas mus vyras baliavodavo. Paaugo pirmagimis, na aš kartais prisidėdavau prie baliukų, bet kažkaip atkrito tas noras gerti- palaižai per visą vakarą taurelę ir linksma ir ok, o mano brangusis gers kol viską išgers....žiauriai

"o kam palikti" Bet visur buvom kartu....O dabar dar geresni laikai atėjo- jau manęs nereikia, eina į barus, pas draugus....be manęs...kartais net suorganizuoja, kad kokia draugė mane pasikviestu, užimtu....nu vnž šlykščiai
Iš pradžių barėmės, taikėmės, skambinau, ieškojau, pergyvenavau, kalbėjom, laiškus rašiau.....nesupranta

Kad ir šiandien pirmą val dienos nusipirko alaus "Kaip galima atsisakyti skystos duonos?" Kasdien po darbo mašinoi po butelį alaus padaro.
Aš jau neimu į galvą, nes esu save mylinti moteris ir nervų sau negadinsiu
Išsiskirti kol kas negaliu, nes turiu įvykdyti užsibriežtą tikslą- pasistatyti namą, užkniso nuomotis, noriu turėti savo namus, visą procedūrą pradėjom kartu, kartu ir baigsim.... Turėsiu savo kambarį, lai geria kiek nori, svarbu mano akyse ir mano kambari jo nebūtu. Jau ir skandalų, barnių nėra, nenoriu, kad vaikai pamatytu. Sakiau, kad išsiskirsiu, jis netiki; pamelavau kad turiu susiradusi gerą vyruką- nepavydi; rankos nekelia, algą parneša, vaikus myli, bet dėmesio mažai jiems skiria. Vnž daug pliusų ir minusų
Bet mano širdis jam atšalo...Lai geria, bet iškarto išeiti negalima, nes visada laikausi principo "Nešok iš laivo, kol valties neturi", čia tas pats, kaip mesti darbą, nesusiradus kito. Nebent vyras ranką pakeltu, tada bėk, neatsigreždamas.
Nekenčiu alkocholikų- mano seneliai, tėvai giminės- prasigėrė, vaikystė buvo nekokia, skandalai.
Oi, prirašiau ir košė gavosi...daug minčių mano galvelei.