Sveikos,
vis paskaitinėdavau anksčiau jūsų temą, kai tik mano mažąjį užpuldavo nenormalūs kosuliai..taip be diagnozės su priepuoliais po kurių atsidurdavome ligoninėje gyvenome du metukus.
Dviejų mėn. mažiukas susirgo bronchiolitu..dėl šeimos daktarės aplaidumo prireikė ir reanimacijos, nes su karščiuojančiu ir dūstančiu(tada dar to nesupratau) paleido ramiausiai namo, džiugiai pranešusi, kad tai bronchituko pradžia..na kita dieną atsidūrėm reanimacijoje..parą praleidome su deguonimi, viskas baigėsi laimingai..aišku, su ta daktare atsisveikinome.
Sekantį kartą atsidūrėme ligoninėje, kai buvo mažiui 11mėn. Pusė valandos vos atsikvėpdamas, kaip vemdamas kosėjo-vimdėsi..net nežinau kaip tai pavadint

vėl pagulėjom ligoninėje, bet kaip niekada, personalas buvo labai paslaugus ir masažus darė ir šiaip labai mylėjo mus

gal todėl vaikis beveik metus ligonines ir nenormalius kosulius buvo pamiršęs..
Bet ir vėl besibaigiant vasarai vaiko kosčiojimas sausas po miego rytais ir vakarais, nedavė man ramybės..vakarais būdavo taip, kad jei tik pienuko atsigėręs būdavo, tai kad ir pora kartų kostelna ir viską išvemia

myniau ir myniau kelius pas vaiko gydytoją..o ji vis su sirupėliais ir t.t. gydė..gi palučiai visada švarūs..atėjo žiema, gydytoja išėjo atostogų ir pasiūlė mums "pakentėti", jei nepraeis kosuliavimas, tai duos siuntimą pas pulmonologę..na kentėjom, bet prireikė antibų sudavus antibus vaikui negerėjo..vaikas drožė įvairiausiu kosulių atspalviu-tiek dieną, tiek naktį

kol vaiškto lyg šlapesniu, kai atsigula laringitiniu..na vėl išsikvietėm greitąją, ir praeitų metų Kalėdas sutikom ligoninėje..sudavus pirmą dozę Flixotido(tuo metu nežinojau, kad tas vaistas padėjo) vaiko kosuliai stebuklingai pradingo

aišku, norėjom kuo greičiau iš ligoninės ištrūkti ir gydytoja davė nurodymus, kaip gydytis toliau, bet apie Flixotidą neužsiminė žodžio..tik man paklausus kokie buvo antri vaistai jam purškiami ji pasakė, kad Flixotidas..paprašiau, kad išrašytų receptą jam, nors mažiui dar nebuvo BA pripažinta, susipirkom ir "dūdą"kvėpuot, ir vaistus visus nekompensuojamus..
Po to jau grįžę po ligoninės pagaliau gavom siuntimą ir užsiregistravom pas pulmonologę..diagnozavo BA, gavom gerti Monkasta arba Singulair na ir ką mano mažiuko kosuliai tapo valdomi

..pagaliau atėjo ramybė į mano dūšią po tiek pergyvenimų dėl tų nenormalių kosulių..nors su nerimu daviau pirmas tabletes juk tai ne saldainiukai..bet bent jau tiek nuramino, kad jam tas vaistas padėjo.. gėrėm pusė metų kažkur Monkasta, nors pirmą mėnesį pradėjom nuo Singulair.
Padarėm dabar trijų mėn. pertrauką - nuo liepos vidurio iki spalio vidurio..beje pakeitėm ir gyvenamą vietą mažiaus kosuliai liovėsi

nes butas LT labai drėgnas ir pelėsinis, matyt, ir buvo pagrindinė kosulių priežastis.. dabar esam kitoj šaly, bet pastebėjau, kad mažiui labai netinka drėgmė. Gyvenam DE pietinėj pusėj, čia oras, kad ir drėgnas bet nėra tos per kaulus smelkiančios drėgmės..nors neseniai pradėjau mažiui duoti Singulairą, nes orai subjuro, ilgokai pliaupė lietus, tai mažiukas jau pradėjo trupučiuką kosčioti..galvoju, svetima šalis, dar kolkas iki galo sveikatos draudimų nesusitvarkę, pabijojau, jei vėl koks priepuolis užeis..kai viską susitvarkysim pažiūrėsiu, ką čia gydytojai papasakos..
Va tokia mūsų BA istorija
Stirpybės visoms mamoms ir sirgaliukams