Man pragulejus ligoninej skatino. Idejo tablete ir liepe pagulet valandziuke, o tada eit tonu uzsirasyt. Nueinu...o ten eilute nestukiu. Atsisedau ir kaip sueme skausmas pilvo apacioj, kad net atsiguliau ant kedziu ir tada pokst...pradejo vandenys begt. Atsistojau eit, bet sustingau, nezinojau, ka daryt. stoviu issizergus, visos ziuri i mane kvepavima sulaikiusios, ir nezinau, kur dingt...iki palatos toloka, o vanduo bega bega. Atejo valytoja, padave zalia skurli ir varo i palata, o as stoviu kaip ibesta, geda iki palatos eit, bet teko. Vaizdelis geras buvo...as prisidejus ta zalia skuduriuka tarp koju beveik begte i palata, palikdama paskui save slapia pedsaka ir is paskos valytoja su skuduru valo ji

o zmones koridoriuj su nuostaba ziurejo man ikandin, bandydami suvokt, kas gi man nutiko

paskui teko dar duse pastoviniuot, kol baige teket.