Netikėtai greitai suskaičiau
"Tris vienatves". Tikėjausi visiškos fikcijos (juk "novelių romanas"), o čia - beveik prisiminimai... net įdomu, kiek autobiografiška knyga, kai kurie nuotykiai labai jau smagūs
Meistriškai perteikta sovietmečio kasdienybė, viskas iki skausmo pažįstama... Po slogios pradžios knyga pasirodė visai ne slegianti, o atvirkščiai, lengva ir kibirkščiuojanti humoru, nors dažnai tas juokas ir pro ašaras. "Dekabristų" novelės pabaigoj išvis balsu kvatojausi, tiesiog mačiau prieš akis tą sceną, kaip kokiam kino filme
Tik pabaigus paskutiniąją novelę, vėl grįžo tas knygos pradžioj apėmęs slogučio jausmas. Nors toji novelė, ko gero, geriausia iš visų. Apibendrinant - knyga labai tiko ir patiko.