QUOTE(abiga @ 2012 09 18, 18:30)
Ulijona, uzjauciu, turetu but nekokia savijauta. Is kitos puses, jei jau dabar jus taip nesutaret, kas toliau butu? Galbut jis tikrai tau puoselejo siltesnius jausmus nei Tu jam? O kad seima pries del tautybes tai tikrai nesamone, atseit tau tiktu tik lietuvis, o kiti tai jau ne zmones, nes ne lietuviais gime ir neverti Tavo sirdies

Šiandien nekokia. Galvoju gal paskubėjau. O gal ir ne. Sunku jaučiuosi kalčiausia, įskaudinus ir t.t. nei vieno blogo žodžio vakar jam nepasakiau . Taip jau dabar viskas turėjo būti pagal jį turėjau taikytis, turėjau klausyti, turėjau suprasti ,atjausti,laukti. Skambinti ,rašyti ,nes jis neturi kada. Gal ir aš žmogus ir aš pavargau. Kaip pirmą kartą -pirmą akimirką pamačiau jį ,jis man visiškai nepatiko. Bendraujant erzino daug jo dalyko. Vis visiems kartojam nežinau kas su juo bus, kaip bus visą laiką abejojau. Buvo dienų ,kai skraidžiau ,buvo ,kad norėjau viską baigti, daug kartų tokių buvo pamastymo ir jam vis numesdavau namiokus . Jis mane sekdavo,tikrino,nepastikėjo,pavyduliavo. Aš gal pavargau?
Vakar buvo lengva,atrodo akmuo nukrito. Šiandien labai sunku ,jaučiuosi kalta, kalčiausia ,nes jį įskaudinau ,nes ji daug tikėjosi, nes mylėjo ,nes galvojo apie ateitį ir t.t Nieko aš nenorėjau įskaudinti, bet savęs skaudinti jau ir nebenorėjau. Taip yra sunku ,kaip šeima ir draugės nepritarę, o dar kai pati abejoji tada tikrai tikrai nelengva. Neužsidarau, nedepresuoti stengiuos, eiti ,bėgti ,lėkti ,prisigalvoju ,kad turėčiau užsėmimą, kad tik apie jį nebegalvoti
