Meilė per atstumą (tęsiam)

Sveikos

Nemazai merginu cia raso nepastoviai, tai sunku isidemet kiekvienos situacija, bet Teisos nickas pazistamas Daug tiesos tame, ka parasei, nereiktu taip sureiksmint, tiesiog nenoriu jo islepint pastoviu rasinejimu

Apskritai pastebiu, kad aplinkoj daug bendraujanciu per atstuma, kad ir tarp MB draugu is tu, su kuriais buvom susitike praejusi savaitgali, visi bendrauja per atstuma (kam mokslai, kam darbas kitoj saly ar mieste). Tiesiog gyvernimo budu tampa toks bendravimas.

Sachar, joks as angelas, tik kartais per daug supratinga bunu Kaip judviem sekasi, ar bendraujat?

Sveikinu su metinem

Tiesa ka tu sakai, bet pas mus ir fizinis risys silpo, jei anksciau jis tik pamates visad glausdavosi salia, visada paimdavo uz rankos ir pan, link galo jis ne tik emociskai surambijo, bet ir fiziskai. toks jausmas kad pasistate sienas ir jam gerai...


Ne kartais o visad

O mum sunkiai, niekas nesikeicia, toks jausmas kad su sienom kalbeciau Bet as ir pati salciau bendrauju, nebepasakoju kaip sekas, ka veikiu, kas mane stebina, kas zavi ar pan. Nebeatskleidziu mazu gyvenimo ivykiu, tiesiog tyliu O MB raso beveik kaip visad, bet niekas jo rasyme nepasikeite... Vakar net pratrukau, isdejau taip grubokai apie jo bendravimo maniera... toki pavyzdi pateikiau - jei as pasakau jog "labai pasiilgau ir tu man brangus" jo atsakymas buna tolygus "oi kaip smagiai nusibezdejau" Nu bet tikrai. Asatverineju savo jausmus jam, o jis visad "vaziuoju mano", "einu i dusa", "valgau" ir pan pavargau nuo viso sito

sveikos, mes keturias dienas tylėjom. Poto parašė Iškarto su priekaištu ,nes jei jis būtų neparašęs tai aš būčiau taip ir tylėjusi ,atsakiau ,kad žinoma ,kad taip aiškinomės iki begalybės. Prašau likti draugais ,griežtai ne . Arba rišam viską arba rimtai draugaujam... Oh... šiandien 7 ryto jam valandą laiko rašiau laišką. Visa litanija ,kaip jisai sako. Nežinau ,ką pasakys perskaitęs, spėju viskas kartosis tas pats bet esu su juo gan atvira, viską pasakau ,kas man nepatinka ir kas mane erzina. Pasakiau ,kad jau dabar jo motinos žodžiai mane įskaudino. Kad bendrauju ne tik su juo ir su kitais vyrais ir nuo jo niekada to neslėpiau ,jis visada tai žinojo. Pasakiau ,kad jei nesistengs praras mane ir dėsim tašką stiprų ,ryškų. Jau tada nesigręžiosiu atgal, kad ir neliksim draugais, bet aš pamiršiu ,sunku man bus, bet aš susitaikysiu ir bus gana viskam. Pasakiau ,kas nepatinka -dėl dėmesio. Sakiau nekovosiu ir nerašysiu taip kaip anksčiau pamirta tegul ,aš aplamai nepratusi dėl vyro taip stengtis ,kaip dabar. Net draugės nusistebi ,kaip papasakoju ,kaip dėl jo per galvą verčiuosi, man tai tikrai nebūdinga. Visada būdavau ta pasipūtėlė, susiraukusi ,pilna arogancijos. O dabar kardinaliai dėl jo pasikeičiau , bet ir jau beprotystė .Keturios dienos liko man laukti ,tipo tada jau kažkas pasikeis kažkaip nelabai ir tikiu ,bet sakiau palauksiu absoliučiai kalbamės ir vienas kito negirdim ,jis savo aš savo tartum jautis su avinu ir baksnojamės ragais

Sachar, galiu tik isivaizduot, kaip nesmagiai jautiesi, gaudama tokius atsakymus i tai, kad myli - man kazkada i tai, kad pasiilgau, parase vien tik "gerai", tai jauciuos lyg antausi gavus, nepamenu, gal tada buvo kokiu nesutarimu, kad taip atsake Bet tikrai nekoks jausmas.

Ulijona saunuole, atsilaike neparasiusi Kai abu uzsispyre, tai taip ir gaunasi, kad kiekvienas savo ir niekas nenusileidzia, bet suprantama, kad nenori nusileist, kodel tavo poreikiai turi but pamistami. Tik jei bendrauji su kitais vyrais, ar tikrai sitas tau rupi?

atsilaikiau ir šykart kažkaip visai lengvai, nors tikėjausi atvirkščiai. Jo mano poreikiai kažkaip jam lyg ir suprantami tik kažkaip sunkiai įgyvendinami Su kitais bendrauju tai tik taip ale... kaip čia pasakius. Grynai susipažinus internete ,vieni kitų nematę. Bendraujam ,kalbamės, pasijuokiam,pasipasakojam. Kai kurie net kitose šalyse. Kai kurie kituose miestuose. O kodėl su šiuo bendrauju nežinau, gal noriu užpildyti tuštumą ? Gal prisirišus prie jo ir nesugebu paleisti. Bet atrodo kiti ir dirba ir randa laiko parašyti ,paskambinti ir dar vakarais prie skaipo nepaleidžia. Ir viską jam prikaišioju ir pasakau ,tik progreso nėr

Ulijona, gerai, jog atsisedus viska surasei i laiska nu bet ir ankstyva tu buvai, net 7 ryto O jis jau ta laiska skaite? Ka nors pasake po to?

abiga, tikrai kad nesmagus jausmas, ir jei tai tik karta butu... Nors siandien tik pasijungiau prie skaipo ir jis mane pasigavo, paskambino, pradejom kalbetis apie tai kas vakar ivyko. Na kai as parasiau jam apie jo "bendravimo ipatumus" Pirma prasidejo pokalbis nuo to, jog "tamsu, stipriai lijo, sunku skaityti, dar sunkiau atrasyti", bet paaiskinau jog man nereikia, kad jis atrasytu is karto, jis gali atrasyti po valandos, po dvieju, bet atrasyti i mano paskutinia zinute, nes as laukiu, nes man tai svarbu. Priverciau perskaityti visas vakarykstes zinutes siandien, kai sedi ant sofkutes ir nereikia blaskytis i kelia. Perskaite, is pradziu pasake, jog jis neturi ka atsakyti i jas (net pacitavo viena) Nu bet sakau ar tikrai nera ka? Ar taip sunku pasakyti, jog as klystu, jog as reikalinga ir pan? Sakiau - o jei vaikai pasakytu tau "tete tu manes nemyli", argi sedetum ir tyletum? O kai as tai pasakau - tyli... vadinas as teisi, nes neneigi, kadangi nenori meluoti, o atsakyti tuo paciu negali Tai pasake, jog nuo pat ryto laukia manes prie kompo, kad galetu pasakyti, jog as jam reikalinga, kad svarbi. Jei butu kitaip - paleistu mane kai isejau i liektuva, bet jis nenori to, negali. Jis nori stengtis, nori suprasti. Klause ka jam daryt, tai pasakiau jog jis pats turi rasti kelia padaryti mane laiminga taip, kad nesijaustu nelaimingas pats. As per ta laika kol mes kartu ne karta perlipau per save, ieskodama butu prisitaikyti prie MB ir nesijausti po to blogai, ta turi padaryti ir jis, bet ne su mano pagalba, o pats turi ideti daugiau saves. O beje, dar gavau pasiulyma lapkriti kur savaitele kartu paatostogauti, dave man savaite apie tai pamastyti... o as nenoriu nieko jam zadeti, kol nepajausiu, jog jis pradeda stengtis mane suprast

Ech ir as pasiguosiu... Sergu Pradejau gerti vaistus,o visas organizmas priesinasi,jauciuosi kaip pritreksta prie sienos biskuti Dar apibare mane,kaip maza vaika,kad neguliu lovoj. Nemegstu as pc i lova nesiotis.
O siaip viskas gerai pas mus. Pirmadieni reiks eiti pasiimti ziedus is juvelyro

Kraustausi i lova,be kompiuterio,bet su knyga.

Ramios nakties,mergaites

Sveik Nepasiduok toms baciloms Nors as ir pati siandien vel snargliuota

Turesi parodyti

As snd praiegojau puse dienos beveik, ir db vis i ta puse zvalgaus

Sveikos

Jau šalta, bet šildymo sezono irgi nelaukiu
Šiandien šiek tiek liūdona, nes MB išvažiavo, bet ryt jau bus gerai. Kol kas esu apsipratusi su esama padėtimi, stengiuosi susikoncentruoti ties pliusais tokios situacijos ir tiek

Festina lente, koks voveriukas mielas Sveikatėlės tau Ryt smagi diena, ane Aš sirguliuoju irgi, bet kai MB atvažiavo, tai dingo iškart visi kosuliai.. Dabar vėl jaučiu kirbinimą, ech

Teisa, labai džiugiu, kad viskas klostosi šauniai O gal jau ir atstumo pabaiga kada nusimato?

Sachar, aš tavo vietoj turbūt priimčiau pasiūlymą dėl atostogų - ilgiau pabuvus kartu gal geriau susidėliotų visi taškai ant i?

Ulijona, na ir principų karai pas jus Aš turbūt ilgai taip neišverčiau.. Nors, jei žmogus rūpi, sunku nutraukti viską, norisi mėginti ir mėginti - o gal pagaliau pavyks? Bet ilgai taip būti nesinorėtų vis tik

Abiga, klausei kada pasimatymas mūsų, va turėjom šį savaitgalį pagaliau Tikrai labai daug bendraujančių per atstumą Bet norėčiau būti iš tos mažumos kartu esančių, aišku

Dėl tų rašymų/dėmesio rodymų.. Nežinau, daug su MB apie tai diskutavom koks tas optimaliausias variantas. Būna dienų, kada aš neturiu laiko nei rašinėtis, nei skambintis daug, būna, kad MB. Bet abu nusprendėm, kad vis tik svarbu dalintis mintimis, todėl stengiamės parašyti kasdien kas gero/blogo bent trumpai, nesvarbu, ar turi kitas laiko atrašyti Pradžioje sunkoka buvo įsivažiuoti, prisipažinsiu - tingėdavau rašinėti tuos sms.. Bet kai kitos galimybės nėra - o ką darysi. Tai apima ir pokalbius apie kasdienius reikalus, ir jausmų reiškimą

Gražaus sekmadienio!

Nepakomentuosiu visų tiesiog ,mes gal per daug principingi. Per daug abu raguoti ir nenusileidžiantys. O aš dažniausiai jeigu nusileidžiu prieš jį tai jaučiuosi tokia nesava ,kaip pažeminta Mes gal neskirti vienas kitam. Laiške išdėjau viską kas širdyje gulėjo. Nieko neslėpiau. Tyla . Perskaitė . Bet nieko neparašo, tegul. Man lengviau bus jį paleisti ,kaip jis mane paleis. Tada greičiau viską ir baigsim juolab atsirado kitas žmogus ,priešingas visiškai jam link kurio aš linkstu, ir tai ,kad nuo jo to neslepiu . Nemėgstu veidmainiauti. Sakiau nuo pradžių ,kad kitas jeigu atsiras tai tik todėl ,dėl mūsų esamų problemų ,kurių nenori spręsti jis ir jų net nemato.

Su nauju žmogumi taip pat skiria atstumas tik ne toks didžiulis

Manau niekas jo nelaukia As tai ateinancia savaite gausiu peciuka dujom sildoma, tai biski namus atsisildysiu, vis pigiau, gal sia ziema nereiks taip salti

Tai kad dar pusantro men iki tu atostogu, nei nezinau kada is tikro... ka be kalbeti apie tai ar isleis laisvu dienu gauti, jei net pas daktarus reikia vos ne biliutenio prasytis tik tam kad tyrimus pasidaryti Na MB dave man savaite pagaloti, o as paskutiniu metu pati nebezinau kas geriau... Tas toks issikirimas (o ir neskaitau as dar kad viskas grizo i vezias) labai stipriai mane ismuse is veziu...

Na manau kad radot ta optimaliausia sprendima, sutinku ir as, kad pasidalinti dienos ispudziais butina, ipac kai esat toli vienas nuo kito. Nes reikia stengtis dalyvauti tuo zmogaus gyvenime


Na gal taip ir geriau bus

Sveikos merginos!Ar pamenat mane? Jei ne,tai pabandysiu primint apie save as cia ta mergiote kur rase viduryje vasaros apie draugyste su anglu. Tai va jau dvi savaites kaip atskirai gyvename. Ir zinokit kol kas laikomes,neuzilgo jis turetu manes atvaziuot aplankyt. O gruodzio 15d lekiu atgal trim savaitem Jau prakalbom apie vestuves ir ateities planus. Et o man meiles sindromas su lig kiekviena diena kala smegenin dar stipriau.. Tai va ar priimsite mane atgal i savo bureli?