QUOTE(Junka @ 2014 03 05, 23:21)
Į temą:
Šėryklai daryti ir kažkaip ruošti dugno nereikia. Taip gali patarti tik visiškas diletantas. Šėryklas darome taip, kad galėtume ją ištraukti ir patikrinti pašaro suvartojimą, nes priklausomai nuo vandens ir oro temperatūros, cheminio režimo (tame tarpe - ištirpusio deguonies kiekio ir t.t.) bei pan. žuvys maitinasi skirtingai. Jei nuolat pilsite pašarą į vieną (paruoštą ant geotekstilės) vietą, esant netinkamoms sąlygoms - surūgs pašaras, žuvys ten nebesimaitins ir prastės vandens parametrai. Padarius iškeliamą šėryklą - stalą (1,5x1,5 m) turėsit galimybę stebėti pašarų suvartojimą ir atitinkamai koreguoti normas. Toliau: plačiakakčių nepašersit, nes jie minta košdami vandenį. Amūrai šiaip minta žolėmis, bet jei duosite grūdų (kviečių pvz.) - įpras jais maitintis ir augs greičiau. Karosų gal neįžuvinkit visai, nebent planuojat po keleto metų augint europinius šamus karosų sąskaita, bet ir tai - geriau gal sraigių pametėt šamams, nei užsiteršti prūdą. Dėl karpių... Man ši žuvis visai ne prie širdies. Grynas paršas. Geriau lynas, tik kad lynas auga 10 kart lėčiau už karpius. Bet jei tik sąlygos leidžia turėti elektrą ir užtikrinus aeraciją papildomai šerti kokybiškais pašarais - eršketas būtų tinkamas pasirinkimas. Yra tam tikrų niuansų priklausomai nuo rūšies, vandens parametrų, dugno ir augmenijos, bet... Svarbiausia neduot grūdinių kultūrų, kombikormų visokių, nes išplauks pilvais į viršų. Kas liečia upėtakius (vaivorykštinius), tai augint labai paprasta, jei vandens temperatūra nepakyla daugiau 22 laipsnių celsijaus, o deguonis nekrenta žemiau 6. Tam yra orapūtės, kurios per mėnesį (60 W) suvartoja elektros (nuolat dirbdamos) apie 20 LTL. Prirašiau
Junka, matau esat pasikaustęs tvenkininėje žuvininkystėje

Tačiau aš propaguoju visai kitokią ("netvartinę") geros kūdros (EŽERĖLIO) koncepciją. Joje žuvų yra tiek ir tokių, kad jos prasimaitina pačios, sunkesniu laikotarpiu galima pašerti keliomis saujomis grūdų (tam molinėje kūdroje reikia tvirtesnio substrato šėryklos, kuri pavasarį gali sėkmingai virsti ir litofilinių žuvų nerštaviete), o iškeliamo 1,5x1,5 "švediško stalo" nereikia, nes žuvys normaliai yra NEŠERIAMOS. Taip, rekordinio dydžio karpio, per 2 metus pievos žole nupenėto amūro ar 3000 karosų per 3 valandas joje nepagausi. Tačiau už šiuos nepatogumus jūsų Ežerėlis atsilygins stabiliai gera vandens kokybe (jokio drumstumo, vandens "žydėjimų"), minimalia priežiūra (beveik nesikaupia dumblas, žiemą nereikia aeruoti), o kilus norui pažvejoti, tikrai šeimyną pamaloninsite keptu sterku, lynu, lydekaite, gilioje kūdroje gal ir kokį šamą užsiauginti pavyks

. Mano galva, jei žmogus nėra fanatiškai "sėdęs ant kablio" ir leidžia sau į kūdros įrengimą investuoti keletą dešimčių (ar net šimtų) tūkstančių litų, jam visai nebūtina savo sodyboje įsirengti keliasdešimties arų ploto karpių, karosų, amūrų ir kt. žuvų "tvartą" ir siekti išauginti maksimalią produkciją per trumpiausią laiką. Jei dar prisiminsime liūdną Lietuvos realybę, kai atokesnių sodybų kūdrų žuvį dažnai išgaudo vietinė fauna ar net ištisus rajonus siaubiantys elektrikai

, tą žuvį auginti ne visada ir būtina

.
Sėkmės!
Aušrys