Įkraunama...
Įkraunama...

Tvenkinio kasimas 3

QUOTE(Bratka2012 @ 2014 03 06, 13:43)
Kodėl?

Iš ko geriausiai būtų tai daryti?


Vienuolis, arba pralaida, yra hidrotechninis statinys, kuriam būtinas HIDROTECHNINIS betonas. Šie bloeliai gal ir tinkami kaip klojiniai, tačiau jie ilgai netarnaus - jau po keleto metų pamatysite eroziją, ypač vandens (ledo) ir oro kontakto linijoje. Net ir užpylus šiuos klojinius hidrotechniniu betonu, jie bus viso labo balastas (be to, nepigiai kainuojantis.
Jei jau užsiimate vienuolių kūrimu, siūlyčiau klojinius susitverti iš medžio ir storos OSB plokštės, nepagailėti litų rimtam cinkuotos armatūros karkasui (virinimo vietas iš karto užpurkšti cinku), o hidrotechninį betoną atsivežti iš betono gamyklos bei nepatingėti jį nuo dūšios pasluoksniui sutankinti. Toks kūrinys tikrai tarnaus ilgiau ir patikimiau, tik KAM KŪDRAI REIKALINGA PRALAIDA? g.gif

Sėmės!
Aušrys cool.gif
Papildyta:
QUOTE(arkyfa @ 2014 03 06, 14:39)
Šiaip tiė viėnuoliai rūpi ir man, planuoju nuleidžiama tvenkinuką g.gif
radau brėžinių g.gif
http://www.fao.org/d...0e/AG420E02.htm



O kam gi tą tvenkinuką nuleidinėti?
Atsakyti
QUOTE(Ausras @ 2014 03 06, 16:52)
Vienuolis, arba pralaida, yra hidrotechninis statinys, kuriam būtinas HIDROTECHNINIS betonas. Šie bloeliai gal ir tinkami kaip klojiniai, tačiau jie ilgai netarnaus - jau po keleto metų pamatysite eroziją, ypač vandens (ledo) ir oro kontakto linijoje. Net ir užpylus šiuos klojinius hidrotechniniu betonu, jie bus viso labo balastas (be to, nepigiai kainuojantis.
Jei jau užsiimate vienuolių kūrimu, siūlyčiau klojinius susitverti iš medžio ir storos OSB plokštės, nepagailėti litų rimtam cinkuotos armatūros karkasui (virinimo vietas iš karto užpurkšti cinku), o hidrotechninį betoną atsivežti iš betono gamyklos bei nepatingėti jį nuo dūšios pasluoksniui sutankinti. Toks kūrinys tikrai tarnaus ilgiau ir patikimiau, tik KAM KŪDRAI REIKALINGA PRALAIDA?  g.gif

Sėmės!
Aušrys  cool.gif
Papildyta:
O kam gi tą tvenkinuką nuleidinėti?

smile.gif tai jai yra kur nuleist vandenį, kodėl ne rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(arkyfa @ 2014 03 06, 17:38)
smile.gif tai jai yra kur nuleist vandenį, kodėl ne rolleyes.gif


Aš neklausiu, yra ar nėra kur nuleisti, tiesiog klausiu, KAM to reikia g.gif Juk kūdroje jau susiformavusi vienokia ar kitokia ekosistema, kuri nuleidimo atveju žūtų ir naujai vandeniu pripildyta kūdra eosistemos formavimą pradėtų beveik nuo nulio...
Atsakyti
QUOTE(Ausras @ 2014 03 06, 21:58)
Aš neklausiu, yra ar nėra kur nuleisti, tiesiog klausiu, KAM to reikia  g.gif  Juk kūdroje jau susiformavusi vienokia ar kitokia ekosistema, kuri nuleidimo atveju žūtų ir naujai vandeniu pripildyta kūdra eosistemos formavimą pradėtų beveik nuo nulio...

Aušri, drinks_cheers.gif kūdrų ir nesiruošiu nuleidinėt mirksiukas.gif
Aš planuoju su žuvim rimtai užsiimt, o ką auginsiu- lervutes ar mailiuką, ar jau praaugintas, parodys ateitis...
Atsakyti
Sveiki, na šėryklos man reikės ne karpiams, tai jau tikrai smile.gif Aš pats žvejys/karpininkas ir turiu kur tuos karpius žvejoti, tik jie yra fotografuojami ir paleidžiami "iki kito pasimatymo" biggrin.gif Jie nenaudojami maistui, tad pas mane jų nebus ir man dugno nears... .
Pas mane augs eršketai, o vėliau atsiras peledės. Na vietinės savaiminės faunos neskaitau.
Dėl kūdros prisipildymo, tai Aušry pataikei puikiai, kaimyno 20a plotas per tiek ir prisipildė, o turint omenyje, kad ši žiema tikrai "sausa", bent jau Kauno apylinkėse, tai kitokių iliuzijų ir nebeturiu... .
Junka, ar tik ne iš "akvariumistų" užklydai wink.gif ? Šiaip šėryklą paminėjau tik dėl pavyzdžio... .
Arkyfa, tikiuosi ne vienam prūdelyje sugalvojai biznį daryti??? smile.gif
Atsakyti
Sveikas Nemai mirksiukas.gif
turiu aš tų prūdų ax.gif prūdelių rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Ausras @ 2014 03 06, 11:02)
Junka, matau esat pasikaustęs tvenkininėje žuvininkystėje  thumbup.gif  Tačiau aš propaguoju visai kitokią ("netvartinę") geros kūdros (EŽERĖLIO) koncepciją. Joje žuvų yra tiek ir tokių, kad jos prasimaitina pačios, sunkesniu laikotarpiu galima pašerti keliomis saujomis grūdų (tam molinėje kūdroje reikia tvirtesnio substrato šėryklos, kuri pavasarį gali sėkmingai virsti ir litofilinių žuvų nerštaviete), o iškeliamo 1,5x1,5 "švediško stalo" nereikia, nes žuvys normaliai yra NEŠERIAMOS. Taip, rekordinio dydžio karpio, per 2 metus pievos žole nupenėto amūro ar 3000 karosų per 3 valandas joje nepagausi. Tačiau už šiuos nepatogumus jūsų Ežerėlis atsilygins stabiliai gera vandens kokybe (jokio drumstumo, vandens "žydėjimų"), minimalia priežiūra (beveik nesikaupia dumblas, žiemą nereikia aeruoti), o kilus norui pažvejoti, tikrai šeimyną pamaloninsite keptu sterku, lynu, lydekaite, gilioje kūdroje gal ir kokį šamą užsiauginti pavyks  mirksiukas.gif . Mano galva, jei žmogus nėra fanatiškai "sėdęs ant kablio" ir leidžia sau į kūdros įrengimą investuoti keletą dešimčių (ar net šimtų) tūkstančių litų, jam visai nebūtina savo sodyboje įsirengti keliasdešimties arų ploto karpių, karosų, amūrų ir kt. žuvų "tvartą" ir siekti išauginti maksimalią produkciją per trumpiausią laiką. Jei dar prisiminsime liūdną Lietuvos realybę, kai atokesnių sodybų kūdrų žuvį dažnai išgaudo vietinė fauna ar net ištisus rajonus siaubiantys elektrikai  gun_rifle.gif  gun_rifle.gif  gun_rifle.gif , tą žuvį auginti ne visada ir būtina  rolleyes.gif .

Sėkmės!
Aušrys  cool.gif

Na, nesu aš specialistas - tiesiog jau kuris laikas užsiimu savo tvenkinuko stebėjimu, priežiūra, įžuvinimu, augalų sodinimu ir t.t. Tuo pačiu nemažai kalbamės su bendraminčiais (nuo kasimo iki kokių irklanosių įsigyjimo). Tai kažkiek per svetimas klaidas, kažkiek per savas ir mokausi.

Kas liečia ežerėlio koncepciją - na, būkime realistais smile.gif Gali formą sutvarkyt (na, kad nebūtų kokia kvadratinė skylė žemėje), gali augalais teisingais užsodint, bet su įžuvinimu vistiek po kelių/keletos metų viena rūšis nukonkuruos kitą. Tarkime labai paprastai karosai gali padaryti genocidą kitoms žuvims, t.y. jie super greitai veisiasi, suryja viską ką randa (beje, jie dargi ir pirmi ras tas kelias saujas grūdų) plius žiemą, esant labai dideliam karosų tankiui - kitai žuviai prasidės deguonies badas, kai karosai sau ramiai vartysis (na gal dar su lynais) dumble. Aišku... variantas įleisti lydekų sakysite. O ką darysit, kai lydekos išmuš karosus, išnerš ir turėsit milijoną lydekiukų kanibalų? Kai alkanos lydekos puls grobį net negalėdamos jo praryti (žalos žuvį)? Čia lyg galėtų padėti sterkai, ale jų burna nedidelė, didelių karosų, lynų neįveiks. Jų prisiveis ir kurią tai gražią pavasario dieną rinksit sterkus išplaukusius iš po ledo su kvapeliu. Ir t.t. ir pan. Tai neatsitiks per metus, du, bet... tai neišvengiama. IR BŪTENT DĖL TO reikia turėti galimybę, po kokių 5 metų nuleisti vandenį, išrinkti "ką antys atnešė" ir vėl pradėti iš naujo smile.gif Nekalbant jau apie kokias nors bjaurias ligas.

O dėl papildomo šėrimo smile.gif Aš nepropaguoju fermos kieme. Idėja tokia: Jei prisileidot kokių karosų, lynų, kuojų, aukšlių ir t.t., tai nematau prasmės jas šert. Apie karpius išvis nekalbu. Tuo tarpu, jei įsileidot eršketus - jūs greičiausiai norėsit, kad toji žuvis nevegetuotų, nebadautų ir galų gale nenustiptų? Taigi... teks kartas nuo karto pašerti spec. pašarais (kg ~ 5 LTL) ir tada, norėsite žinoti, kiek suėsta, kiek liko, o gal visai nesimaitina? O jei dar jums labai pasisekė ir vandens temperatūra nepakyla aukščiau 22 laipsnių Celsijaus (net sakyčiau su papildoma aeracija), tuomet galite laikyti upėtakius (vaivorykštes, nes margiams 22C jau visai kritinė riba), kuriems pašarus irgi teks specialius pirkt (nors yra kas šeria žuvies faršu, bet mes juk norim H2O gerų parametrų). O tam stalas yra super dalykas smile.gif

P.S. pralaida kūdrai reikalinga dar ir dėl to, kad kai muša šaltiniai dugne - reik vandenį kažkur numetinėt smile.gif Konkrečiai mano situacija (matuota 2012 m., balandžio 1 d., bet ne pokštas): vandens apsikeitimas toks (matavau su 20 litrų kibiru ir laikrodžiu): 20 litrų per 10 sekundžių, arba 120 litrų per minutę, arba 7200 litrų per valandą, arba 172800 litrų per parą, o tai yra 63072000 litrai per metus.
Atsakyti
Beje... Vienuoliai būna mediniai, metaliniai, betoniniai ir net plastikiniai/plastmasiniai (paprasčiausia pypkė iš vamzdžio). Dėl hidrotechninio betono irgi abejoju - svarbiausia (mano galva) būtų pasirinkti betono markę atsparią mechaniniam poveikiui (lenkimas, laužimas), gerai suvibruoti ir tinkamai padžiovinti. Jei yra koks priedas didinantis atsparumą vandens poveikiui - greičiausiai nepamaišytų, bet reik žiūrėt $ ir kokybės santykį. O geriausia tai nuvažiuoti į žuvininkystės ūkį ir paprašyti brėžinių bei techninių specifikacijų (turėtų turėti archyve). Pagal juos ir daryt.

P.S. neradau redagavimo mygtuko...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Junka: 07 kovo 2014 - 20:18
Sveiki, smile.gif

iškilo klausimas:

turime tvenkinuka (toliau - kudra), iki 3 arų dydžio, (senųjų savininkų palikimas), kudra randasi sklypo kampe ir ribojasi su kaimyniniu sklypu.

Norime įsirengti tvorą (ažūrinę) ir gal šiek tiek apsiželdinti, tačiau plotas nuo kaimyninio sklypo iki kudros kranto maziau nei 0,5 m. O kaimynai smalsus pasitaikė 4u.gif

Kilo klausimas:
kaip būtų galima praplatinti šią teritoriją bent jau iki 1 m pločio?
pirmiausiai i kudra ileisti didelius akmenis?, tada siek tiek molio? mazesniu akmenu ir tada juodzemio? koks eiliskumas? esu pasimetusi

Is anksto dekoju
Svajone






Atsakyti
Laba,

Su nerimu laukiu rytdienos. Tirpstant ledui radau mažą negyvą žuviuką, labai neramu kaip didesnės žuvys išgyveno g.gif Ryt gal visą vaizdą pamatysiu. Praeitą žiemą puikiai išgyveno, o šiemet žiema trumpesnė, be sniego ir augalų kūdroje daugiau g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Niurzga: 15 kovo 2014 - 12:32
QUOTE(Niurzga @ 2014 03 15, 12:30)
Laba,

Su nerimu laukiu rytdienos. Tirpstant ledui radau mažą negyvą žuviuką, labai neramu kaip didesnės žuvys išgyveno  g.gif Ryt gal visą vaizdą pamatysiu. Praeitą žiemą puikiai išgyveno, o šiemet žiema trumpesnė, be sniego ir augalų kūdroje daugiau  g.gif


Nerimauti apskritai nėra gerai. Žymiai geriau yra paleisti orapūtę kokių 30-60W ir ramiai laukti pavasario. O jei žuvies daugiau, ar kokie eršketai/upėtakiai, tai ir neišjungt visus metus orapūtės. Prisuks elektros 10-20 litų per mėnesį, ale vaistams išleisit daugiau, jei daug nerimausit smile.gif Galioja patarimas tik tuo atveju, jei elektros turit. Jei elektros nėra - reik įžuvinimo/nugaudymo planą padaryti taip, kad žiemai nepalikti daug žuvies ir palikti tik atsparias deguonies stygiui žuvis (pvz. lynai). Beje, neparašėt kokios žuvų rūšies nabašniką (žemaitiškai - nebešnek) radot?
Atsakyti
QUOTE(Junka @ 2014 03 19, 22:58)
kokios žuvų rūšies nabašniką (žemaitiškai - nebešnek) radot?

biggrin.gif lotuliukas.gif biggrin.gif Tai kad, kas vandeny- visi kaip nabašnikai senokai nebešnek biggrin.gif
Tik vieniems nabašnikams, kurie žemyn pilvais, dar yr vilties , kad kada nors prašneks, o kitiems, kurie aukštyn pilvais, visai sunku šnekėt. biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif
Atsakyti