QUOTE(Ausras @ 2014 03 06, 11:02)
Junka, matau esat pasikaustęs tvenkininėje žuvininkystėje

Tačiau aš propaguoju visai kitokią ("netvartinę") geros kūdros (EŽERĖLIO) koncepciją. Joje žuvų yra tiek ir tokių, kad jos prasimaitina pačios, sunkesniu laikotarpiu galima pašerti keliomis saujomis grūdų (tam molinėje kūdroje reikia tvirtesnio substrato šėryklos, kuri pavasarį gali sėkmingai virsti ir litofilinių žuvų nerštaviete), o iškeliamo 1,5x1,5 "švediško stalo" nereikia, nes žuvys normaliai yra NEŠERIAMOS. Taip, rekordinio dydžio karpio, per 2 metus pievos žole nupenėto amūro ar 3000 karosų per 3 valandas joje nepagausi. Tačiau už šiuos nepatogumus jūsų Ežerėlis atsilygins stabiliai gera vandens kokybe (jokio drumstumo, vandens "žydėjimų"), minimalia priežiūra (beveik nesikaupia dumblas, žiemą nereikia aeruoti), o kilus norui pažvejoti, tikrai šeimyną pamaloninsite keptu sterku, lynu, lydekaite, gilioje kūdroje gal ir kokį šamą užsiauginti pavyks

. Mano galva, jei žmogus nėra fanatiškai "sėdęs ant kablio" ir leidžia sau į kūdros įrengimą investuoti keletą dešimčių (ar net šimtų) tūkstančių litų, jam visai nebūtina savo sodyboje įsirengti keliasdešimties arų ploto karpių, karosų, amūrų ir kt. žuvų "tvartą" ir siekti išauginti maksimalią produkciją per trumpiausią laiką. Jei dar prisiminsime liūdną Lietuvos realybę, kai atokesnių sodybų kūdrų žuvį dažnai išgaudo vietinė fauna ar net ištisus rajonus siaubiantys elektrikai

, tą žuvį auginti ne visada ir būtina

.
Sėkmės!
Aušrys
Na, nesu aš specialistas - tiesiog jau kuris laikas užsiimu savo tvenkinuko stebėjimu, priežiūra, įžuvinimu, augalų sodinimu ir t.t. Tuo pačiu nemažai kalbamės su bendraminčiais (nuo kasimo iki kokių irklanosių įsigyjimo). Tai kažkiek per svetimas klaidas, kažkiek per savas ir mokausi.
Kas liečia ežerėlio koncepciją - na, būkime realistais

Gali formą sutvarkyt (na, kad nebūtų kokia kvadratinė skylė žemėje), gali augalais teisingais užsodint, bet su įžuvinimu vistiek po kelių/keletos metų viena rūšis nukonkuruos kitą. Tarkime labai paprastai karosai gali padaryti genocidą kitoms žuvims, t.y. jie super greitai veisiasi, suryja viską ką randa (beje, jie dargi ir pirmi ras tas kelias saujas grūdų) plius žiemą, esant labai dideliam karosų tankiui - kitai žuviai prasidės deguonies badas, kai karosai sau ramiai vartysis (na gal dar su lynais) dumble. Aišku... variantas įleisti lydekų sakysite. O ką darysit, kai lydekos išmuš karosus, išnerš ir turėsit milijoną lydekiukų kanibalų? Kai alkanos lydekos puls grobį net negalėdamos jo praryti (žalos žuvį)? Čia lyg galėtų padėti sterkai, ale jų burna nedidelė, didelių karosų, lynų neįveiks. Jų prisiveis ir kurią tai gražią pavasario dieną rinksit sterkus išplaukusius iš po ledo su kvapeliu. Ir t.t. ir pan. Tai neatsitiks per metus, du, bet... tai neišvengiama. IR BŪTENT DĖL TO reikia turėti galimybę, po kokių 5 metų nuleisti vandenį, išrinkti "ką antys atnešė" ir vėl pradėti iš naujo

Nekalbant jau apie kokias nors bjaurias ligas.
O dėl papildomo šėrimo

Aš nepropaguoju fermos kieme. Idėja tokia: Jei prisileidot kokių karosų, lynų, kuojų, aukšlių ir t.t., tai nematau prasmės jas šert. Apie karpius išvis nekalbu. Tuo tarpu, jei įsileidot eršketus - jūs greičiausiai norėsit, kad toji žuvis nevegetuotų, nebadautų ir galų gale nenustiptų? Taigi... teks kartas nuo karto pašerti spec. pašarais (kg ~ 5 LTL) ir tada, norėsite žinoti, kiek suėsta, kiek liko, o gal visai nesimaitina? O jei dar jums labai pasisekė ir vandens temperatūra nepakyla aukščiau 22 laipsnių Celsijaus (net sakyčiau su papildoma aeracija), tuomet galite laikyti upėtakius (vaivorykštes, nes margiams 22C jau visai kritinė riba), kuriems pašarus irgi teks specialius pirkt (nors yra kas šeria žuvies faršu, bet mes juk norim H2O gerų parametrų). O tam stalas yra super dalykas
P.S. pralaida kūdrai reikalinga dar ir dėl to, kad kai muša šaltiniai dugne - reik vandenį kažkur numetinėt

Konkrečiai mano situacija (matuota 2012 m., balandžio 1 d., bet ne pokštas): vandens apsikeitimas toks (matavau su 20 litrų kibiru ir laikrodžiu): 20 litrų per 10 sekundžių, arba 120 litrų per minutę, arba 7200 litrų per valandą, arba 172800 litrų per parą, o tai yra 63072000 litrai per metus.