Įkraunama...
Įkraunama...

Tvenkinio kasimas 3

QUOTE(madwifi @ 2014 03 05, 12:17)
na tai turbut pas tave prudo lygis, kaip ir pas mane, gruntnio vandens lygi atitinka. laidus gruntas, tai ir kilnojasi prudas sezoniskai pagal gruntini vandeni.


Dar radau toki variantą
http://exterus.lt/pr...y-geo-grip-tex/
Atsakyti
QUOTE(Bratka2012 @ 2014 03 05, 13:13)



Sveikas, drūtas, Bratka,

Iš esmės judate teisinga kryptimi, bentonito paklotai skirti būtent tokio tipo hidroizoliacijai. Dar siūlau jų pasidairyti Consenoje, ViaCone, gal dar kur nors, ten jų būna iki 5,5 ar 6 m pločio.
Tačiau prieš investuojant krūvą pinigų į hidroizoliaciją, primygtinai siūlau įsitikinti, kad kūdriukas vandenį "leidžia" tik vienoje ar keliose vietose, o ne visu perimetru ir/ar per dugną. Tokiu atveju vietinė hidroizoliacija nepadės, o vanduo kūdroje ir toliau fliuktuos kartu su gruntinio vandens lygiu.

Sėkmės!
Aušrys cool.gif
Atsakyti
QUOTE(Ausras @ 2014 03 05, 16:45)
Sveikas, drūtas, Bratka,

Iš esmės judate teisinga kryptimi, bentonito paklotai skirti būtent tokio tipo hidroizoliacijai. Dar siūlau jų pasidairyti Consenoje, ViaCone, gal dar kur nors, ten jų būna iki 5,5 ar 6 m pločio.
Tačiau prieš investuojant krūvą pinigų į hidroizoliaciją, primygtinai siūlau įsitikinti, kad kūdriukas vandenį "leidžia" tik vienoje ar keliose vietose, o ne visu perimetru ir/ar per dugną. Tokiu atveju vietinė hidroizoliacija nepadės, o vanduo kūdroje ir toliau fliuktuos kartu su gruntinio vandens lygiu.

Sėkmės!
Aušrys  cool.gif


Sveiki Aušrai,

O kaip Jūs siūlote tai identifikuoti?
Aš manau kad šlaituojant krantus pasimatys kur ir kaip tas vandenėlis išbėga. Kito varianto nezinau.
Atsakyti
Bratka

Esmė tokia: Siurbi lauk vandenį, randi žvyruotus plotus. Iš vieno krašto kabini molį ir dedi ten, kur randi žvyro (žvyrą derėtų iškabinti perimetru ir palikti vietos moliui). Nereikia tau jokių bentonito plėvelių, kai šitiek molio turi po ranka. Vandens išsiurbimui reikia dviejų-trijų gerų siurblių ir per parą - dvi išpompuosi. Jei nenori pats - duok užduotį kasėjams (žinai apie ką aš) ir prašyk rezultato. Manau susitvarkys ir be žiniuonių pagalbos smile.gif Ir pasistenk viską padaryt iki kovo pabaigos, nes šiais metais gali būti, kad įžuvinimas prasidės balandžio pradžioj, o jei orai išlaikys tendencijas - baigsis balandžio viduryje/pabaigoje. Čia su sąlyga, kad vandens paskui gausi greituoju būdu. Dėl maisto žuvims (skeptikams) - šiais laikais galima nupirkti kokybiško pašaro (mano atveju upėtakiams, eršketams, sterkams ir likusioms) ~ 5 LTL / kg iki tol, kol tvenkinukas užsiveis natūralaus.
Atsakyti
QUOTE(Gidka @ 2014 03 04, 14:03)
Kam gi dar zmogus darys serykla?
Karpiams, lynams, sidabriniams karosams gal dar amurams, placiakakciams..
Lydekoms seryklos berods nereikia  smile.gif 
Veziams(kuriu nepatarciau) irgi.
Upetakius, ersketus auginti sudetinga...
Na , o jau mineti visi karpiniu seimos atstovai (ypac karpiai) drums vandeni- ta turbut turite omeny?
Cia tai tiesa, bet kaip smagu juos zvejoti...  tongue.gif


Į temą:

Šėryklai daryti ir kažkaip ruošti dugno nereikia. Taip gali patarti tik visiškas diletantas. Šėryklas darome taip, kad galėtume ją ištraukti ir patikrinti pašaro suvartojimą, nes priklausomai nuo vandens ir oro temperatūros, cheminio režimo (tame tarpe - ištirpusio deguonies kiekio ir t.t.) bei pan. žuvys maitinasi skirtingai. Jei nuolat pilsite pašarą į vieną (paruoštą ant geotekstilės) vietą, esant netinkamoms sąlygoms - surūgs pašaras, žuvys ten nebesimaitins ir prastės vandens parametrai. Padarius iškeliamą šėryklą - stalą (1,5x1,5 m) turėsit galimybę stebėti pašarų suvartojimą ir atitinkamai koreguoti normas. Toliau: plačiakakčių nepašersit, nes jie minta košdami vandenį. Amūrai šiaip minta žolėmis, bet jei duosite grūdų (kviečių pvz.) - įpras jais maitintis ir augs greičiau. Karosų gal neįžuvinkit visai, nebent planuojat po keleto metų augint europinius šamus karosų sąskaita, bet ir tai - geriau gal sraigių pametėt šamams, nei užsiteršti prūdą. Dėl karpių... Man ši žuvis visai ne prie širdies. Grynas paršas. Geriau lynas, tik kad lynas auga 10 kart lėčiau už karpius. Bet jei tik sąlygos leidžia turėti elektrą ir užtikrinus aeraciją papildomai šerti kokybiškais pašarais - eršketas būtų tinkamas pasirinkimas. Yra tam tikrų niuansų priklausomai nuo rūšies, vandens parametrų, dugno ir augmenijos, bet... Svarbiausia neduot grūdinių kultūrų, kombikormų visokių, nes išplauks pilvais į viršų. Kas liečia upėtakius (vaivorykštinius), tai augint labai paprasta, jei vandens temperatūra nepakyla daugiau 22 laipsnių celsijaus, o deguonis nekrenta žemiau 6. Tam yra orapūtės, kurios per mėnesį (60 W) suvartoja elektros (nuolat dirbdamos) apie 20 LTL. Prirašiau smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Bratka2012 @ 2014 03 05, 15:27)
Sveiki Aušrai,

O kaip Jūs siūlote tai identifikuoti?
Aš manau kad šlaituojant krantus pasimatys kur ir kaip tas vandenėlis išbėga. Kito varianto nezinau.


Labas, Bratka,

Jei visai atvirai, tai padaryti reikėjo ... kasant kūdrą mirksiukas.gif Sorry, jei nepaguodžiau. Dabar iš tikro lieka tik pažeminti vandens lygį ir iš naujo šlaituoti ir ieškoti molyje įsiterpusių laidžių sluoksnių. Beje, tai, kas atrodo molis, ne visada tobulai laio vandenį. Todėl ir rašiau, kad galimas lokalinis vandens nuteėjimas, kurį galima gan paprastai "sulopyti" arba vandens išsifiltravimas per visą ar didelę dalį kūdros duburio ploto (tai sustabdyti sunku, brangu arba beveik neįmanoma). Taigi, jei kūdros gylis lieka pakankamas net ir didžiausių sausrų metu, kai kuriais atvejais geriau tai toleruoti, o jei gylis per mažas - kūdriuką tiesiog pagilinti (tokiu atveju bentonito ir ilgastrėlio kainos tikriausiai bus panašios).

Sėkmės!
Aušrys cool.gif
Atsakyti
QUOTE(Junka @ 2014 03 05, 22:38)
Bratka

Esmė tokia: Siurbi lauk vandenį, randi žvyruotus plotus. Iš vieno krašto kabini molį ir dedi ten, kur randi žvyro (žvyrą derėtų iškabinti perimetru ir palikti vietos moliui). Nereikia tau jokių bentonito plėvelių, kai šitiek molio turi po ranka. Vandens išsiurbimui reikia dviejų-trijų gerų siurblių ir per parą - dvi išpompuosi. Jei nenori pats - duok užduotį kasėjams (žinai apie ką aš) ir prašyk rezultato. Manau susitvarkys ir be žiniuonių pagalbos smile.gif Ir pasistenk viską padaryt iki kovo pabaigos, nes šiais metais gali būti, kad įžuvinimas prasidės balandžio pradžioj, o jei orai išlaikys tendencijas - baigsis balandžio viduryje/pabaigoje. Čia su sąlyga, kad vandens paskui gausi greituoju būdu. Dėl maisto žuvims (skeptikams) - šiais laikais galima nupirkti kokybiško pašaro (mano atveju upėtakiams, eršketams, sterkams ir likusioms) ~ 5 LTL / kg iki tol, kol tvenkinukas užsiveis natūralaus.



Labas, Junka,

Galimas ir laidžių zonų "lopymas" moliu, bet spėju, kad Bartkos kūdriukas jau kokių 2-4 metų. Paprastai tokių kūdrų aplinka jau būna sutvarkyta, visas kasimo metu iškastas molis tvarkingai sukamšytas formuojant slypo reljefa, apželdintas ir retas šeimininkas norės jį iš ten kasti (nebent kokia kalvelė jau spėjo nusibosti ar "atsidurti ne vietoje"). Beje, molį reikia pilti pasluosniui, trombuoti, suformuoti 50-70 cm molio hidroizoliacijos sluoksnį, kažkur padėti iškastą smėlio-žvyro-morenos miksą.... Žodžiu, darant patikimai ir technologiškai teisingai, nemažai kainuos ir molis g.gif .
Per "parą-dvi" išsiurbti 0,5 ha kūdrą? rolleyes.gif LAAAAAABAI gerų siurblių reikės. O jei dar kūdriukas turi šaltinių g.gif

"Duoti užduotį kasėjams ir prašyti rezultato" - vėl gi nežinau, ar garantuotas reikalas. Geri kasėjai paprastai moka gerai kasti. Su izoliacija specialiai retas kas žaidžia. Paprašysi iškasti žvyrą duotame plote ir pakeisti jį moliu - padarys. Paprašysi sutrombuoti - pervažiuos vikšrais. Valio. Bet kad kuris nors kasėjas garantuotų, jog nuo to tikrai paklis ir išliks stabilus kūdriuko vandens lygis doh.gif doh.gif doh.gif Kasėjų darbo rezultatai matuojami kubais. Iškasė, sumokėjai, ate! O ar vanduo pakils, ar 50 arų kūdroje nėra kito laidaus ploto, to jau nepasakys niekas.... slidus tas kūdrų "lopymas".
Atsakyti
QUOTE(Junka @ 2014 03 05, 23:21)
Į temą:

Šėryklai daryti ir kažkaip ruošti dugno nereikia. Taip gali patarti tik visiškas diletantas. Šėryklas darome taip, kad galėtume ją ištraukti ir patikrinti pašaro suvartojimą, nes priklausomai nuo vandens ir oro temperatūros, cheminio režimo (tame tarpe - ištirpusio deguonies kiekio ir t.t.) bei pan. žuvys maitinasi skirtingai. Jei nuolat pilsite pašarą į vieną (paruoštą ant geotekstilės) vietą, esant netinkamoms sąlygoms - surūgs pašaras, žuvys ten nebesimaitins ir prastės vandens parametrai. Padarius iškeliamą šėryklą - stalą (1,5x1,5 m) turėsit galimybę stebėti pašarų suvartojimą ir atitinkamai koreguoti normas. Toliau: plačiakakčių nepašersit, nes jie minta košdami vandenį. Amūrai šiaip minta žolėmis, bet jei duosite grūdų (kviečių pvz.) - įpras jais maitintis ir augs greičiau. Karosų gal neįžuvinkit visai, nebent planuojat po keleto metų augint europinius šamus karosų sąskaita, bet ir tai - geriau gal sraigių pametėt šamams, nei užsiteršti prūdą. Dėl karpių... Man ši žuvis visai ne prie širdies. Grynas paršas. Geriau lynas, tik kad lynas auga 10 kart lėčiau už karpius. Bet jei tik sąlygos leidžia turėti elektrą ir užtikrinus aeraciją papildomai šerti kokybiškais pašarais - eršketas būtų tinkamas pasirinkimas. Yra tam tikrų niuansų priklausomai nuo rūšies, vandens parametrų, dugno ir augmenijos, bet... Svarbiausia neduot grūdinių kultūrų, kombikormų visokių, nes išplauks pilvais į viršų. Kas liečia upėtakius (vaivorykštinius), tai augint labai paprasta, jei vandens temperatūra nepakyla daugiau 22 laipsnių celsijaus, o deguonis nekrenta žemiau 6. Tam yra orapūtės, kurios per mėnesį (60 W) suvartoja elektros (nuolat dirbdamos) apie 20 LTL. Prirašiau smile.gif



Junka, matau esat pasikaustęs tvenkininėje žuvininkystėje thumbup.gif Tačiau aš propaguoju visai kitokią ("netvartinę") geros kūdros (EŽERĖLIO) koncepciją. Joje žuvų yra tiek ir tokių, kad jos prasimaitina pačios, sunkesniu laikotarpiu galima pašerti keliomis saujomis grūdų (tam molinėje kūdroje reikia tvirtesnio substrato šėryklos, kuri pavasarį gali sėkmingai virsti ir litofilinių žuvų nerštaviete), o iškeliamo 1,5x1,5 "švediško stalo" nereikia, nes žuvys normaliai yra NEŠERIAMOS. Taip, rekordinio dydžio karpio, per 2 metus pievos žole nupenėto amūro ar 3000 karosų per 3 valandas joje nepagausi. Tačiau už šiuos nepatogumus jūsų Ežerėlis atsilygins stabiliai gera vandens kokybe (jokio drumstumo, vandens "žydėjimų"), minimalia priežiūra (beveik nesikaupia dumblas, žiemą nereikia aeruoti), o kilus norui pažvejoti, tikrai šeimyną pamaloninsite keptu sterku, lynu, lydekaite, gilioje kūdroje gal ir kokį šamą užsiauginti pavyks mirksiukas.gif . Mano galva, jei žmogus nėra fanatiškai "sėdęs ant kablio" ir leidžia sau į kūdros įrengimą investuoti keletą dešimčių (ar net šimtų) tūkstančių litų, jam visai nebūtina savo sodyboje įsirengti keliasdešimties arų ploto karpių, karosų, amūrų ir kt. žuvų "tvartą" ir siekti išauginti maksimalią produkciją per trumpiausią laiką. Jei dar prisiminsime liūdną Lietuvos realybę, kai atokesnių sodybų kūdrų žuvį dažnai išgaudo vietinė fauna ar net ištisus rajonus siaubiantys elektrikai gun_rifle.gif gun_rifle.gif gun_rifle.gif , tą žuvį auginti ne visada ir būtina rolleyes.gif .

Sėkmės!
Aušrys cool.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ausras: 06 kovo 2014 - 11:03
Kaip galvojete ar tai tinkama medziaga vienuolio statybai ?
http://www.vbg.lt/st...okeliai/pamatai
Man atrodo kad visai puikiai turėtų pavykti.
Atsakyti
QUOTE(Bratka2012 @ 2014 03 06, 11:37)
Kaip galvojete ar tai tinkama medziaga vienuolio statybai ?
http://www.vbg.lt/st...okeliai/pamatai
Man atrodo kad visai puikiai turėtų pavykti.


Tikrai netinkama schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(Ausras @ 2014 03 06, 15:31)
Tikrai netinkama  schmoll.gif


Kodėl?

Iš ko geriausiai būtų tai daryti?
Atsakyti
QUOTE(Bratka2012 @ 2014 03 06, 12:37)
Kaip galvojete ar tai tinkama medziaga vienuolio statybai ?
http://www.vbg.lt/st...okeliai/pamatai
Man atrodo kad visai puikiai turėtų pavykti.

Šiaip tiė viėnuoliai rūpi ir man, planuoju nuleidžiama tvenkinuką g.gif
radau brėžinių g.gif
http://www.fao.org/d...0e/AG420E02.htm
Atsakyti