Įkraunama...
Įkraunama...

Mane paliko. Vieną, svetimoj šaly

QUOTE(zuika26 @ 2012 08 06, 10:30)
gimdyt reik is meiles,abieju noro,jokio skubejimo ir spaudimo,ir cia amzius neriba.



........bet kai tau sakoma ne dabar, nors kartu gyvena, lyg ir kaip šeima - tai kur ta meilė??? g.gif g.gif Va jums ir situacijos išdava: vyras nusprendė, kad meile čia net nekvepia, o yra patogus būdas būti užsienyje ir susikurti sau reikalingą aplinką (kursai, kalba, darbas).
Atsakyti
QUOTE(Publicum47 @ 2012 08 06, 10:44)
........bet kai tau sakoma ne dabar, nors kartu gyvena, lyg ir kaip šeima - tai kur ta meilė??? g.gif  g.gif  Va jums ir situacijos išdava: vyras nusprendė, kad meile čia net nekvepia, o yra patogus būdas būti užsienyje ir susikurti sau reikalingą aplinką (kursai, kalba, darbas).


va taip būtent jis ir galvoja. kai pasakau, kad dėl jo mečiau visą savo gyvenimą Lietuvoj ir atsikrausčiau čia, tai jis manim netiki. bet aš darbą turėjau ir Lietuvoj. o į tą šalį, kur dabar gyvenu, savo noru niekada nebūčiau sugalvojus emigruot. vietinė kalba ten irgi ne ispanų, ne vokiečių, ir ne prancūzų. taigi ji reikalinga tik esant ten. o atima daug laiko ir pastangų.

šiaip mum kartu gyventi sekėsi gana neblogai. būdavo smulkių pykčių ir ginčų, bet didieji konfliktai daugiausia dėl nestuke.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo infuzorija: 06 rugpjūčio 2012 - 10:57
QUOTE(infuzorija @ 2012 08 06, 08:53)
nebežinau, kaip su ta meile. išvažiavau pas jį, nes atrodė, kad mylėjau. bet po tokių jo išpuolių, net nežinau. labai pykstu ant jo. kartais atrodo, kad net nekenčiu.
aš jam sakau, kad dabar negaliu, vėliau, dar palaukim. tikslaus termino nesu nustačius. bet jis už mane nemažai vyresnis ir sako, kad jis jau senas ir neturi laiko laukt. čia aš su juo iš dalies sutinku, bet juk pora mėnesių ar pusmetis nieko nepakeistų.


Aišku sunku spręst iš kelių postų, neaišku kaip atrodo tie vyro išpuoliai ir šantažas, bet man čia meile nekvepia (iš autorės pusės). Ir kažin,ar vyras taip elgtųsi, jei galvotų, kad užteks laukt porą mėnesių ar pusmetį... ar per porą mėnesių žadat ir kursus pereit ir kalbą išmokt ir darbą susirast? Juk net ir susiradus darbą, nepulsit iškart vaikų planuot? Tada sakysit, nu kaip aš čia iškart į dekretą, reikia dar kokius metus padirbt ir t.t. Taip gali ir neatsirast tinkamo laiko, o vyras turbūt tai kuo puikiausiai supranta. Juo labiau - jei jis nemažai vyresnis. Logiška, kad apsvarsto riziką tokiam amžiui susilaukt neįgalių vaikų ar išvis nebesusilaukt... tfu tfu tfu... o ir kartu esat ne mėnesį ir ne du... Taigi, abu norit skirtingų dalykų, tai gal jums tikrai nepakeliui? verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(infuzorija @ 2012 08 06, 10:52)
va taip būtent jis ir galvoja.



Ir turi tokią teisę, o jei Jums tai nepatinka - va Jums ir rezultatas. O tai ką Jūs įvardinote kaip "auką" jam - iš tiesų man net nepanašu į auką, o labiau į perspektyvų sau susikūrimą. Perspektyvos sau (Jums) - prastas dviejų žmonių santykių saitas. Kadangi jis vyresnis ir tai jaučia, pasiūlė Jums tvirtesnį santykių saitą, bet.........Jūs atsisakėte. Argi jisai jau toks neteisus. Jo akimis Jūs atsisakėte savų saitų Lietuvoje, bet ar tikrai dėl jo, ar dėl perspektyvų SAU kitoje šalyje, o to kas jam bylotų apie rimtus ketinimus kurti ateitį kartu, Jus baugina, tai gal vis dėlto yra jo mąstyme tiesos.
Atsakyti
QUOTE(Publicum47 @ 2012 08 06, 10:02)
Ir turi tokią teisę, o jei Jums tai nepatinka - va Jums ir rezultatas. O tai ką Jūs įvardinote kaip "auką" jam - iš tiesų man net nepanašu į auką, o labiau į perspektyvų sau susikūrimą. Perspektyvos sau (Jums) - prastas dviejų žmonių santykių saitas. Kadangi jis vyresnis ir tai jaučia, pasiūlė Jums tvirtesnį santykių saitą, bet.........Jūs atsisakėte. Argi jisai jau toks neteisus. Jo akimis Jūs atsisakėte savų saitų Lietuvoje, bet ar tikrai dėl jo, ar dėl perspektyvų SAU kitoje šalyje, o to kas jam bylotų apie rimtus ketinimus kurti ateitį kartu, Jus baugina, tai gal vis dėlto yra jo mąstyme tiesos.


O nemanai, kad gimdyti vaikus nepragyvenus nė metų kartu yra žiauriai per anksti?
Atsakyti
Ot problema... nepatinka salis, gi joje niekas nelaiko... tai ko ten uzsilikti?.... vaziuokite ten kur draugu daugiau, nebutinai pas mama. Galu gale jums 30, netikiu, kad nesusikursite gyvenimo kitur. Nesuprantu ko verkslenti...
Atsakyti
QUOTE(infuzorija @ 2012 08 06, 03:27)
taigi reziumuojant visą šią šlykščią istoriją, klausimas būtų toks. ar verta pasiduoti šantažui ir sutikti gimdyti vaiką tam, kad nesubyrėtų visa tai, ką iki šiol turėjau savo gyvenime? nors ir žinočiau, kad jis manęs nemyli ir yra su manim tik dėl vaiko?
Patarčiau važiuot į Lietuvą, t.y. joje likt (juk esate jau parvažiavusi). Bet jūs neklausysite, manau. rolleyes.gif Pagimdžiusi vaiką geru atveju liksite viena su vaiku, blogu - viena ir be vaiko.
Atsakyti
QUOTE(Terezza @ 2012 08 06, 11:06)
O nemanai, kad gimdyti vaikus nepragyvenus nė metų kartu yra žiauriai per anksti?



Aš manau, kad vaikus gimdyti ir pragyvenus ir penkis metus yra žiauru, jei to nesinori, bet man nepatinka pasigodojimai, kad matai koks jis nedoras, nes nori tvirtesnių santykių ir kažkokio apibrėžtumo, bet aš nenoriu, nes dar net nežinau ar iš viso būsiu su juo, bet kai man pasakė "viso gero" - tada jis nenaudėlis ir kaip man dabar gyventi. O paprastai gyventi - taip kaip nori, bet ar gali??? g.gif g.gif Va kur klausymas slypi, nes nu juk visas gyvenimas ir perspektyvos sugriuvo, kai santykiai subyrėjo, dėl autorės noro neprisirišti, o jos partnerio nenoro toliau tęsti to kas neapibrėžta ir iš viso ar turi ateitį.

Situacija tokia: vienas nebenori "tempti gumos", kita nori tą "gumą patempti". Dviejų žmonių poreikiai neatitiko, tai kodėl dabar kaltas vienas, kad nesutiko rizikuoti ir galiausiai likti ant ledo???
Atsakyti
QUOTE(Publicum47 @ 2012 08 06, 10:19)
Aš manau, kad vaikus gimdyti ir pragyvenus ir penkis metus yra žiauru, jei to nesinori, bet man nepatinka pasigodojimai, kad matai koks jis nedoras, nes nori tvirtesnių santykių ir kažkokio apibrėžtumo, bet aš nenoriu, nes dar net nežinau ar iš viso būsiu su juo, bet kai man pasakė "viso gero" - tada jis nenaudėlis ir kaip man dabar gyventi. O paprastai gyventi - taip kaip nori, bet ar gali??? g.gif  g.gif  Va kur klausymas slypi, nes nu juk visas gyvenimas ir perspektyvos sugriuvo, kai santykiai subyrėjo, dėl autorės noro neprisirišti, o jos partnerio nenoro toliau tęsti to kas neapibrėžta ir iš viso ar turi ateitį.

Situacija tokia: vienas nebenori "tempti gumos", kita nori tą "gumą patempti". Dviejų žmonių poreikiai neatitiko, tai kodėl dabar kaltas vienas, kad nesutiko rizikuoti ir galiausiai likti ant ledo???


Jei nori vaiko, tai dar nereiškia, kad nori tvirtų santykių mirksiukas.gif . Gal moterimi bus pasinaudota kaip inkubatoriumi palikuoniui susilaukt, o paskui ji bus paprasčiausiai išsiųsta namo. Nes, kaip suprantu iš situacijos aprašymo ir reikšmingų nutylėjimų, vyras yra musulmonas.
Atsakyti
kalbą tikiuosi išmokt iki gegužės ir gegužę išsilaikyt valstybinį egzaminą, nes lankau labai intensyvius kursus ir nesimuliuoju. o jeigu tapčiau nestuke.gif , tai viskas atsidėtų neribotam laikui. tai ir geresnio darbo po dekretinių nėra ko tikėtis. ir šiaip gyvenimas sunkus nemokant kalbos. o kaip gimdymas? vaiko priežiūra? aš gi nieko nemoku ir niekas man ten nepadės.
aš kažkaip nesivadovauju nuostata "dievas davė dantis, duos ir duonos". o jis taip ir mąsto, kad čia visi turi pinigų, kad nieko tie vaikai labai nekainuoja, ir pan. ir dar nenorėčiau, kad paaugęs vaikas turėtų gėdintis, kad jo mamytė dirba kokia valytoja, krovėja ar kiemsarge. mėgstu galvot apie ateitį ir esu atsargi. o iškart apsikrovus vaikais perspektyvos įsikabinti labai pamažėja. argi ne?
o kas yra meilė? ar tai reiškia, kad turi nusileisti ir patenkti visus prašymus, net jeigu pati nenori? aš neironizuoju, tiesiog nežinau. kažkada man atrodė, kad labai mylėjau. būčiau dėl jo padarius bet ką. bet čia gal buvo tik įsimylėjimo hormonai. vaiko nuo jo norėčiau. bet ne tokiom sąlygom, kad arba dabar, arba eik kur nori
Atsakyti
QUOTE(Publicum47 @ 2012 08 06, 12:19)
Aš manau, kad vaikus gimdyti ir pragyvenus ir penkis metus yra žiauru, jei to nesinori, bet man nepatinka pasigodojimai, kad matai koks jis nedoras, nes nori tvirtesnių santykių ir kažkokio apibrėžtumo, bet aš nenoriu, nes dar net nežinau ar iš viso būsiu su juo, bet kai man pasakė "viso gero" - tada jis nenaudėlis ir kaip man dabar gyventi. O paprastai gyventi - taip kaip nori, bet ar gali??? g.gif  g.gif  Va kur klausymas slypi, nes nu juk visas gyvenimas ir perspektyvos sugriuvo, kai santykiai subyrėjo, dėl autorės noro neprisirišti, o jos partnerio nenoro toliau tęsti to kas neapibrėžta ir iš viso ar turi ateitį.

Situacija tokia: vienas nebenori "tempti gumos", kita nori tą "gumą patempti". Dviejų žmonių poreikiai neatitiko, tai kodėl dabar kaltas vienas, kad nesutiko rizikuoti ir galiausiai likti ant ledo???
Būtumėt teisi, jeigu nebūtų vieno "bet".
Apie savo sprendimą mylimasis pranešė sms'u, temos autorei viešint Lietuvoje. Mylintis žmogus, nenorintis likti ant ledo, taip nedaro. Tai iš tiesų panašu į šantažą, o dar panašiau į tai, kad rado kitą (galbūt tik potencialią) kandidatę, o drąsos pasakyti į akis - neužteko.
Atsakyti
QUOTE(infuzorija @ 2012 08 06, 06:44)
tad man liūdna ir pikta labai dėl to, kad aš Lietuvoj palikau savo darbą, draugus. sugaišau kiek laiko mokydamasi kalbą, nes galvojau, kad ten liksiu ir man jos reikės. taigi dėl jo sujaukiau visą savo turėtą gyvenimą. dėl nieko .  verysad.gif
ne to ir pati galvojau, kad būsim normali šeima. turėsim vaiką ir gražiai sau gyvensim. bet ne taip greitai ir ne spaudimo būdu..



Siulyciau pakeisti poziuri i situacija. Jus nesugaisote metu ten budama ir neissvaistete laiko mokydamasi kalbos, tiesiog turejot galimybe susipazint su kita kultura, pamatyt pasaulio, kalbu mokymasi dar niekam nepakenke, gerai smegenims thumbup.gif . Tiesiog meskit viska ir varykit i LT, gyvenimas tesiasi, ne visi santykiai nusiseka. Metai kartu ir jau vaiko reikia tai absurdas, pati manau ta suprantate. O kad jis vyresnis ir nori greitai tai jau cia ne jusu beda kad jis jaunas budamas zmonos nesusirado. Gi pati sakete, nesate pries vaikus, tik tiesiog norite atideti ta, viskas cia labai logiska.

Atsakyti