
.........
.......

QUOTE(vylabusle @ 2012 08 14, 09:22)
Grįžau iš ligoninės.
Deja, bet istorija kartojasi.
Atvykau į skubiosios pagalbos priimamąjį, popierius davė be jokių klaustukų. Kraujo tyrimo laukiau pusvalandį. Ginekologės laukėme valandą. Atėjusi, aprėkė, kad turėčiau kreiptis į polikliniką, aprėkiau ją atgal, pasakiau, kad neprisiskambinau į polikliniką, esu turėjusi jau persileidimą ir galiu sumokėti, jeigu reikia. Ta man atrėkė, kad jie nėštumų nesaugo, tik valymą man gali padaryti. O aš jai išrėkiau, kad tenoriu žinoti, kas vyksta, ir aš jai nė neduočiau su mano nėštumu nieko daryti.
Žodžiu, pasakė, kad nėštumas matosi ir, tikriausia, aš pastojau vėliau (t. y. vaisius labai mažas). Dar suokė, kad niekaip įtakoti ankstyvo nėštumo negalime. Jo jo, nei duphastono negali skirti, nei guldyti į ligoninę išsaugojimui.
Tik po to jinai kiek aprimo, išklausinėjo, koks ciklas, kada buvo pirma apžiūra ir kas joje matėsi. Atidavė nuotraukytę - matau ir pati, kad vaisius beveik nepaaugęs nuo pirmojo vizito. Kaip suprantu, vaisius atrodo žymiai jaunesnis ir širdelės nėra. Bet šiaip, išėjau jos iki galo net neklausiusi - tiesiog tam, kad susivoktų, jog kakarinę svetimo skausmo proga leidžia.
Taigi, grįžtu dar ilgam į šitą temą. Žema BT, manau, ne prie ko - gležnas kūnelis, man mažas skersvejukas atvėsina kūna labai smarkiai, tad į šį ženklą mažiausia dėmesio kreipiu ir abejoju, ar galėtų būti kaltas progesteronas - tikrnausi dukart, buvo normalus - tiek nenėščiai (46 ar kažkas tokio), tiek pastojus (82.4). Dl progesterono trūkumo vaisius neįsikabintų gerai, o manieji nesivysto.
Tirsimės su vyru. Savo ginekologei paskambinsiu prie progos, kai darbus kiek pragraibysiu. Žiūrėsim, tirsimės, ieškosim, kodėl taip yra. Įtariu, jog pirmas nėštumas galėjo taip pat būti nesivystantis.
Na, nieko, išverkiau vakar, šiandien pridėjau - ryt dar dėsiu keletą posmų, o iškraujavusi kibsiu į tyrimus ir į gyvenimą apskritai. Kai planavome vaikelio atėjimą - išaiškėjo, kad tiek daug dalykų tam neparuošta. Tai va, turėsim progą lopyti spragas ir laukti toliau.
Ačiū už palaikymą, panos, jūs fainos labai
Deja, bet istorija kartojasi.
Atvykau į skubiosios pagalbos priimamąjį, popierius davė be jokių klaustukų. Kraujo tyrimo laukiau pusvalandį. Ginekologės laukėme valandą. Atėjusi, aprėkė, kad turėčiau kreiptis į polikliniką, aprėkiau ją atgal, pasakiau, kad neprisiskambinau į polikliniką, esu turėjusi jau persileidimą ir galiu sumokėti, jeigu reikia. Ta man atrėkė, kad jie nėštumų nesaugo, tik valymą man gali padaryti. O aš jai išrėkiau, kad tenoriu žinoti, kas vyksta, ir aš jai nė neduočiau su mano nėštumu nieko daryti.
Žodžiu, pasakė, kad nėštumas matosi ir, tikriausia, aš pastojau vėliau (t. y. vaisius labai mažas). Dar suokė, kad niekaip įtakoti ankstyvo nėštumo negalime. Jo jo, nei duphastono negali skirti, nei guldyti į ligoninę išsaugojimui.
Tik po to jinai kiek aprimo, išklausinėjo, koks ciklas, kada buvo pirma apžiūra ir kas joje matėsi. Atidavė nuotraukytę - matau ir pati, kad vaisius beveik nepaaugęs nuo pirmojo vizito. Kaip suprantu, vaisius atrodo žymiai jaunesnis ir širdelės nėra. Bet šiaip, išėjau jos iki galo net neklausiusi - tiesiog tam, kad susivoktų, jog kakarinę svetimo skausmo proga leidžia.
Taigi, grįžtu dar ilgam į šitą temą. Žema BT, manau, ne prie ko - gležnas kūnelis, man mažas skersvejukas atvėsina kūna labai smarkiai, tad į šį ženklą mažiausia dėmesio kreipiu ir abejoju, ar galėtų būti kaltas progesteronas - tikrnausi dukart, buvo normalus - tiek nenėščiai (46 ar kažkas tokio), tiek pastojus (82.4). Dl progesterono trūkumo vaisius neįsikabintų gerai, o manieji nesivysto.
Tirsimės su vyru. Savo ginekologei paskambinsiu prie progos, kai darbus kiek pragraibysiu. Žiūrėsim, tirsimės, ieškosim, kodėl taip yra. Įtariu, jog pirmas nėštumas galėjo taip pat būti nesivystantis.
Na, nieko, išverkiau vakar, šiandien pridėjau - ryt dar dėsiu keletą posmų, o iškraujavusi kibsiu į tyrimus ir į gyvenimą apskritai. Kai planavome vaikelio atėjimą - išaiškėjo, kad tiek daug dalykų tam neparuošta. Tai va, turėsim progą lopyti spragas ir laukti toliau.

Ačiū už palaikymą, panos, jūs fainos labai

vylabusle, is kovinukiu as cia, ziauriai gaila ir laikykis mergaite, mums taves ten labai truks




QUOTE(vylabusle @ 2012 08 14, 10:22)
Grįžau iš ligoninės.
Deja, bet istorija kartojasi.
Ačiū už palaikymą, panos, jūs fainos labai
Deja, bet istorija kartojasi.
Ačiū už palaikymą, panos, jūs fainos labai

as dar viestiek dabar nueiciau pas savo gine dar.. nes ji situacija zino nuo pradziu..

Ačiū, merginos
Su šia tema tikrai lengviau pakelti tai
Debesuole, žinoma, aš nueisiu pas savo gydytoją. Žinoma, turiu dar slaptą viltį, kad mano lialius tiesiog primigo, ir dar atsibus, pasivys augimą, gal ta kvaiša nesugebėjo tinkamai apžiūrėti vaisiaus. Bet jau jinai blėsta, blėsta...
Ir aišku, man konsultacijos reikės, norint apsispręst dėl tolesnių tyrimų - mano gydytoja tikrai patars, nuo ko pradėti.


Debesuole, žinoma, aš nueisiu pas savo gydytoją. Žinoma, turiu dar slaptą viltį, kad mano lialius tiesiog primigo, ir dar atsibus, pasivys augimą, gal ta kvaiša nesugebėjo tinkamai apžiūrėti vaisiaus. Bet jau jinai blėsta, blėsta...
Ir aišku, man konsultacijos reikės, norint apsispręst dėl tolesnių tyrimų - mano gydytoja tikrai patars, nuo ko pradėti.
Vylabusle,
neturiu zodziu
sirdi labai suspaude
neturiu zodziu



ak... net asara istrysko
laikykis , gal dar ne viskas prarasta


nu as dar netikiu, kad jau viskas baigta
kada pas gydytoja?


kada pas gydytoja?
bliaa*ba... stai kodel visa nakti nemiegojau,net jausdavau,kad kazka negeraji gali ivykti...kaaaaiip liudna, nera zodziu..asaros bega..netikiu..
laikykis!! zinau sunku, kiek galesim tiek padesim-palaikysim... delto cia ir esam
laikykis!! zinau sunku, kiek galesim tiek padesim-palaikysim... delto cia ir esam
QUOTE(vylabusle @ 2012 08 14, 12:19)
norint apsispręst dėl tolesnių tyrimų - mano gydytoja tikrai patars, nuo ko pradėti.
Vylabusle, o AFS tyrima esi darius?
QUOTE(Duniu @ 2012 08 14, 13:14)
Vylabusle, o AFS tyrima esi darius?
Nesu. Išskyrus onkocitologinį tepinėlį ir plasmas nieko nesu darius. Na, dar progesteroną tikrinausi. Kai rado ureaplasmą - atrodė, štai čia ir bėda, nieko nepatarė tirtis, o ir persileidimas buvo toks tipinis, paprastas, kad atrodė - nieko čia ypatinga. Dabar, kai antras kabo - manau, tirsiuos jau per visus galus, kiek tik ko surasim. Ir planuoti, beje, nepulsim iš karto toliau. Nesijaučiu palūžusi, bet norisi dabar susikoncentruoti į kitus dalykus. Jau orientavausi į susipakavimą jaukiame namų lizdelyje, dabar reiktų atsipakuoti ir orientuotis į visuomeniškesnį gyvenimą.
QUOTE(vylabusle @ 2012 08 14, 13:29)
Nesu. Išskyrus onkocitologinį tepinėlį ir plasmas nieko nesu darius. Na, dar progesteroną tikrinausi. Kai rado ureaplasmą - atrodė, štai čia ir bėda, nieko nepatarė tirtis, o ir persileidimas buvo toks tipinis, paprastas, kad atrodė - nieko čia ypatinga. Dabar, kai antras kabo - manau, tirsiuos jau per visus galus, kiek tik ko surasim. Ir planuoti, beje, nepulsim iš karto toliau. Nesijaučiu palūžusi, bet norisi dabar susikoncentruoti į kitus dalykus. Jau orientavausi į susipakavimą jaukiame namų lizdelyje, dabar reiktų atsipakuoti ir orientuotis į visuomeniškesnį gyvenimą.
As kiek skaiciau, sau pasidariau tokia isvada, kad jei nera AFS (o afs budingas letas vaisaus augimas, ankstyvi persileidimai, tuscia gemaline puslyte), jei gerai su hormonais ... tai didelis %,kad nesivysto del genetinio vaisiaus pazeidimu


Suprantu,kokia daba tavo savijauta ir mintys, tai ir nekvarsinsiu daugiau tau galvos... as po savo nelaimiu norejau iseiti is darbo, kazka koordianaliai keisti... daba galvoju,Aciu D ,kad nedariau staigiu sprendimu... nes supratau,kad


QUOTE(vylabusle @ 2012 08 14, 11:22)
Deja, bet istorija kartojasi.
Liūdna, tikrai be galo užjaučiu...


Taip pat labai negera skaityti, kad atlėkus pagalbos tenka dar rėkautis su gydytojais, kažką įrodinėti. Mane tai "užmuša" tokios situacijos.
QUOTE(rika3 @ 2012 08 14, 09:49)
Visas nestumas yra rizikingas,kai praejo 12 savaite galvojau,kad viskas rizikos nera,kad galima atsipusti,vaikelis vystosi,tyrimai geri ir pati gerai jauciausi.Bet kai nuejau ekoskopo 20 savaite,svajojau suzinoti lyti ir kad vaikelis didelis,bet va suzinojau kita naujiena kad sirdele sustojusi.as saukiau kad jauciu judesius man pasake kad cia tik mano zarnynas vaikeli judina.Tai dabar si nestuma kaip beprote i viska perdetai reguosiu
Kaip pažįstama, net apsiblioviau vėl. Taip noriu nebūt ta beprotė ir su gera nuojauta, šviesiom mintim planuot naują vaikelį, bet neįsivaizduoju, kaip reiks save apgauti, kad man ramu?