QUOTE(Arnijeta @ 2012 09 20, 19:40)
Sveikutės, noriu jungtis į šią nelinksmą temą

nors netiesiogiai esu prisijungusi jau lygiai 20 dienų. Po persileidimo ieškojau paguodos, panašių istorijų, peraskaičiau visas šias temas. Baisu pasidarė kai perskaičiau kiek persileidimų įvyko būtent apie 19 sav. kaip buvo ir man..

galvojau kad čia retas atvejis..
Arnijeta, laikykis, koki siauba turejai isgyventi

kaip puikiai suprantu tavo skausma, pati persileidau 19 sav., tik man deja taip ir nerado jokios priezasties

kokie pazystami tavo isgyvenimai...koks siaubas, kad ivyksta tiek daug persileidimu, ypac velyvu, kai atrodo, kad viskas blogiausia/trapiausia jau praejo, atsipalaiduoji, lauki, jau drasiau svajoji..ir se tau...

Laikykis
Pusnyte, bent jau as pati leliuko nestumiau, sudave tabletes isgerti, uzdejo pampersa ir paliko guleti, pirmai, kaip ir rase Arnijeta, pradejo kresti saltis, poto karstis, poto galvojau sirdis issoks is krutines, o tada prasidejo saremiai, tiesa man nuo saremiu prasidejimo viskas ivyko gan greit, mazdaug per pusvalandi (nors ant galo jau dejavau, kad kaip ilgai galima kesti toki skausma, o mano palatos drauge juokesi, kad as dar visai trumpai kenciu ji

), o tada per du saremius leliukas pats iskrito, nereikejo ne stumti

to baisaus jausmo, kai pagimdai, bet apciuopiamo rezultato nera, nelinkeciau niekam, ne baisiausiam priesui....