QUOTE(LokysL @ 2012 09 02, 23:01)
KJKG lazda cia neperlenkta ir realiai jei pagal technologija: kai dedi makarona turi ant jo uztepti juosta hermetiko, kuris uzkalus makarona dar istryksta i sonus ir padarai siule, tokia kaip mazgas vonia- plyteles (kaip ta kampa sandarini su silikonu), kai begs kondensatas neprisilies prie medzio(makarono) o nubegs palei hermetiko siule. As kai pirkau stogo danga is tiekejo, jie sake kad ju stogdengiai su kuriais jie dirba taip daro, ir netgi monier instrukcijoj apie tai uzhsiminta ir netgi hermetiko tokio galima nusipirkti. Andriaus atveju jis nezino ar turi buti pleveles ilinkis darant su difuzine ar ne. Nes kaip matote breziniuose antikondensacine turi buti su ilinkiu, taciau kadangi ji nekvepuoja todel ir siltinimo sluoksnis turi buti atitrauktas nuo jos, tuo tarpu difuzine turi priglusti prie siltinimo sluoksnio. Bet tada klausimas, kodel antikondensacine turi buti islinkus o difuzine ne, jei prisirisam prie kondensato nubegimo. Tarkim pvz: stogas kaip pas Andriu ir dedama antikondensacine tam kad kondensatas nubgetu per viduri, t.y per ilinki. Kitas stogas su siltinimu ir su difuzine plevele kuri itempta, kondensato kiekis toks pats, tai kodel ji neidubusi? Tai klausimas ar pagal technologija skardiniams stogams reikia naudoti TIK antikondensacine darant tarpa tarp apsiltinimo sluoksnio, nes pagal paveiksliuka ir aprasyma galima daryti tokia isvada ir galbut lietuviai kadangi zino tik viena pavadinima- difuzine plevele- daro viska su difuzine. Dar esu girdejes kaip daro: eina sluoksnis difuzines, kuri lieciasi su siltinimo sluoksniu, tada grebestai ir ant jukazkokiu butu suformuojamas vel medinis karkasas ant kurio montuojasi antikondensacine ir tada danga. Nuo dangos nulasa kondensatas and antikondensacines, o difuzine isleidzia garus kurie patenka i ventiliuojama tarpa. Cia jei stogas skarda.
na gal čia visame tame ir yra racijos. bet kas yra antikondensacinė plėvelė? paprasta polietileninė plėvelė? tada kaip sakė Valinskas - nafik. nei tu jos uždėsi normaliai, nei tu saugiai ją iš vidaus "eksploatuosi" statybos metu. Nebent ją dėti ant šiltalo ir pačiam, nes jokie darbininkai tavęs neįspės, jog ką nors suplėšė. O apie jos galimybę įtempti aš jau iš vis nekalbu, tai neįmanoma, ji pati išdumba po laiko. Dar sakyčiau kad ta difuzinė būtų dvidešimt kartų brangesnė - tada gal netgi taupytum realią sumą pinigų, dabar, 300-500Lt per visą stogą? o paskui išleisti 1000Lt spec juostom, kad užklijuotum visus įplyšimus?
Jeigu dedi antikondensacinę, tai mastika po makaronais manau gal ir idėja nebloga jei ta mastika nesugadina/nesuėda pačios plėvelės), bet tada vadovaujanti tokia logika ir pačius makaronus turi ištepti ta pačia mastika, nes jei jau bijai kad makaronai ims ir supūs, tai kodėl kondensatas negali lašėti tiesiai ant makarono? tada ir difuzinės plėvelės sujungimai turi būti perklijuoti kokia nors juosta - tai ir sakau, gal kiek perlenkta lazda beieškant tobulumo? nebent tos plėvelės nevisai elgiasi taip , kaip rašo aprašymai, tada jo, gali viskas supūti. kitą vertus: kiek ta skarda laikys? 25-30metų? visi makaronai per tiek laiko nesupūs, keisdamas dangą, jei reikia, keisi ir makaronus. nematau tame problemos. Va jei neuždaromas vėdinimas - tada bus bėdų.
ir dar norėjau paklausti, kaži kokias plėveles ir mastikas naudojo mūsų bočiai, nes stogai stovi gal ir 100metų, ne visi aišku. tai kodėl ten nepūva? ar ten nebūna kondensato? o gal skardų nebūdavo?