O mums tai bedele tas lopselis prisauke, dabar nebezinom nei kaip elgtis nei ka daryti, tikimes, kad greit praeis. Mazytei beveik 1,4 m. ir pries 2 savaiteles pradejom i lopseli eiti, pratintis. Anksciau prie vaiku pati begdavo uz rankytes graziai imdavo... Lopselyje buvo sumaisytos grupes (del remonto ar kitu priezasciu), vaiku baisiai daug, aukletoja nesusitvarko, ta prasme, papuolem ne i lopseli, o i darzeli, kadangi beveik visi vaikai 3 metu, tik 2 - 1,7. Tai issigando ta musu maze, kad jai i galvyte teniso kamuoliuka paleido, apstumde dickiai, pargriove, tai ir pati mustis ismoko. Tariausi su aukletojom, gal pradet tada, kai visi lopselinukai ateis, tada ir palikt gerai bus ir nuteikt, uztikrino, kad gerai, bet pasirode - nieko gero...
Finalas toks: atidejom iki rugsejo men., kada jos amziaus vaikai bus, nes pradejo bijoti svetimu zmoniu, su vaikais nezaisti, o kai prieina kuris, tai znybia, musa, veja nuo saves. Prabudo kelias naktis verkdama. Istisai dabar prie mano kojos, namie tik pazaidzia, bet jau tempia lupa, kai iseinu. Pediatre nuramino, kad praeis, uzsimirs ir i lopseli kiek galima ilgiau neleisti, bent iki 2,5 m. Abejoju, nezinau ka daryti. Nebezaidzia net su pazistamais vaikais, salinasi ju, neina pas drauges ant ranku, o problema - po dvieju savaiciu krikstynos
Ka reikes daryt, kai pas kriksto mama ant ranku neis? Kaip i kitus vaikus (sveciukus) reaguos? Ar is tiesu visai atsiimti is lopselio ar dar karta pabandyti?
