Kaip dziaugiuosi kad radau sia tema.
Pati turiu problemu su skydliauke - hiperfunkcija. Pradejau gydytis gal pries 2-3 metus. 1,5 metu geriau Tyrozol'i, aisku pradzioje dozes buvo dideles - 40 mg, po to palaipsniui kas 1,5 men mazino, sveikau sparciai ir praktiskai po 3 men hormonai atsistate, o buvo OHOHO net prietaisai tiek nerode TTH koks buvo mano. Aisku vaistus vartojau ir toliau, o po metu perejau prie trupininiu doziu Tyrozol ir kartu derinau Tyroxin (tik dozes nebepamenu) Toks derinimas buvo del to, kaip kad gydytoja sake, kad skydliauke pati pradetu "susivokti" ka jei reikia daryti. Geriant vaistus kazkokio salutinio poveikio nejauciau, tiesa ir leukocitus pradzioje sekiau, bet kadangi viskas buvo tvarkoj tai toliau ju ir nebetikrinom. Siaip kiek pamenu pradzioje gydymo prie Tyrozol paskyre ir Metaprolol kad sirdelei darba palengvinti, kad ji taip nesidauzytu. Beje, man dar vienas labai nemalonus simptomas buvo - drebulys. Toks keistas vidinis virpesys, kurio niekaip negali suvaldyti. Ir ypac tai pasireiksdavo stresinem ra daugiau itemptom situacijom. Momentais atrodydavo kad net ir galvos nebegaliu nulaikyti nuo to virpejimo. Zodziu kazkoks siaubas. Sveikatos nebuvo ir kol dar nezinojau nuo ko tai galvodavau kad esu kaip kokia bobute, biski krust ir jau neber jegu. O dar ir jautrumas padidejes prisidejo, toks jausmas kad ir su atmintim kazkas daresi... Tai vat, o po to gydymo 1,5 metu viska nutraukem ir kas pusmeti sekem TTH. Istempiau beveik metus. Bet kai sia ziema kas menesi pradejau sirgti nei is sio nei is to, seimos gydytoja iskart nusiunte pasidaryti TTH tyrimus, nors as kazkokiu ligos pozymiu visai nejutau. Ir ka gi, mano dideliam liudesiui tyrimai buvo nekokie.
(net verkti norisi kad taip...) Tai vel pradejau gerti Tyrozol tik aisku jau mazesne doze, 20 mg/d, bet vis tiek... Aisku praeiti metai buvo labai permainingi, intensyvus, nemazai streso, galima sakyti viskas pasikeite 380 laipsniu ir tai matyt atsiliepe. O su vyru kaip tik pradejome mastyti apie seimos gausinima ir va... staigmena... Dabar min metus vel viska reikia atideti, nes gydantis nenoreciau rizikuoti. Aisku ir kas mane labiausiai neramina tai kaip viskas po to, issigydzius, nestumo metu. Juk kaip sakoma, kad nestumas isprovokuoja visas silpniausias organizmo vietas. Zodziu daug neaiskumu ir belieka tik tiketi kad viskas susitvarkys, ir bus gerai.
Tikrai labai dziaugiuosi kad radau cia bendraminciu, nes to neisgyvenus sunku ko gero butu suprasti... Kai jauti kad kazkas darosi ir nezinai tiksliai kas, bet diskomforta jauti... Beje, dar viena pozymi pastebejau, kad jeigu kur nors skubu, pastresuoju, tai paskui vel toks vidinis drebulys ir toks silpnumas uzeina kad net oro truksta ir labai troskina.
