Įkraunama...
Įkraunama...

Žvaigždelė Rugilė.....

Indreja, gal zinai, kaip sekasi Rugilytei?
Atsakyti
As tik dabar sia istorija perskaiciau. O kur tas vezys tai mergaitei?
Atsakyti
Gal kuri žinot, kaip sekasi Rugilytei?
Atsakyti
Prasau informuokite,jei kas zinote apie Rugile. Maciau tel. nr., bet nesinori paciai tevu tiesiogiai trukdyti. Tikiuosi viskas sekasi puikiai!
Atsakyti
Tegu pati mama informuoja apie Rugiles sveikata,nes as kaip ir neturiu tokios teises.Galiu pasakyti tik tiek,kad reikalai nera patys geriausi...
Atsakyti
QUOTE (Jokiomama @ 2004 04 17, 03:16)
Prasau informuokite,jei kas zinote apie Rugile. Maciau tel. nr., bet nesinori paciai tevu tiesiogiai trukdyti. Tikiuosi viskas sekasi puikiai!

Mamos, gal neskambinkite Rugiles mamai,jai tikrai dabar sunku,nes Rugiles jau NEBERA... sad.gif
Atsakyti
Labai liudna.
Stiprybes Rugiles seimai siuo tikrai sunkiu laiku.
Atsakyti
Labai labai labai trūksta zodžių...Stiprybės tėveliams, jie tikrai darė viską, kas tik buvo įmanoma...
Papildyta @ [mergetime]1082725161[/mergetime]
Beveik kiekviena mama nedvejodama prisiimtų savo vaiko skausmą ir likimą apsaugodama jį nuo viso pasaulio negandų, bet...
Atsakyti
siaubas isivaizduoju kaip sunku tevams, braukiu asaras sededama darbe......truksta zodziu
Atsakyti
Tikrai labai skaudu sad.gif
Nesekiau sitos istorijos,tik siandien paskaiciau nuo pradziu,skaitydama mintyse galvojau,kad tik jie laimetu kova su veziu,bet...deja,paskaicius,kad jos jau nebera,baisiai sirdi suspaude,kaip gaila,kad taip atsitiko
Atsakyti
sad.gif daugiau nebesikankins mergyte... stiprybes Jums, teveliai...
Atsakyti
Labutis mielosios mamytes.

Atleiskite, kad taip ilgai neparaseme Jums. Net laiku nepadekojome uz tai, ka darete del musu mazosios. Jus jau zinote, kad mes nebeturime Rugiles. Netekome savo mazosios kovotojos.
Viskas ivyko labai greitai. Rugile susirgo vejaraupiais. Jais ji apsikrete onkohematologiniame skyriuje. Nuejome tik pasitikrinti. O atrodo taip ja saugodavome! Paskutiniu metu, kad tik dukrytei butu geriau lasines i vena, vaistukus leisdavau pati namuose. I ligonine nueidavome tik vienai dienai susileisti chemijos ar kelioms minutems uzbegdavome pasitikrinti. Kraujo tyrimus taip pat paimdavome ir nunesdavome patys, kad tik nereiketu Rugilei ten eiti. Tuomet atrode sirdis taip liepia, vis kazko bijojau. Dabar jau zinau ko. Prasidejus vejaraupiams, liga eme sparciai progresuoti. Per desimt dienu jos netekome. Tokia nekalta vaikiska liga vejaraupiai yra labai baisi veziu sergantiems vaikuciams, nes ju imunine sistema labai silpna. Isejo dukryte kartu su mumis, ant musu ranku. Negalejome kitaip. Nors gydytojai labai norejo perkelti ja i reanimacija, vis kartojo, kad issigasime, supanikuosime. O gal patys labiau bijojo...Nebuvo nei isgascio, nei panikos, ir ji pati isejo labai ramiai, ikvepusi ir nurimusi, o mes ja dar ilgai ilgai laikeme savo glebyje. Ziauriai liudna..., bet gyvenimas tesiasi.
Vakar pradejo veikti Rugutei atminti, o gal ir tolimesnei veiklai sukurtas internetinis puslapis. Jame dar nera visos informacijos, bet jis jau veikia. Vyras uzsispyre puslapi dukrytei kurti pats, tai judame leciau, nes nesame to darbo profesionalai. Ten jau galima pasiskaityti apie Rugile, pamatyti keleta nuotrauku, (dar nesuspejome visu sudeti i foto galerija), ligos istorija ir kt. Internetinio puslapio adresas: www.rugile.com
Nors liudesys dar itin daznas musu palydovas. Taciau nemokame sedeti susideje ranku. Pradedame ieskoti tiesos del Rugiles gydymo. Siandiena jei pavyks susisiekti su advokatu eisime i pirmaji pokalbi. Labai noriu teisininko patarimu. Truputi liudna, kad kelias i tiesa toks finansiskai brangus. Taciau prisiminus, kaip stipriai kovojo pati Rugile ir kaip reikejo gydytojus itikineti jai padeti, negaliu nuleisti ranku. Tai jau ne tik del Rugutes, bet ir del kitu vaiku, kurie yra ar dar bus gydomi. Gal naiviai tikiuosi, bet tikiu, kad musu prakalbejimas, tiesos pasakymas, privers gydytojus nors truputi atidziau gydyti vaikus. Kiek zinau, daug mamu, netekusiu savo vaiku, kalba apie neteisybe onkohematologiniame, chirurginiame skyriuose, bet kai ju paklausiu " kodel nesako to garsiai", jos man atsako " o kam, vaiko vistiek nebeprikelsi". Kai joms bandau paaiskinti, kad tai gali padeti kitiems vaikams, atsimusu, kaip i siena "juk as savo vaiko jau nebeturiu". Neleidzia sirdis sustoti, butinai ieskosiu tiesos, o kaip jau man pasiseks - nezinau.
Is visos visos sirdies dekojame uz nepaprasta demesi mums, uz tikejima, uz rupinimasi, uz pastangas, uz meile musu mazajai dukrytei.
Aciu Jums, kad buvote su mumis. Gal ir savanaudiskai, tai nuskambes, bet mums labai reikejo tu siltu pokalbiu, rupinimosi mumis.

Stipriai visas apkabinu.


Atsakyti