Krymas šeimos kelionių planuose sukosi jau keleri metai. Nešiojausi jo atsiminimą iš vaikystės - tėvai susimesdavo mantą ir mus, vaikus, į "Žigulius", ir traukdavo vasarot prie šiltos jūros. Atostogaudavome taip:
Kažkada būtent Kryme pirmą kartą pamačiau kalnus, uolas, serpantinus, medūzas, kriaukleles ir kvapius kiparisų sodus...Vaikystės nostalgija, o gal - "tikros" kelionės ilgesys (juk skrydis lėktuvu neretai panaikina tą keliavimo, įveikto atstumo, nuotykio pojūtį) , dvi savaitės atostoginio laiko ir nulėmė pasirinkimą.
Gan ilgai rinkausi kurortą ir poilsio būstą - palapinės varianto net nesvarstėm, skaičiau apie siaubingus Krymo kempingus, o vieniems nakvoti kažkur nuošaliai atrodė nesaugu. Taigi, ieškojau vietos, kurioje būtų normalus ir nesausakimšas pliažas, geros gyvenimo sąlygos, veiklos vaikams ir iš kur būtų patogu apvažinėti, apžiūrėti bent dalį Krymo. Liubimovka kurortas ir numeris komplekse "Liubomore" visas šias sąlygas atitiko, tik smarkiai prašoviau dėl paskutinio punkto. Pasirodė, kad tik žemėlapyje atstumai iki lankytinų, įdomių objektų atrodė nedidukai ir nesunkiai įveikiami, be to, neįvertinome fakto, kad Kryme aštuntą vakaro jau visiškai tamsu, o didžioji dalis kelių - neapšviesti ir, švelniai tariant - ne pačios geriausios kokybės. Norint aplankyti net pačius artimiausius taškus, tekdavo labai skaičiuoti laiką, kad pakatų ir viską apžiūrėti, ir kažkur papietauti, ir grįžti iki tamsos. Daugelį objektų praleidome ar palikome kitam kartui (kai kurių man labai, labai gaila, kita vertus - bus akstinas sugrįžti, gal net kitąmet) . Norint bent iš dalies pamatyti Krymą, reikia nesėdėti vienoje vietoje, o keliauti, kaskart nakvoti vis kitur. Ir matyt, su vyresniais vaikais, nes mūsiškiams labiausiai aktualūs momentai buvo jūra, zoosodai, ledai ir atrakcionai
Ankstyvą rytą ruošiamės į kelią. Užsukam į Lazdijus pasidaryti "žalią kortą" mašinai - besiruošdami kelionei, šį momentą gėdingai pamiršome. Labai bijojau sienos (ne pačios sienos, o eilių prie jos), internete buvau skaičiusi rekomendaciją važiuoti pro Lubliną ir Chelmą, taigi, pasukome ta kryptimi. Ir neapsirikome - eilėje pralaukėme tik kiek virš dviejų valandų, ir tai tik todėl, kad apsižioplinę iš pradžių atsistojome į bendrą, o ne į trumputę ES piliečiams skirtą eilę.
Ukrainoje kelias nuo sienos kurį laiką labai neblogas - dviejų juostų plentas, visiškai tuščias. Jei kam aktualu, tai visai nedaug pavažiavus tuo plentu yra "Oka" degalinė su valiutos keitykla. Doleriais atsiskaityti degalinėse negalima, o štai miestelio kavinėje juos su malonumu priimė.
Pirmasis įspūdis Ukrainoje - nostaligškieji "Žiguliai", "Moskvičiai", "Volgos" . Ten net loterijos reklama ant stendo skelbia, kad nupirkus bilietą galima laimėti...naujutėlaičius "Žigulius".
Populiarusis transportas, atsiprašau už foto "kokybę" - fotografuota mobiliuoju ir dar važuojant, pro langą:
Pakelės saulėgrąžų laukai:
Neatsilaikėme ir vieną nusiskynėme, saulėgrąžos buvo netgi valgomos.
Nakvojome motelyje kažkur už Kijevo, nakvynė keturiems kainavo apie 60 lt.
Ukrainoje kelias nuo sienos kurį laiką labai neblogas - dviejų juostų plentas, visiškai tuščias. Jei kam aktualu, tai visai nedaug pavažiavus tuo plentu yra "Oka" degalinė su valiutos keitykla. Doleriais atsiskaityti degalinėse negalima, o štai miestelio kavinėje juos su malonumu priimė.
Pirmasis įspūdis Ukrainoje - nostaligškieji "Žiguliai", "Moskvičiai", "Volgos" . Ten net loterijos reklama ant stendo skelbia, kad nupirkus bilietą galima laimėti...naujutėlaičius "Žigulius".
Populiarusis transportas, atsiprašau už foto "kokybę" - fotografuota mobiliuoju ir dar važuojant, pro langą:
Pakelės saulėgrąžų laukai:
Neatsilaikėme ir vieną nusiskynėme, saulėgrąžos buvo netgi valgomos.
Nakvojome motelyje kažkur už Kijevo, nakvynė keturiems kainavo apie 60 lt.
Vaizdas pro balkoną iš vietos, kurioje gyvenome:
Liubimovka kaimelis yra netoli Sevastopolio, visiškai niekuo neįpatingas. Jame nėra nei kvapą gniaužiančių vaizų, nei pilių, nei kitų įdomybių ir vakarais išteiti pasivaikščioti nelabai būtų kur . Bet yra išties platus, neakmenuotas paplūdimys, tvarkomas ir prižiūrimas (matosi iš to, kad nesimėto kalnai butelių, šiukšlių etc), kelios kavinės, valgykla, parduotuvės ir nedidelis turgelis, kuriame galima nusipirkti visko - nuo vaisių, karštų blynų iki suvenyrų, higienos reikmenų, drabužių, paplūdimio "aksesuarų".
Liubimova pro balkoną:
Poilsinis kompleksas turi saugomą automobilių aikštelę, vaikų žaidimų aikštelę, kurioje vakarais projektoriumi rodomi filmukai, medicinos punktą, kirpyklą, treniruoklių salę etc. Kambarys, kuriame gyvenome, buvo naujai įrengtas, su šaldytuvu, virduliu, mikrobange, tyliais kaimynais - ten atostogauja daugiausiai šeimos su vaikais, jaunimėlio tarpe nėra populiarus. Šalia jūros yra nedidukas negilus ežeriukas, o gal bala pavadinimu "Švento Valentino lagūna" su pastoviai atsinaujinančiu jūros vandeniu.
Ta bala vaikams labai pravertė, nes bangos jūroje kartais būdavo tokios :
Liubimovka kaimelis yra netoli Sevastopolio, visiškai niekuo neįpatingas. Jame nėra nei kvapą gniaužiančių vaizų, nei pilių, nei kitų įdomybių ir vakarais išteiti pasivaikščioti nelabai būtų kur . Bet yra išties platus, neakmenuotas paplūdimys, tvarkomas ir prižiūrimas (matosi iš to, kad nesimėto kalnai butelių, šiukšlių etc), kelios kavinės, valgykla, parduotuvės ir nedidelis turgelis, kuriame galima nusipirkti visko - nuo vaisių, karštų blynų iki suvenyrų, higienos reikmenų, drabužių, paplūdimio "aksesuarų".
Liubimova pro balkoną:
Poilsinis kompleksas turi saugomą automobilių aikštelę, vaikų žaidimų aikštelę, kurioje vakarais projektoriumi rodomi filmukai, medicinos punktą, kirpyklą, treniruoklių salę etc. Kambarys, kuriame gyvenome, buvo naujai įrengtas, su šaldytuvu, virduliu, mikrobange, tyliais kaimynais - ten atostogauja daugiausiai šeimos su vaikais, jaunimėlio tarpe nėra populiarus. Šalia jūros yra nedidukas negilus ežeriukas, o gal bala pavadinimu "Švento Valentino lagūna" su pastoviai atsinaujinančiu jūros vandeniu.
Ta bala vaikams labai pravertė, nes bangos jūroje kartais būdavo tokios :
Lankome arčiausiai mūsų esančius objektus - Balaklavos įlanką (Sevastopolio rajonas).
Papildyta:
Pakrantėje bazuojasi prabangios jachtos, kurių kainos - nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių dolerių. Čia pat kabo ir parduodamų jachtų skelbimai
Balaklavoje yra buvusi povandeninių laivų bazė - muziejus, apie kurį internete rašoma taip:
"Sovietmečiu į Balaklavą pašaliečiai negalėdavo pakliūti. Todėl ir patį miestą, ir povandeninių laivų bazę gaubė daug paslapčių. Bazė buvo sukonstruota taip, kad jos nebūtų įmanoma subombarduoti. Angos, pro kurias į bazę patekdavo ir iš jos išplaukdavo povandeniniai laivai, taip pat plika akimi nebuvo matomos ".
Į vidų nėjome, bazė matosi už šių laivų:
Papildyta:
Neatsispiriame pagundai paplaukioti laiveliu.
Balaklavos pliažas - į geresnį pliažą poilsiautojai plukdomi, o šis tiems, kurie tenkinasi tuo, kas yra šalia:
Pilis, statyta XIV amžiuje genujiečių, labai muzikaliu pavadinimu (Čembalo vokiškai - klavesinas, itališkai - cimbolai):
Papildyta:
Papildyta:
Papildyta:
Pasiplaukiojusi jaunoji karta gauna popkornų, kažkodėl Kryme jie jiems buvo labai skanūs
Papildyta:
Pakrantėje bazuojasi prabangios jachtos, kurių kainos - nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių dolerių. Čia pat kabo ir parduodamų jachtų skelbimai
Balaklavoje yra buvusi povandeninių laivų bazė - muziejus, apie kurį internete rašoma taip:
"Sovietmečiu į Balaklavą pašaliečiai negalėdavo pakliūti. Todėl ir patį miestą, ir povandeninių laivų bazę gaubė daug paslapčių. Bazė buvo sukonstruota taip, kad jos nebūtų įmanoma subombarduoti. Angos, pro kurias į bazę patekdavo ir iš jos išplaukdavo povandeniniai laivai, taip pat plika akimi nebuvo matomos ".
Į vidų nėjome, bazė matosi už šių laivų:
Papildyta:
Neatsispiriame pagundai paplaukioti laiveliu.
Balaklavos pliažas - į geresnį pliažą poilsiautojai plukdomi, o šis tiems, kurie tenkinasi tuo, kas yra šalia:
Pilis, statyta XIV amžiuje genujiečių, labai muzikaliu pavadinimu (Čembalo vokiškai - klavesinas, itališkai - cimbolai):
Papildyta:
Papildyta:
Papildyta:
Pasiplaukiojusi jaunoji karta gauna popkornų, kažkodėl Kryme jie jiems buvo labai skanūs
Truputis kadrų iš pačio Sevastopolio. Pakrantė.
Na o toliau prasidėjo turne po akvariumus terariumus. Į delfinariumą nesuspėjom - jau buvo uždarytas, o apie akvariumą mano nuomonė gan skeptiška, mūsų Jūrų muziejus nepalyginamai geriau ir kainos, ir kokybės atvžilgiu. Vienas iš terariumų vertas dėmesio - mes nėjome, bet vaikai buvo sužavėti, matė keletą gyvų krokodilų ir kitų egzotinių gyvių. Terariumas (esantis šalia apžvalgos rato) skelbiasi kaip vienas didžiausių (tik neaišku, kokiame kontekste) - tai gal ir verta užsukti.
Pamenate gazuotą gėrimą už tris kapeikas? Gaila, kad šie aparatai nebeveikiantys.
Viena iš smagesnių atrakcijų Sevastopoolyje - apžvalgos ratas. Toks, iš vaikystės...
Pakilti keturiems kainavo apie 20 litų. Vienintelis nepatogumas - jis nuolat sukasi ir nesustoja, tai reikia suspėti mitriai įlipti ir išlipti.
Papildyta:
Visas Sevastopolis po kojomis.
Na o toliau prasidėjo turne po akvariumus terariumus. Į delfinariumą nesuspėjom - jau buvo uždarytas, o apie akvariumą mano nuomonė gan skeptiška, mūsų Jūrų muziejus nepalyginamai geriau ir kainos, ir kokybės atvžilgiu. Vienas iš terariumų vertas dėmesio - mes nėjome, bet vaikai buvo sužavėti, matė keletą gyvų krokodilų ir kitų egzotinių gyvių. Terariumas (esantis šalia apžvalgos rato) skelbiasi kaip vienas didžiausių (tik neaišku, kokiame kontekste) - tai gal ir verta užsukti.
Pamenate gazuotą gėrimą už tris kapeikas? Gaila, kad šie aparatai nebeveikiantys.
Viena iš smagesnių atrakcijų Sevastopoolyje - apžvalgos ratas. Toks, iš vaikystės...
Pakilti keturiems kainavo apie 20 litų. Vienintelis nepatogumas - jis nuolat sukasi ir nesustoja, tai reikia suspėti mitriai įlipti ir išlipti.
Papildyta:
Visas Sevastopolis po kojomis.
Pora "kelio vaizdų":
Kitas netolimas objektas - senoji totorių sostinė Bachčisarajus. Čia numatyta aplankyti Chano rūmus, Uspensko vienuolyną ir Čufut- Kale uolų miestą.
Chano rūmai:
Papildyta:
Vidinis kiemelis:
Vienas iš fontanų kiemeliuose:
Garsiojo "Ašarų fontano" nefotografavau - vizualiai man jis pasirodė visiškai nepatrauklus..
Kitas netolimas objektas - senoji totorių sostinė Bachčisarajus. Čia numatyta aplankyti Chano rūmus, Uspensko vienuolyną ir Čufut- Kale uolų miestą.
Chano rūmai:
Papildyta:
Vidinis kiemelis:
Vienas iš fontanų kiemeliuose:
Garsiojo "Ašarų fontano" nefotografavau - vizualiai man jis pasirodė visiškai nepatrauklus..
Na ir įspūdingas Uspenskio vyrų vienuolynas. Pakeliui sustabdyti miestelyje ir išklausę ir praignoravę šiurpias berniukų, nuomojančių keturračius prognozes, kaip mes su mašina nenuvažiuosime, neužvažiuosime, užstrigsime, pakibsime ir nusiversime, ramiausiai ir be jokių kliūčių privažiuojame iki pat vienuolyno (stovėjimas mokamas, bet įtariu, ne tiek, kiek būtų kainavęs tas keturratis). Keletas žingsnių ir - mėgaujamės vaizdais bei nuotaika. Kuri, nepaisant čia pat judančio turistų srauto, pagauna, užburia. Vienuolynas, statytas kažkur aštuntame amžiuje - "iškaltas" dirbtinose olose, iki šiol veikiantis. Pagalvojau net - ehc, būčiau vyras, tai stočiau į tą vienuolyną vien dėl vaizdų iš celės Kad ir tokių:
Papildyta:
Papildyta:
Nuo vienuolyno takelis veda iki Čiufut-Kale viduramžių uolų miesto. XV amžiuje miestas buvo Krymo chanato sostine (dar prieš Bahcčisarajų). XIX amžiuje miestas buvo paliktas gyventojų ir, savaime suprantama, tuščias stovi iki šiol Būdamas 558 m virš jūros lygio, miestas turėjo palyginus nesenai atrastą slaptą 45 metrų gylio šulinį. Su mažais vaikais, kurie jau nesėdi nešynėje, bet dar neturi savisaugos, atsargumo pojūčio, ten vaikščioti nerekomenduoju.
Jau beveik prie tikslo:
takelis, kuriuo ėjome:
Numeris su vaizdu pro atrojo aukšto langą :
Papildyta:
Gatvelė:
ir, turbūt dažniausiai turistų fotorafuojamas vaizdas nuo pačio viršaus:
Sūnus konstatavo, kad čia jis norėtų gyventi
Jau beveik prie tikslo:
takelis, kuriuo ėjome:
Numeris su vaizdu pro atrojo aukšto langą :
Papildyta:
Gatvelė:
ir, turbūt dažniausiai turistų fotorafuojamas vaizdas nuo pačio viršaus:
Sūnus konstatavo, kad čia jis norėtų gyventi
Nuo vienuolyno iki Čufut-Kale kilome maždaug 45 minutes, o atgal ristele nusileidome per pusvalandį.
Po ekskursijos stojame užkąsti kavinėje , kuri iš lauko atrodo kaip baisi skylė, o vidinis kiemelis man pasirodė net labai jaukus:
Papildyta:
Ir - strimgalviais atgal į savo Liubimovką, nes dukrai žūtbūt reikėjo suspėti į cirką - o kadangi veiksmas turėjo vykti mūsų poilsio komplekse ir netgi mūsų aukšte, konferencijų salėje, tai išsisukti nelabai buvo kaip.
Po ekskursijos stojame užkąsti kavinėje , kuri iš lauko atrodo kaip baisi skylė, o vidinis kiemelis man pasirodė net labai jaukus:
Papildyta:
Ir - strimgalviais atgal į savo Liubimovką, nes dukrai žūtbūt reikėjo suspėti į cirką - o kadangi veiksmas turėjo vykti mūsų poilsio komplekse ir netgi mūsų aukšte, konferencijų salėje, tai išsisukti nelabai buvo kaip.
Kitą dieną važiuoti niekur nesinorėjo, t.y., man net labai norėjosi, bet likusi komandos dalis nubalsavo už tingų pajūrį. Ta proga dar kartelį, mūsų Liubimovka
Platusis paplūdimys (palyginus su kai kuriais vėliau matytais košmarais, šis- net labai neblogas):
Mūsų numeris:
Fto apačioje: Kairėje šaldytuvas, indų spintelė, mikrobangė ir durys į sanmazgą, dešinėje spinta, priekyje dvi sofos-lovos, du staliukai, virdulys, durys į balkoną...Visas "apartamentas" - beveik kaip mūsų namo viena vonia, bet juk ne jame sėdėti tiek ilgai važiavome..
Teritorijoje, be kavinių, buvo ir valgykla, kuri kaip Krymui - gana moderni. Mes joje pora kartų lankėmės, nes ten buvo dukros dievinamų barščių, kurių ne visada būdavo kavinėse (ir linksminom ar nervinom už mūsų eilėje stovinčius poilsiautojus, prie "užsakymo langelio" bandydami išsiaiškinti , ką reiškia kai kurie rusiški pavadinimai meniu). Neištąsytų po ekskursijas vaikų nuotaikos valgykloje po pietų:
Platusis paplūdimys (palyginus su kai kuriais vėliau matytais košmarais, šis- net labai neblogas):
Mūsų numeris:
Fto apačioje: Kairėje šaldytuvas, indų spintelė, mikrobangė ir durys į sanmazgą, dešinėje spinta, priekyje dvi sofos-lovos, du staliukai, virdulys, durys į balkoną...Visas "apartamentas" - beveik kaip mūsų namo viena vonia, bet juk ne jame sėdėti tiek ilgai važiavome..
Teritorijoje, be kavinių, buvo ir valgykla, kuri kaip Krymui - gana moderni. Mes joje pora kartų lankėmės, nes ten buvo dukros dievinamų barščių, kurių ne visada būdavo kavinėse (ir linksminom ar nervinom už mūsų eilėje stovinčius poilsiautojus, prie "užsakymo langelio" bandydami išsiaiškinti , ką reiškia kai kurie rusiški pavadinimai meniu). Neištąsytų po ekskursijas vaikų nuotaikos valgykloje po pietų:
Pailsėję, keliaujam iki Alupkos Voroncovo rūmų. Vaizdeliai iš kažkur pakeliui:
Labai jaukūs tokie keliukai:
Kadangi rytas karštas, sustojame Alupkoje prie sanatorijos (pavadinimas neįstrigo..) išsimaudyti. Aplinka įkvepianti ir kvepianti:
Tokį ar panašų vaizdą turėtų matyti sanatorijos gyventojai pro balkonus:
Sprendžiant iš prie įėjimo stovinčių mašinų, tas vaizdelis turėtų kainuoti nepigiai.
Papildyta:
Gražiu takeliu nusileidžiam iki pliažo. Štai jis:
Ir dar toks galiukas:
Papildyta:
Išsimaudę, sukam link Voroncovo rūmų (statyti XIX a.).
Kadangi fotikas kaip tik čia atsisakė dirbti ir kuriam laikui išėjo į atostogas, tai nuotraukų iš rūmų tik tiek.
Papildyta:
Radau dar kelias:
Darytos mobiliu, tai kokybė nebe ta..
Papildyta:
Pasivaikščioję, pameditavę parko takeliuose judam toliau, link "Kregždutės lizdo". Dar kartelį maudynės, šįkart - mokamame pliaže netoli Jaltos. Prie įėjimo paklausus, kiek kainuoja, mums leido pasirinkti - 80 grivenų ir išmušamas čekis, arba 50 grivenų kontrolieriui į kišenę. Dar pabandėm pasiderėt, juk ėjom ne visai dienai, o maksimum valandai, bet nesėkmingai - kaina fiksuota ir basta.
Pliaže - šiuolaikinė vaikų žaidimo aikštelė, tikra retenybė Kryme.
Papildyta:
Ir pagaliau - vienas labiausiai žinomų Krymo objektų, tikras jo simbolis - "Kregždutės lizdas". Vaikystėje ją mačiau tokią:
Ir dabar:
Beje, šis vaizdelis mums kainavo dešimt litų - būtent tiek paprašė stovėjimo aikštelę (ypatingą gal tik tuo, kad paėjėjus 50 metrų ir gerai priartinus objektyvą, galima pamatyti "Kregžd. lizdą").
Papildyta:
Neleidžia redaguoti praėjusios žinutės, tai pasitaisau čia: paprašė ne aikštelė, o ją prižiūrintys vyrukai.
Papildyta:
Šiandien reportažą baigiu, bandysiu pratęsti rytoj.
Labai jaukūs tokie keliukai:
Kadangi rytas karštas, sustojame Alupkoje prie sanatorijos (pavadinimas neįstrigo..) išsimaudyti. Aplinka įkvepianti ir kvepianti:
Tokį ar panašų vaizdą turėtų matyti sanatorijos gyventojai pro balkonus:
Sprendžiant iš prie įėjimo stovinčių mašinų, tas vaizdelis turėtų kainuoti nepigiai.
Papildyta:
Gražiu takeliu nusileidžiam iki pliažo. Štai jis:
Ir dar toks galiukas:
Papildyta:
Išsimaudę, sukam link Voroncovo rūmų (statyti XIX a.).
Kadangi fotikas kaip tik čia atsisakė dirbti ir kuriam laikui išėjo į atostogas, tai nuotraukų iš rūmų tik tiek.
Papildyta:
Radau dar kelias:
Darytos mobiliu, tai kokybė nebe ta..
Papildyta:
Pasivaikščioję, pameditavę parko takeliuose judam toliau, link "Kregždutės lizdo". Dar kartelį maudynės, šįkart - mokamame pliaže netoli Jaltos. Prie įėjimo paklausus, kiek kainuoja, mums leido pasirinkti - 80 grivenų ir išmušamas čekis, arba 50 grivenų kontrolieriui į kišenę. Dar pabandėm pasiderėt, juk ėjom ne visai dienai, o maksimum valandai, bet nesėkmingai - kaina fiksuota ir basta.
Pliaže - šiuolaikinė vaikų žaidimo aikštelė, tikra retenybė Kryme.
Papildyta:
Ir pagaliau - vienas labiausiai žinomų Krymo objektų, tikras jo simbolis - "Kregždutės lizdas". Vaikystėje ją mačiau tokią:
Ir dabar:
Beje, šis vaizdelis mums kainavo dešimt litų - būtent tiek paprašė stovėjimo aikštelę (ypatingą gal tik tuo, kad paėjėjus 50 metrų ir gerai priartinus objektyvą, galima pamatyti "Kregžd. lizdą").
Papildyta:
Neleidžia redaguoti praėjusios žinutės, tai pasitaisau čia: paprašė ne aikštelė, o ją prižiūrintys vyrukai.
Papildyta:
Šiandien reportažą baigiu, bandysiu pratęsti rytoj.
Kitos dienos planas - Foroso cerkvė, urvas "Skelskaja" ir "Baidarskaja dolina" su Kobalar kriokliu.
Pakeliui apturim nemalonų incidentą su "erelių berniukais" - t.y. tais, kurie siūlo nusifotografuoti su prijaukintu ereliu ar varnu ant rankos. Detalių nepasakosiu, bet reziume toks - nesifotografuokite su jais. Nebent turite atliekamų stambių kupiūrų ir norėtumėt jomis greitai atsikratyti. Arba, daug laiko, šaltų nervų ir ryžto debatams su penkiais totoriškų bruožų nelabai draugiškais vyrukais, apsupusiais jus iš visų pusių.
Taigi, papyškinę kelis visos šeimos pietų vertės kadrus su dviem ereliais ir vienu varnu, važiuojame link Foroso cerkvės. Keliukas labai siauras, daugelyje vietų prasilenkti neįmanoma, serpantininis, o jame - autobusai, vestuviniai mikriukai vienas po kito marširuoja, ir visi - į tą garsiąją cerkvę.
Šiaip ne taip radom kur įsprausti mūsų kuklų golfą aikštelėje ir kar tu su vestuvininkų būriais einam pasižiūrėti gražaus vaizdelio.
Balkonėlis su vaizdu į Forosą... Už mano nugaros laukia konvejeris norinčių papozuoti savo objektyvams...
Papildyta:
Pakeliui apturim nemalonų incidentą su "erelių berniukais" - t.y. tais, kurie siūlo nusifotografuoti su prijaukintu ereliu ar varnu ant rankos. Detalių nepasakosiu, bet reziume toks - nesifotografuokite su jais. Nebent turite atliekamų stambių kupiūrų ir norėtumėt jomis greitai atsikratyti. Arba, daug laiko, šaltų nervų ir ryžto debatams su penkiais totoriškų bruožų nelabai draugiškais vyrukais, apsupusiais jus iš visų pusių.
Taigi, papyškinę kelis visos šeimos pietų vertės kadrus su dviem ereliais ir vienu varnu, važiuojame link Foroso cerkvės. Keliukas labai siauras, daugelyje vietų prasilenkti neįmanoma, serpantininis, o jame - autobusai, vestuviniai mikriukai vienas po kito marširuoja, ir visi - į tą garsiąją cerkvę.
Šiaip ne taip radom kur įsprausti mūsų kuklų golfą aikštelėje ir kar tu su vestuvininkų būriais einam pasižiūrėti gražaus vaizdelio.
Balkonėlis su vaizdu į Forosą... Už mano nugaros laukia konvejeris norinčių papozuoti savo objektyvams...
Papildyta: