nenoras maitinti krutimi

Gal nereikia taip žiauriai?
Aš irgi pradžioj nėštumo panašiai galvojau. Paskui supratau, kad gims tada gali viskas kitaip atrodyti, todėl nenoriu būti tokia kategoriška. Aš net sapnavau ne kartą - kaip man nutampo nugraužia speniukus - pabudus aš REALŲ skausmą jusdavau Ant kiek psichologija veikia.
Mano nenoras žindyti susijęs grynai su gyvenimo būdu, vertybėmis ir pan. Bet bus kaip bus.

džiaugiuosi, kad bent žadi bandyti Linkiu, kad viskas būtų taip gerai, kad pati galvotum, nu kaip galėjai taip anksčiau pagalvot

o tu negalvok kaip ten bus, kai pagimdysi pati pamatysi kaip ten bus... as irgi daug ka galvojau darysiu kitaip arba isvis nedarysiu... zadejau tuoj grizt i darba, bo gi karjera nukentes... neisivaizdavau, kaip cia tam vaikui pampersus keisiu, subine plausiu ir dar daug ko neisivaizdavau. o kai pamaciau kniuksinti savo maziu, viskas apsiverte... ir viskas ka taip neigiau budama nestuke, ko taip purciaus naturaliai issiprende. o daba sedziu sau patenkint ir tikrai neriebaluota galva, ir issisiepus vaikui dupce plaunu, ir maudau, ir i zmones iseinu, ir pasilinkminu... zodziu reik tik noro, o visa kita tikrai galima suderint ir svarbiausia nedaryt problemu kur ju galima isvengt...

matai, esme tame, kad NIEKO aukoti nereikia: viskas jau duota gamtos, tereikia PASIIMTI
ir neshtumas, ir gimdymas, ir naturalus maitinimas nera auka... atvirkshchiai - tai labai daug dzhiaugsmo galinti suteikti dovana.

nu ir viskas čiki: mirsi jauna, graži (truputį parudavus), nenutampytais (?) papukais ir su gerklės, plaučių vėžiu

na manau geriau mirti jaunai graziai siek tiek parudavusiai su nenutampytais papukais, nej senai susiraukslejusiai, nutampytais papukais ir nutampyta dar viena vieta.


be to, ash visaj nepiktybishkai rasau ce, o ziuriu ce jau piktaj pradedame shneketis.. na ash turiu savo nuomone del maitinimo, naturalaus gimdymo ir t.t, o jus savo, beje, tolerancijos 0 kajp matau.

ne viskas, kas atrodo maloniai - sveika. ir atvirkshchiai.



o pvz., vairuoti niekad ne nebandytum, nes nemoki? arba plaukti? arba shokti? arba kalbeti uzhsienio kalba? ne nebandytum? taip nuvertini save, kad ne nebetiki, kad gali ishmokti?

rasiau kad nenoriu net pabandyti, nes nemoku ir visos seseles subegusios graibys mano papus. ash neoriu kad mano papus kazkas graibytu. o ne todel kad tik siaip nemoku ir nenoriu mokytis.

Deja, turiu prisipažinti, jog aš iš tų kurios ne dėl pieno trūkumo nemaitino krūtimi Man žiauriai skaudėjo, kai lėliukas siurbdavo, todėl vos tik grįžau namo pradėjau maitinti mišiniu. Nesigailiu, bet manau, jei turėsiu antrą tai greičiausiai maitinsiu krūtimi jei vėl neskaudės

vat kai gims tavo mažiukas, pažiūrėsi į jį ir kaži ar taip manysi



mes ir visai nepiktai



taigi niekas tavęs negraibys , jau klausiau, kaip tada tu pas ginekologą eini??? Gi ten dar ne taip pagraibo
Kad ir nesisekė maitint, nu bet nepamenu, kad iš vis būtų prisilietusios , tik žodžiu aiškino...

na as manau kad seseles subega tik tada kai tau ju reikia.. pabandyk jau dabar pasiiekoti patarimu kaip taisyklingai maitinti... pilna super mama nuorodu i puslapius kur su paveiksliukais viskas aiskiai parodyta! galu gale pasikviesk mama, sese ar drauge - nereikes nei seseliu! Cia pavydziui mano ateities planas - "mama, o kaip dabar..?"

iki kraštutinumų priėjom
aš irgi rūkau ir pradėjau po dviejų dienų, kai baigiau bandymus nutraukinėti pienuką. teisinausi, kad iš nervų, bet iš tikrųjų tai man malonu. ir nereikia gasdinti banaliais dalykais, kad mirsi nuo vėžio, parudavus ar kitokių baisybių. kaip bus lemta taip. gali ir negerti ir nerūkyti o gyvenimą nubaigti taip, kad niekas neatpažins.
na bet mes ne apie tai.
pritariu visoms toms, kurioms maitinanti moteris, ypač viešoje vietoje, susižavėjimo nesukelia (atsiprašau kai kurių savo draugių , jei skaitysit), bet ir netrukdo. tiesiog nekelia jokių emocijų.
dėl ligų: čia nėra nei dėsnis nei taisyklė, kad nemaitinami vaikai mažiau ar daugiau atsparūs. tai galbūt dar ir nuo genų ir kitų dalykų priklauso. pvz. mano vaikas buvo praktiškai nemaitinamas, bet ligų turėjom ne perdaugiausiai (tfu tfu tfu). žinau mamų, kurios maitino vaikučius, bet vaikučiai sirgo daug dažnau nei manoji.
dėl gimdymo: kai laukiausi ir turėjau prieš gimdymą pagulėti ligoninėje, prašiau vyro, mokėk kiek reikia ir kam reikia, tegul greičiau pjauna. ir pažįstamus strojinau, kad man darytų cezarį. nu ir nepardavė man jo niekas, teko pačiai stumti pro vieną vietą. ir galiu pasakyti, kad nėra labai jau taip baisu, jei šalia yra prityręs personalas (nepasakosiu, kad mylimas vyras ir t.t., jis reikalingas tik pabūt atpirkimo ožiu, kad turėtum ant ko nepasitenkinimą išlieti). man gerai padarė epidūrą ir per didžiuosius sąrėmius žaidžiau telefonu žaidimus ir sprendžiau kryžiažodžius. visas pagrindinis darbas užtruko 15 min. kad išstumti. poto net pati visiems paskambinau, kad jau pagimdžiau. čia kol vystė vaiką. ir kas geriau, ar 15 min. pačiai stumti, ar po cezario kažkurį laiką negalėti net vaikščioti.
aišku aš ne rodiklis. turėjau vieną gimdymą ir tas ganėtinai lengvas buvo. tik noriu patarti, kad nereikia taip iš anksto nusistatyti, kad čia skaudės, plyš kirps ar išsitampys.
dėl namų šeimininkių ir karjeros moterų: buvau viena tų karjeros moterų. sakiau grįšiu į darbą kai vaikui bus 4 mėn. bet jau suėjo metai, o aš darbe parašiau prašymą dar pratęsti atostogas. patiko būti su dukra. ir nesijaučiu namų šeimininkė. priešingai. namuose pakankamai retai būnu ir net vyrui valgyti ne visad padarau. bendrauju su kitais, išeinu pasilinksminti. aišku būna dienų, kai esu nepasidažiusi ir riebaluotais plaukais, bet juk ir dirbančiai taip pasitaiko.
žodžiu reziume iš mano šios ilgos kalbos, kad nereikia niekam iš anksto nusiteikti

Nu, ir kategoriskumas Man irgi naturalumas kartais buna labai neestetiskas ir nemalonus Kiekvienas zmogus sprendzia savaip, todel moralizuoti vargu ar tikslinga