linole,
Tada prašykit latte machiato, kas reikštų pieną, "išmozotą" kava.
Su tais persėdimais tai man buvo baisu iki tol, kol viskas nesibaigė. Tada atrodė, nebuvo čia ko jaudintis. Na taip, nespėjus prarastum valandą kitą, nei į miestuką išeisi, sėdėtum ir lauktum kito, tai čia mum asmeninis pasiekimas buvo visur suspėt, kaip buvo norėta iš anksto. Na ten ne tokia situacija, kaip į Lietuvos glūdumą nuvažiavus, kai trys traukiniai per dieną, bet vis vien nesmagu.
Grįžom į Bergamą, aš iš tikro per vieną dieną norėjau tuos bilietus nupirkti, žiūrėjau tik pigių skrydžių bendroves, o kadangi labai patogiai susidėliojo dienos, ir skrydis į Vilnių, ir kaina nebloga (400 lt žmogui pirmyn atgal), ėmiau tuos. Ratuką sukant vis vien nesikartoji. Airbalticas man visada atrodė kiek brangesnė bendrovė, tai net nežiūrėjau. Nors tikriausiai ir ten akcijų pasitaiko.
lolitagohome,
Planavimas vyko žiūrint į geležinkelių žemėlapį, skaičiuojant laiką kelionėms tarp miestų, asmeninius norus (na, kaip Monblanas, Ženevos ežeras, Marselis, Monakas), ir tada jau užpildant tarpus, kaip atrodė logiškiausia, kad nebūtų važiavimai per ilgi, liktų pakankamai laiko traukinių dieną lankomam mieste, kad vakare į kokį didesnį miestą spėtumėm nuvykt, didesnį tam, kad nenusibostų jame turint visą dieną nuo aušros iki sutemų...
O tuose miestuose, kuriuose buvome trumpiau, ieškodavau ką artimo širdžiai galėtume apžiūrėti.
Ir dideliuose miestuose traukinių stotys dažnai visai neįspūdingose vietose, tad laikėmės taisyklės "jei gali važiuoti viešuoju transportu, tai ir važiuok", tada ir nuošalumas nebeturi prasmės. Na, tik kokius 4 eurus išleidi. Bet va kokioj Liucernoj, tai ten viskas šalia stoties, o ji maža. Nežinau kaip su pietų Prancūzijos miestais yra, verta pasidomėt transporto grafikais, ir jei jie patogūs, nesijaudint dėl to.
Tuo pasu, kurį mes turėjom, galima važiuoti visoje Europoje, ne tik šiose šalyse. Tik mes nenorėjom važiuoti labai didelių atstumų, nors tai ir įmanoma. Bet aš manau, jog sostinėms, dideliems įspūdingiems miestams reikia atidėti atskiras trumpesnes atostogėles, nes jie turi daugiau ką pasiūlyti nei maži, bet neką mažiau žavūs miesteliai, ir to jausmo -
nieko nespėjau pamatyt - mažiau.
Anksčiau būdavo Interrailas zonomis, vienų šalių zonos, kitų šalių, o dabar liko tik vienos vienintelės šalies arba visų iš karto. Mes tas 5 dienas važinėjom už 655 Lt (bilietas iki 26 metų amžiaus, global, čia jau su pirkimo iš zigzagų mokesčiu), ir tai pigiau nei bilietai atskirai. Vienos šalies paso naudojimo taisyklės man kažkokios kreivos - gal daugiau skirtos ilgam pasibuvimui šalyje ir nedaug važinėjant, nes tikrai, kaina kaip visos Europos paso, skaičiuojant galimas važiavimo dienas (4 d. - 149 eu VS 5 d. - 175 eu), bet galioja tik vienoje šalyje, užtai visą mėnesį.
Žodžiu, viską reikia taikyti pagal savo nuožiūrą. Trumpoms atostogoms greičiausiai nėra didelio skirtumo, kokį pasą pirkti, t.y. įsitenkant į 10 dienų globalusis/dienai pigesnis 2 eurais su centais.
Kadangi vietinių kalbų nemokam, užteko anglų. Arba ekstremaliais atvejais gestų. Ne tiek jau daug progų kalbėtis. Hostelių šeimininkai mokėdavo pasakyt 'no change, no change' (grąžos neduosiu, duokit lygiai).
