Taciau dabar yra laikomasi nuomones, kad tinka visu rusiu veziams. Mano atveju - skrandzio. Zinoma, jau yra atlikta nemazai klinikiniu tyrimu ir sparciai zengiama pirmyn. Kitose pasaulio salyse si imunoterapija yra taikoma kaip pirminis gydymas kartu su chemoterapija.
Procedura atlieka Lietuvoje kol kas atliekama tik bendradarbiaujant su Cekijos ar kitu saliu laboratorijomis. Nors, kaip suprantu, greitu laiku turetu sia procedura nuo pradzios iki galo daryti Lietuvoje. Idedu nuoroda i straipsni ir mokslininkus, kurie sia procedura inicijuoja musu salyje:
http://www.respublik...s_vezi/,print.1
Procedura pacientui labai paprasta - is paciento paima apie 0,45 l kraujo. Ji specialiai paruosia ir siuncia i laboratorija, mano atveju - Cekija. po 10 -ies dienu paruosta vakcina parsiunciama atgal ir tris kartus pradzioje kas savaite i paodi suleidziama po vakcina. Likusios vakcinos leidziamos pagal suderinta grafika. Po triju vakcinu suleidimo pagal tam tikra algoritma tiriamas imuno atsakas. Paraleliai su vakcinomis reikia naudoti arba nedideles dozes chemoterapiniu vaistu, arba priesuzdegiminius.
Sios proceduros tikslas - suaktyvinti imunini atsaka. Stai kaip Cesas apie tai raso:
Dendritinės ląstelės - tai tikrai ne embriono ir ne virkštelės kamieninės ląstelės. Tai "pakeistos" paties ligonio ląstelės, tiksliau-ląstelių pirmtakai. Ląstelės yra surenkamos, užauginamos iki tam tikros būklės ir sužadinamos (aktyvuojamos), kad virstų ląstelėmis "žudikėmis", galinčiomis nugalėti vėžines ląsteles.
Vadinamoji surinktų ląstelių kultūra yra auginama biotechnologinėse molekulinėse laboratorijose. Kad jos taptų veiksmingomis, ląstelių koncentracija ir aktyvacija turi pasiekti tam tikrą lygį. Kuo daugiau dendritinių ląstelių išauginama, tuo daugiau galima pagaminti vadinamosios vėžinės vakcinos.
Kas įvyksta, kai dendritinės ląstelės vakcinos pavidalu grąžinamos ligonio organizmui?
Vakcinos sušvirkštimo metodikų yra įvairių. Vienas jų - vakcina leidžiama šalia periferinių (esančių ant kaklo, ties raktikauliu, kirkšnyse) limfmazgių, po oda. Nes limfmazgiai - tai vietos, kuriose tūno "žudikai" limfocitai: vakcina juos sužadina (aktyvuoja). Tai yra imuninė sistema pastebi vėžinius antigenus, juos atpažįsta ir jau savaime organizme prasideda imuninė reakcija. Negaudama tokio signalo iš pašalies, imuninė sistema būna nepajėgi kovoti su vėžiu, -atpažinti navikinių ląstelių. Nes vėžys organizme sukelia tam tikrų pokyčių, kurie smarkiai sumažina ląstelių "žudikių" aktyvumą. Jos pasidaro vangios, ir nebeatlieka savo paskirties, o piktybinis navikas auga toliau. Paprastai ligonis, suleidus dendritinių ląstelių, nieko bloga nejunta.Tačiau, suleidus vakcinos, staiga sužadinamos ląstelės žudikės, ir tai gali sukelti tam tikrą temperatūrinę reakciją, - ligonį gali krėsti šaltis. Bet tikimybės, kad ligonį ištiktų sunki alerginė reakcija, yra maža. Nes vėžinė vakcina turi ne svetimo organizmo, bet paties žmogaus baltymo.
Ar vėžinė vakcinacija gali pakeisti pagrindinius vėžio gydymo būdus?
Tai - tikrai ne panacėja, o tik papildomas gydymo metodas. Jis neatstoja pagrindinio vėžio gydymo būdų: operacijos, chemoterapijos, radioterapijos. Vėžines ląsteles galima išnaikinti: pasiekiama tokia būklė, kai vėžio ląstelių organizme nebeaptinkama įprastiniais tyrimo būdais (kompiuterine tomografija, branduolių magnetiniu rezonanso tyrimu ir kitais būdais). Tačiau patirtis rodo, kad, nutraukus chemoterapiją, liga vis tiek kažkada atsinaujina, net jei ji buvo diagnozuota labai anksti. Tik, svarbiausia, kiek laiko truks tas atsinaujinimo procesas. Vieniems žmonėms liga galvą pakelia per savaitę, kitiems - po dešimties metų. Nėra tikimybės, kad įsisenėjęs, trečios arba ketvirtos stadijos navikas būtų visiškai išgydomas. Bet ligą tam tikrą laiką vis tiek galima valdyti, skiriant chemoterapiją, gydymą hormonais, bet kažkada visa tai taip pat tenka nutraukti. Likusios vėžinės ląstelės vienaip ar kitaip pradeda daugintis, ir atsiranda metastazių. Todėl tokiais atvejais labai tiktų gydymas dendritinėmis ląstelėmis. Jos išjudina organizmo vidines galias, - suaktyvina imunitetą, ir organizmas pradeda tvarkytis pats. Jis atpažįsta svetimas, t.y. navikines ląsteles ir jas žudo.
Vėžio gydymą dendritinėmis ląstelėmis galima tęsti ilgai, neleidžiant ligai kuo ilgiau atsinaujinti. O jei gydymas pradedamas esant ankstyvosioms vėžio stadijoms, navikines ląsteles pavyksta ir visai išnaikinti.
QUOTE(dina1 @ 2013 01 21, 13:34)
ir gal zinai kokiems veziams yra taikomas tas gydymas?
