Globėjai plepa

Alfija,nepykstu.Pati žinau,kad didelis.Gi turiu Aguoną,galiu palygint.Jis tvirtas vyrukas,plačiapetis,gražiai sudėtas ir veidelio gražaus.Tik jautrus bais.Man skaudu buvo,kad mokyklos psichologė atsisakė su juo dirbti,kad nepatikėjo manim.Nekrenta jis,ir daiktų nemėto.Nebent žaisdamas.Man baisu pasidarė,kai sužinojau,kas vyksta.Nesakau,kad angelas su baltais sparnais,bet kai paskaitau,su kokiom problemom susiduria kitos mūsų temos mamos,tai man tylėt ir tylėt...Todėl ir pasimečiau,kai iššoko kaip velniukas iš dėžutės.Pirmadienį talonas pas šeimos,imsim siuntimus ir ieškosim pagalbos.Susidėlios kažkaip viskas.Tik mėnuo dar mokykloj,gal čia adaptacija tokia aštri pas jį.Su Vyšniuke irgi nelengva pirmus metus buvo,o dabar va kokia moksliukė

žinok pirmi metai sunkūs. Va mano kadras irgi šįmet labai rūpinasi savo mokykla, stengiasi. To kas buvo pernai- nėra. Na jis bando priversti mokytoją žiūrėt į jį? pripažinti mažiuku, kad jam sunku, kad jis nenori. Maniškis jau moka pasakyti, kad jis nori būti mažas. Ir elgiasi taip kaip mažas, nes tada nereikia atsakyt už save. Mažam geriau, jį labiau myli ir t.t.
Nemanau, kad ten yra tragedija, tiesiog tu atėjai na ne visai laiku. Aišku, kad tau skaudu buvo, čia tai aš suprantu. Manau, kad tos problemos išsispręs, kai tik jis supras, kad ir iš mokyklos jis pareis, kad mama jo laukia ir myli. Gal tu pradžiai pati eik jo namo parsivesti, parodyk dėmesį tokį, kad jis laukiamas. Maždaug taip.

Aš atėjau pas psichologę,nes mokytoja pastoviai skundėsi,ir tuo pačiu sugalvojau užeit į klasę.Jis nenori būt mažiuku.Jis bijo suklyst,bijo,kad nemokės,nesupras.Ir taip ginasi-nukreipia dėmesį isterijom.Bent aš taip manau.Kad išsispręs,tai aišku-išeities kitos nėra,tik mokytis arba mokytis.Bet jis nesmagiai jaučiasi atskirtas.Negi tikrai pirmokiukai patys atsiribojo dėl jo elgesio?

dėl elgesio - taip, gali atsiriboti. jei jiems atrodo 'mažiukas' - žiūrės į jį iš aukšto. jei atsiribotų dėl mokslų - sakyčiau, kad mokytojos įtaka.

Alfija - o pas mus atvirkščiai. vaikui viskas pasidarė dzin. sutarėm, kad jei dar bus nors viena pražanga - nebevažiuos. toji pražanga buvo rytojaus dieną - neparėjo laiku iš mokyklos. Pietų sulaukiau (paskambinus), kai man jau reikėjo grįžti į darbą. Susibarėm. pareinu po darbo namo - krūva vaikų. kas griežtai uždrausta, kol manęs nėra namie. nu ir ką sakyt? žinau viena - į ekskursiją nebevažiuos...... nieko gero iš to. na o bet tačiau visai prarandu viltį, kad galima vaiką išmokyti laikytis taisyklių.

tai čia ir yra mažiuko elgesys- neišeis, negaliu ir bliaunu- ateis kažkas ir išvaduos. Rimtai.


Karusia, gali būti, kad einamuoju laiku ji nebegirdi kas yra bausmė- o kas yra taisyklės. Kažkoks buvo toks periodas, pas mus- trumpai, aš paskui pagalvojau, kad jis būdamas ne itin gudrus nebeatsirenka. Atidėjau kuriam laikui aiškinimus - paskui iš naujo. Padėjo padaryti tą iškrovą, kad vėl pradėtų klausyti.
Į ekskursiją gal tu leisk. Kaip ten bebūtų teigiamų emocijai jai reikia, o ir tau būtų neblogai bent pusdienį pabūti be rūpesčio. Tu ir taip dabar pavargus, tai TAU dabar geriau yra kaip- visą dieną nervintis, kaip ji ten namie. Ar pabūti ramiai. aš rinkčiausi asmeninį poilsį.
Paguldžius Žiogą, vakar galvojau apie tave. Jie kažkaip ne taip jau labai skiriasi. Kai aš pagalvoju, kad tą darbą tu turi padaryti visai viena- aš nežinau ar aš tiek galėčiau. Taip ir matau- eina žmogus iš darbo ir svarsto- tą pasidarysiu, aną nuveiksiu, ten gal nueisiu. Pareini namo ir paaiškėja- dabar visa tai atiidedama- dabar tris valandas vaiko ieškosiu, paskui vaiku užsiimsiu- pamokom, pokalbiu- paskui sopama galva miegot. IR šiaip, vat vienai- kai net supykti negali ant neklausžados iki labai, nes esat tik dvi...žodžiu aš suprantu, mat taip atrodo tave. Ir visa ta stiprybe tiesiog žaviuosi.

Alfija,tavo AŽ pilna.

dabar nebe.

Nuo tečiadienio galvoju- sėsiu ir parašysiu. Mat trečiadienį patyriau tikrą šoką, gerąja prasme. Bendravimo, kultūros, lavinimo, pedagogikos. Visko. Trečiadienį buvau Graikų-Romėnų imtynių varžybose. Vaikų. Tiesiog grupės. Pirmiausia tai kaip tai buvo organizuota- norintys vaikai susirašė į besivaržančius, tada jau juos pasvėrė- kiek kuris sveria, kuris kurių metų gimimo, išleido į apšilimą- apšilimui vaikams pravesti pakvietė vyresnius vaikus- maždaug 17 kinius. Visi nuostabiai pasimankštino. Nenorinčius klausyti treneriai žinoma barė, nekreipdami dėmesio į esančius žiūrovus.Bet kažkaip taip- suprantamai ir aiškiai. Paskui jau susirinko visi teisėjai- į svečius uvo pakviestas buvęs pasaulio čempionas, ir teisėjas tas kuris jau stebi į besivaržančius. Na ir prasidėjo varžybos. Treneriams per gyvenimą nežinia ir kelintosios, bet tas toks neatbukęs dėmesys į tai kas vyksta, pagalba vaikui, paskatinimas pralaimėjus, pabendravimas, pasikalbėjimas su vaiku. Gyvas, vyriškas ir šiltas. Ir pasaulio čempionas- mverkiančius guodė- sakė viskas gerai buvo, tu ir tą darei gerai(Duksio atveju) irgi stebėjo ir įsiminė ten tuos sportuojančius, kad tu turi vyrišką, tvirtą charakterį- tu tikrai būsi imtyninkas.
Paskui visus apdovanojo diplomais- visi laimėjo prizines vietas- 1-2-3. Kitaip sakant paskatino, nė vieno nebuvo iš tiesų nusivylusio ar įsiskaudinusio, kad jį kaip nors nuteisėjavo.
Tai va- kai aš prisimenu čiurlionkę, jos įkaitas ir egzaminus, ir ką ten tie vaikai išgyvena tarpe tarp egzamino ir įskaitos...

oi vargeli.... kiek zmoguje turi buti neapykantos... pasiskaitau, kad tas ivaikinimas vos ne kaip raupsuotasis. gyveni ir bijai pasakyti/pasisakyti.



laisve brangesne uz bet kokia bausme. atsakomybe kazkam - nuline.
Nervai negeleziniai, bet kantrybe gelezine

Mūsų atveju žino tik darželio administracija ir vieno berniuko tėvai-mūsų kaimynai. bet aš įsivaizduoju, kas būtų, jei sužinotų kiti Ir tai neužtruks. Gyvenam nedidelėj gyvenvietėj už miesto. Jau dabar, kai pasakiau vienai mamai, kad mano vaikis yra daug traumų patyręs, man buvo pasakyta - čia jūsų problemos.
Jau dabar galvoju, kad į mokyklą leisiu tik mieste.
Su įvaikinimo faktu pas mus tokia keista situacija: mano vaikis žino, informaciją jam pateikiau įvairiausiom formom, bet jis išklauso, bet atseit niekaip nereaguoja, nei klausimų, nieko, tarsi neigtų. Kartą pasakė, kad " norėčiau, kad iš tavo pilvelio būčiau gimęs"

Grįžau iš komandiruotės darbinės. Dar ne visiškai ant žemės nusileidus. Viena iš gerų naujienų, kad šauni kolegė įsivaikino mergaitę (ne Lietuvoje). Labai džiaugiuosi dėl jos ir mergytės. Turim dabar bendrumą ne tik profesinį.
Vaikiai kaip laukė. Mažius daržely pirmą kartą be susilaikymo puolė prie manęs.

Alfija, džiaugiuosi dėl tavo vyresnėlio. Ar visai nebemuzikuoja? Gal vertėtų paieškoti formų, kur galėtų tokį, sakyčiau, nemaža įdirbį realizuoti.
Kaip gimnastui sekasi?

Karusia, manyčiau, vertėtų paieškoti būdų nesibarti. pastebėjau, kad kiek aš baruosi, tiek maniškia įmunitetą įgauna barniams ir fantaziją įjungia, kad dar didesnį mano riaumojimą išprovokuotų. Vat į ramius sprendimus, tik labai tvirtus, reaguoja taip, kaip aš norėčiau, kad reaguotų.

Vakar linksminomės. Besisvečiuojanti pas mus šeima atrinkinėjo, kuris vaikas į mamą, kuris į tėtę panašus, o mes visi kaip sąmokslininkai, sąmokslui pavykus, laimingi šypsojomės.
Nepergyvenu dėl aplinkinių požiūrio. Dar ir neteko ant piktų užšokti. Bus visko ir visokių. Reik išmokt su savo istorija, su ilga nosimi ir dar labai daug kuo gyventi. Tiesiog kol kas sekasi. Sutinkam daug palaikančių gerų žmonių. Anksčiau rašiau, kad kartais net erzina kai kurių mokytojų per didelė dičkiuko globa mokykloje. Nesureikšminu, kas žino, kas ne. Žinančių tikrai yra, bent jau tie, kurie suregavo į savo vaikų klausimą, kodėl klasioko mama negimdė . Nejaučiam jokio išskirtinio dėmesio. Džiaugiusi tuo.

rutike, o kieno, jei ne jūsų? Tik labai gerai, kai aplinka padeda spręsti, o ne žlugdo pagal susikurtus mitus.
įvaikinimo faktą panašiai reaguoja mažasis. Jam sunkiau priimti. Dičkiukas jau nusprendė, kad "koks skirtumas, juk vis tiek mama yra mama, o tėtė yra tėtė". Mažiukui, spėju , skauda ir trūksta to, kas skiria bio nuo ne bio. Paaugs, daugiau pašnekėsim, "išsilaižysim". Vakar vakare apsikabino šuneli ir sako jam - tu irgi paimtas iš šuniukų namų

Nemanau, kad visi bėgimai iš namų ir klaidžiojimai bile kur yra 'noras paerzinti". Man viskas susiveda į tai, kad 'pašvilpė ir nuėjau", lengvą įtakojimą iš šalies.