QUOTE(Sunute @ 2012 09 26, 22:39)
Jei manai, kad prisimins, tai ir prisimins, tik blogiau, jei būsi įsitempusi dėl to prisiminimo. Buvom mes tuose vaikų namuose ir darbuotojus mylėjusius mūsų vaikus sutikom. Čia buvo jų gyvenimas, kol sulaukė mūsų. Čia vaikai laukia savo tėvelių. Vieni sulaukia tų, kurie gimdė, kiti sulaukia tų, kurie negimdė. Svarbu, kad sulaukia ir myli vieni kitus. Ramumikė...
Dičkiukas po tokio apsilankymo paklausė: kodėl aš tada tavęs bijojau? Atsakiau: Gi nežinojai, kad tai čia aš ir, kad tu manęs sulaukei. Neatpažinai, nes nebuvai matęs... Ramus ir nenustebęs buvo jo "aha, dabar supratau". Išgyveno dar kartą buvusią baimę, manau, kad tas jausmas jį mažiau persekios įsisąmonintas ir gerai, kad po truputį - lengviau "susivalgo".
Pipiriukė irgi paklausus yra, o kodėl jai taip baisu buvo pradžioje pas mus namuose . Panašiai atsakiau. Dėl to įsisąmoninimo- va ir Alfija tuo parašys,kad tai tik mano baimė:-). Supratau. :-)
Papildyta:
QUOTE(rutikė @ 2012 09 26, 22:51)
Na o pas mane - bomba. Šiandien visą dieną šoke, drebulys krečia. tėveliai mūsų grupės matai, surado atpirkimo ožį - mano bernėką ir prasidėjo susirašinėjimas elektroniniu būdu. Garbės žodis, nepamenu, kada buvau tokia į siutusi. Jis toks ir anoks, viešai pasmerkime, o mūsų vaikai "šventi". siutas, siutu, o savo pupsio labai gaila. Nu tiek jam buvo visko gyvenime, ir dar negana, Myliu jį, nerealiai, vaikas patiria vieną po kitos traumas. auklėtoja, matai, kitiems pataria jo šalintis. Ne, kad drausmintų, ne, kad padėtų atstatyti pažeistą savigarbą, dėl kurios ir kyla visos problemos. Nu nešventas jis, užkabina kitus, bet daugiausia, tai jo reakcijos į kitų provokacijas. Nu negudrus jis, kaip kiti - slapčia paerzina, o jis vožia. Oi mielosios, labai skauda dūšią
Nemąstėt apie darželio keitimą?