QUOTE(Šelma @ 2012 11 12, 13:45)
ne. Čia pas juos. Juos 6 metus stebbi ir nieko nedokumentuoja.
nežinau, kas kartą skaitau ir šiurpas per kūną eina kiek tiems vaikams lemta iškęsti...o dėl visų tarnybų, tai čia jau kaip ant ko užtaikysi. Mūsų vaikų motina mailus VTAT rašė, kad ji kategoriškai prieš, kad vakai būtų įvaikinti, bet tuo jos kategoriškumas ir pasibaigė, nė karto nepasidomėjo daugiau, gal gėda. bendrai, kaip ir Sunutei, man jos tiesiog labai gaila ir tiek, jokių daugiau jausmų jai nejaučiu. o VTAT tik ačiū galiu pasakyti, nepaisant visokių "babų" raštų rašymų ir motinos mail'ų jie labai neformaliai pažiūrėjo į šį reikalą ir darė viską, kad vaikai atsirastų namuose.
Taip norėtųsi, kad įvyktų kažkoks stebuklas, ne motinai protas prašviesėtų, labai tuo abejoju, o atsirastų kažkoks būdas, kad ir prasilenkiantis su įstatymu, nes čia jau kalba eina apie vaikus ir jų žalojimą. Gyventų sau dabar mažuliai šiltai, jaukiai ir gražiai pas Šelmą ir Alfiją, bendrautų su broliais ir seserimis...na, aš irgi vis galvoju ir vis skaitau jūsų žinutes, vis su viltimi, kad gal kažkas stebuklingo įvyko...
Taip norėtųsi, kad įvyktų kažkoks stebuklas, ne motinai protas prašviesėtų, labai tuo abejoju, o atsirastų kažkoks būdas, kad ir prasilenkiantis su įstatymu, nes čia jau kalba eina apie vaikus ir jų žalojimą. Gyventų sau dabar mažuliai šiltai, jaukiai ir gražiai pas Šelmą ir Alfiją, bendrautų su broliais ir seserimis...na, aš irgi vis galvoju ir vis skaitau jūsų žinutes, vis su viltimi, kad gal kažkas stebuklingo įvyko...
Šelma yra nuostabus žmogus, labai jautri, švelni moteris, aš suprantu, kd jai labai skauda, kai kažkokia pijokė elgiasi, kalba va taip. Tam reik augintis labai storą skūrą. Man tokia skūra užaugo ne iš karto, bet ji užaugo. Užaugs ir jai. Ji jauna, ir galvoja to supratimo sulaukti greičiau. Buvau jauna irgi taip galvojau, taip jaučiau. O dabar žinau, kad jautri ir gera galiu būti, turiu būti pakankamai siauram ratui žmonių. Ir man visai negaila motinų prardusių savus vaikus, aš džiaugiuosi kitu- kad vaikai gavo tą teisę į vaikystę, o jei labai pasisekė tai dar ir į laimingą. O į tuos suaugusius ir "suklupusius" man nusispjauti- giliai. Kuo daugiau tokių paigailinčių, tuo daugiau vaikų mirčių ir smurto patiriančių vaikų.
Prieš akis visoms ta "gailesčio" situacija. Mano ir Šelmos.
Prieš akis visoms ta "gailesčio" situacija. Mano ir Šelmos.
QUOTE(alfija @ 2012 11 13, 10:09)
Šelma yra nuostabus žmogus, labai jautri, švelni moteris, aš suprantu, kd jai labai skauda, kai kažkokia pijokė elgiasi, kalba va taip. Tam reik augintis labai storą skūrą. Man tokia skūra užaugo ne iš karto, bet ji užaugo. Užaugs ir jai. Ji jauna, ir galvoja to supratimo sulaukti greičiau. Buvau jauna irgi taip galvojau, taip jaučiau. O dabar žinau, kad jautri ir gera galiu būti, turiu būti pakankamai siauram ratui žmonių. Ir man visai negaila motinų prardusių savus vaikus, aš džiaugiuosi kitu- kad vaikai gavo tą teisę į vaikystę, o jei labai pasisekė tai dar ir į laimingą. O į tuos suaugusius ir "suklupusius" man nusispjauti- giliai. Kuo daugiau tokių paigailinčių, tuo daugiau vaikų mirčių ir smurto patiriančių vaikų.
Prieš akis visoms ta "gailesčio" situacija. Mano ir Šelmos.
Prieš akis visoms ta "gailesčio" situacija. Mano ir Šelmos.
Gailėti , tai nebūtinai pasiduoti jų provokacijoms ir norams. Nemanau, kad pagailėjimas, supratimas nepadeda. Priešingai, turiu kitokios patirties. Džiaugiuosi pakilusių dviejų žmonių gyvenimu (vieno iš jų vaiką teko užauginti - bent iš dalies).
Nežinau ar dar užtektų jegų tąsytis. Jei negalime padėti nupuolusiems suaugėliams, galim padėti vaikams. Tai jau gerai. Tik manyčiau, kad geriausia išeitis būtų suaugėlių grąžinimas normalian gyveniman, tik tai daug sunkiau ir dažnai net neįmanoma. Dėl to neturi kentėti vaikai. Nėra čia "gailesčio" situacija, tik nepateisinamo vietinių specialistų aplaidumo pasekmė (kiek suprantu iš to, ką parašėte). Gailestis būtų tai, kad soc. darbuotojai rimtai (kas beveik neįmanoma šiuo metu Lietuvoje) pasirūpintu darbu su gimdytojais.
Tokių"apspjautų iš giliai" aplink labai daug. Jie jaučia tą spjūvio krūvį. Tai atsitiesti nepadeda, nors, kažkuria prasme, gal ir padeda, bet tik tuo atveju, jei atsiranda nesusispjovusių.
man gaila, bet vaikų atgal neatiduočiau 
man jų gaila ta prasme, kad realiai kažko šie suaugėliai patys vaikystėje nėra gavę, todėl negali duoti ir savo vaikams. Šūde augęs tik tuo ir moki dalintis. Vat man gaila jų ta prasme, bet šiaip juk kiekvienam mums savas gyvenimas duotas. Bet džiaugiuosi, kad mes bent jų vaikų gyvenimus galime pakreipti kiek kita linkme, tikiuosi. Ir aš visada buvau ir būsiu už tai, kad su tokiais asmenimis vaikai negali augti, nes realiai bus atkartojamas toks pats gyvenimas.
man jų gaila ta prasme, kad realiai kažko šie suaugėliai patys vaikystėje nėra gavę, todėl negali duoti ir savo vaikams. Šūde augęs tik tuo ir moki dalintis. Vat man gaila jų ta prasme, bet šiaip juk kiekvienam mums savas gyvenimas duotas. Bet džiaugiuosi, kad mes bent jų vaikų gyvenimus galime pakreipti kiek kita linkme, tikiuosi. Ir aš visada buvau ir būsiu už tai, kad su tokiais asmenimis vaikai negali augti, nes realiai bus atkartojamas toks pats gyvenimas.
O man jų negaila jokiom prasmėm, ir neturiu aš laiko gilintis į tai- o kaip jie augo, kaip jie gyveno, ką galėjo gal būti ko ne. Man pakanka savo gyvenimo. Svetimų gyvenimų gyventi net nesiimu, ir jie man net neįdomūs. Ir vaikam augant tie giminaičių gyvenimai iš esmės irgi yra visai neįdomūs, nerūpi ir net abuojai jie į tai žiūri.Jiems gyventi ramiai reikia, o ne knaisiotis praeityje. Vai vai vai kaip buvo. Buvo. Dabr nėra. Dabar yra taip. Tai tuo gyvenimu koks yra, tuo ir gyvenam. Vistiek vaikui nei vieno gimdytojos otyvo aš neatsakysiu- aš jų nežinau. Galiu tik spėlioti, galiu nusispėlioti.
Irgi galėjau duksio atveju, kai čia jau atsirado ta bio- daug prifantazuoti, prispėlioti. atsirado ir dingo. Rašėsi rašėsi feisbuke, dovanų prižadėjo, ir finale parašė- nei iš šio nei iš to- jei aš tau nereikalinga, tai tu galėjai taip ir pasakyt. Tokios kalbos nebuvo visai. Dabr tikrai nereikalinga. Galėjau sufantazuoti, kaip ji gailisi, kaip ji džiaugiasi, įskaudint vaiką tom fantazijom. Nereik sau pačioms prisikūrti to ko nei žinom, nei matėm, nei pažįstam, nei pažinosim, ir aiškinti jų elgesio motyvus.
Irgi galėjau duksio atveju, kai čia jau atsirado ta bio- daug prifantazuoti, prispėlioti. atsirado ir dingo. Rašėsi rašėsi feisbuke, dovanų prižadėjo, ir finale parašė- nei iš šio nei iš to- jei aš tau nereikalinga, tai tu galėjai taip ir pasakyt. Tokios kalbos nebuvo visai. Dabr tikrai nereikalinga. Galėjau sufantazuoti, kaip ji gailisi, kaip ji džiaugiasi, įskaudint vaiką tom fantazijom. Nereik sau pačioms prisikūrti to ko nei žinom, nei matėm, nei pažįstam, nei pažinosim, ir aiškinti jų elgesio motyvus.
QUOTE(alfija @ 2012 11 13, 11:45)
Galėjau sufantazuoti, kaip ji gailisi, kaip ji džiaugiasi, įskaudint vaiką tom fantazijom. Nereik sau pačioms prisikūrti to ko nei žinom, nei matėm, nei pažįstam, nei pažinosim, ir aiškinti jų elgesio motyvus.
Mus labai mokė,kad šiukštu nei vieno blogo žodžio apie bio.Tiesiog įkalė.Na,aš taip ir darau 
Va užeina Vyšniai ar Žirniui ilgesys ir klausia:o kur ji,o kodėl dingo,nesirodo,nelanko,neskambina?Tai gal serga,gal kitam mieste,gal telefoną pametė,gal tas,gal anas ....greičiausiai anas....Nors pati žinau -mylinčiai motinai niekas nesukliudys,jokios kliūtys jai nebaisios...QUOTE(Germinė @ 2012 11 13, 13:25)
Mus labai mokė,kad šiukštu nei vieno blogo žodžio apie bio.Tiesiog įkalė.Na,aš taip ir darau Va užeina Vyšniai ar Žirniui ilgesys ir klausia:o kur ji,o kodėl dingo,nesirodo,nelanko,neskambina?Tai gal serga,gal kitam mieste,gal telefoną pametė,gal tas,gal anas ....greičiausiai anas....Nors pati žinau -mylinčiai motinai niekas nesukliudys,jokios kliūtys jai nebaisios...
Va užeina Vyšniai ar Žirniui ilgesys ir klausia:o kur ji,o kodėl dingo,nesirodo,nelanko,neskambina?Tai gal serga,gal kitam mieste,gal telefoną pametė,gal tas,gal anas ....greičiausiai anas....Nors pati žinau -mylinčiai motinai niekas nesukliudys,jokios kliūtys jai nebaisios...to, ko aš nežinau, vaikams taip ir sakau- nežinau. Gyvenime nesakiau nieko blogo, nes nežinau ką galėčiau blogo pasakyti apie tas, kurių akyse net nemačiau. Visada sakau, kai turės galimybes- aplankys. Bet aš apie tai, kad tikrai nesvarstau ir nesigailiu vai vai jos vaikus prarado.
QUOTE(alfija @ 2012 11 13, 12:46)
to, ko aš nežinau, vaikams taip ir sakau- nežinau. Gyvenime nesakiau nieko blogo, nes nežinau ką galėčiau blogo pasakyti apie tas, kurių akyse net nemačiau. Visada sakau, kai turės galimybes- aplankys. Bet aš apie tai, kad tikrai nesvarstau ir nesigailiu vai vai jos vaikus prarado.
o aš gailiu. Kažkur pasaulyje klajoja laimingas/a, kol nepradeda galvoti, kai galvoti pradeda - geriau nebegalvoti. Liūdna, gaila, tik padėti ne mano jėgoms.
QUOTE(Sunute @ 2012 11 13, 14:11)
o aš gailiu. Kažkur pasaulyje klajoja laimingas/a, kol nepradeda galvoti, kai galvoti pradeda - geriau nebegalvoti. Liūdna, gaila, tik padėti ne mano jėgoms.
neprisigalvok, geriau gyvensi. 95 procentai vaiknamio vaikų klausosi pasakų, kaip jie reikalingi, o jos klajoja, klajoja, užklysta ir ten, sako va tuoj tuoj tave pasiimsiu. Ir vėl metams išnyksta. Man jų negaila. Visai. Klajoja jos viškai laimingos. Va čia tos tualete pagimdžiusios merginos draugės įrašą dar kartą pasiklausyk. Dzin joms tie vaikai.
QUOTE(alfija @ 2012 11 13, 13:18)
neprisigalvok, geriau gyvensi. 95 procentai vaiknamio vaikų klausosi pasakų, kaip jie reikalingi, o jos klajoja, klajoja, užklysta ir ten, sako va tuoj tuoj tave pasiimsiu. Ir vėl metams išnyksta. Man jų negaila. Visai. Klajoja jos viškai laimingos. Va čia tos tualete pagimdžiusios merginos draugės įrašą dar kartą pasiklausyk. Dzin joms tie vaikai.
Niekada neužmiršiu mūsų bendraamžio, pravarde Meškiukas (dirba pas ūkininką dabar). Jam biomotina buvo pasakius, kad ateis. Tikriausiai prisimeni, ten prieš fasadą tos mokyklos mūsų vaikystės miestelyje yra toks didelis akmuo. Mano mama dvylikametį berniuką įkalbinėdavo gan ilgai nulipti nuo to akmens ir eiti miegoti, nes šiandien mama neateis. Iki šiol matau tą vaizdą...
Puikiai žinau, kaip dzin - mačiau iš arti, bet pragiedrėjimo minutėmis siaubas jas apima, patikėk. Tik dar siaubingiau gaila, kad savo psiaudosavigydai dažnai naudoja vaikus.
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2012 11 13, 12:46)
to, ko aš nežinau, vaikams taip ir sakau- nežinau. Gyvenime nesakiau nieko blogo, nes nežinau ką galėčiau blogo pasakyti apie tas, kurių akyse net nemačiau. Visada sakau, kai turės galimybes- aplankys. Bet aš apie tai, kad tikrai nesvarstau ir nesigailiu vai vai jos vaikus prarado.
O aš seku pasakas apie "kiškių, lapių ir t.t...." gyvenimą.
QUOTE(Sunute @ 2012 11 13, 14:36)
Niekada neužmiršiu mūsų bendraamžio, pravarde Meškiukas (dirba pas ūkininką dabar). Jam biomotina buvo pasakius, kad ateis. Tikriausiai prisimeni, ten prieš fasadą tos mokyklos mūsų vaikystės miestelyje yra toks didelis akmuo. Mano mama dvylikametį berniuką įkalbinėdavo gan ilgai nulipti nuo to akmens ir eiti miegoti, nes šiandien mama neateis. Iki šiol matau tą vaizdą...
Puikiai žinau, kaip dzin - mačiau iš arti, bet pragiedrėjimo minutėmis siaubas jas apima, patikėk. Tik dar siaubingiau gaila, kad savo psiaudosavigydai dažnai naudoja vaikus.
Papildyta:
O aš seku pasakas apie "kiškių, lapių ir t.t...." gyvenimą.
Puikiai žinau, kaip dzin - mačiau iš arti, bet pragiedrėjimo minutėmis siaubas jas apima, patikėk. Tik dar siaubingiau gaila, kad savo psiaudosavigydai dažnai naudoja vaikus.
Papildyta:
O aš seku pasakas apie "kiškių, lapių ir t.t...." gyvenimą.
neužsiimu spėliojimu ir gailėjimu kažko, dar kartą sakau. Ir neužsiimsiu, nei savęs gruzinsiu, nei vaikų. Mane džiugina, kad vaikams mano pozicija yra tinkama, kad jie yra laisvi ir atviri pažinty be trukdžių patys tas savo bio. Žiogo jei kada atsiras, ir Džiugas, kuris sau gali bendrauti, rašyti galvoti. Jie neapkrauti nei mano gailesčiu, nei mano kažkuo. Už tat tas bendravimas buvo toks lengvas ir laisvas, neįpareigotas.Ir man visi mano vaikų sprendimai yra man geri- bendraus ar nebe. Va taip- priimti be vertinimo, ir paleisti irgi be vertinimo. Va tą labiausia mokau- nevertinti žmonių. Neduoti pavadinimų, etikečių, priimti juos laisvais, ir palikti laisvais.
