QUOTE(praradau_savo_zmogu @ 2012 09 10, 13:24)
Ir man vis tiek kyla noras pranešt: tai susitinkam, organizuojam renginį.
Noriu jam skambint ir pasakyt, kad noriu keistis. I viskas taip dirbtina. Nes iš tikrųjų keisčiaus, jei paleisčiau jį, o aš tik kabinuosi į tą antrą šansą ir ką padaryt, kad jį gaučiau. Nemoku paleist to mylimo žmogaus, nors tu ką.
Dar noris įrašyt ir nusiųst jam savo kūrybą. Nėra kito žmogaus, kuris ją taip suprastų ir ja džiaugtųsi, kaip jis. Baisu pagalvot, kad nebebus su kuo visu tuo dalintis. Mes tai papildydavom viens kitą kūryboje.. ir viso šito kartu su juo netenku.
Jis gyvena dabar pilnakraujį gyvenimą, o aš toliau gyvenu juo! Vis kapstau, kai jam viskas yra, o ne kaip sau palengvinti viską.
Toliau bėgu nuo savo gyvenimo. Tikrai prisiimu kažkokį aukos vaidmenį. Nedarau nieko, kad sau palengvinčiau naštą atleisdama sau ir paleisdama jį.
Kodel jus vis pabreziate,kad jus turite keistis??? Jus turite ne keistis,o paleisti JI...o dabar kaip kokia mazochiste,kankinate save,negyvenate SAVO gyvenimo,o jam manau visiskai dzin tas jusu kankinimasis,jis net nesuvokia jusu tos jausenos(akivaizdu is jusu postu),nes nemanau ,kad jis jus myli(gal kazkada,bet dabar,ne).
Ir kodel manote,kad jusu pasaulis turi suktis TIK apie ji??? Ir manymas,kad TIK JIS talentingas,o daugiau nera talentingu ar apie tai suprantanciu zmoniu,tai...nepykite,bet jau visiskas absurdas. Jusu klaida,kad matote tik salia saves,t.y. tik ta zmogu,gal jau vertetu nusiimti rozinius akinius,ir pamatyti pasauli toleliau. Ir savo kurybinius projektus pasiulykite kazkam kitam. Juk muzikos pasaulyje(kaip supratau apie tai kalbate) ne tik ta viena zmogu pazistate(o jeigu ir taip,vertetu ideti pastangu,susipazinti ir su kitais,taip sakant ,praplesti akirati)
Stebiuosi,suprantate ,kad elgiates naiviai ir vaikiskai,o realiu isvadu 0.