QUOTE(praradau_savo_zmogu @ 2012 09 30, 22:05)
tai va ar gali pykt ant vyro, jei jis elgiasi tipiškai, kaip jam gamta padiktavo? 
O aš bandysiu dabar remtis šiuo: (čia apie kaltes)
" Apgailestavimas dėl praeityje padarytų (ar nepadarytų) sprendimų gali sukelti daug skaudžių jausmų. Mes vėl galime atsidurti kryžkelėje: imti graužtis, kankintis dėl praeities klaidų, gyventi vakarykščia diena, sielvartauti, kaltinti, mintyse kurti scenarijus: o kas būtų, jeigu... Galima mėginti keisti nepakeičiamus dalykus ir toliau kurti savo nelaimingą gyvenimą. Tokį santykį su praeitimi Franklis vadino fatalistiniu.
Tačiau atsidūrę kryžkelėje galime pasukti ir kitu keliu. D. W. Winnicottas rašė, kad skirtumas tarp gerų ir blogų motinų yra ne klaidų darymas, o tai, ką jos daro su klaidomis. Taigi atviras klaidos pripažinimas yra geras elgesio modelis. Franklis praeities klaidas vertino kaip gerą dirvą geresnei ateičiai kurti, mokantis iš šių klaidų, nes mokytis niekada nevėlu ir niekada nėra per anksti, taigi visada pats laikas.
Mūsų atrama galėtų tapti suvokimas dabar turime galimybę pradėti gyventi taip, kad po kelerių metų į savo gyvenimą žvelgtume be apgailestavimo".

O aš bandysiu dabar remtis šiuo: (čia apie kaltes)
" Apgailestavimas dėl praeityje padarytų (ar nepadarytų) sprendimų gali sukelti daug skaudžių jausmų. Mes vėl galime atsidurti kryžkelėje: imti graužtis, kankintis dėl praeities klaidų, gyventi vakarykščia diena, sielvartauti, kaltinti, mintyse kurti scenarijus: o kas būtų, jeigu... Galima mėginti keisti nepakeičiamus dalykus ir toliau kurti savo nelaimingą gyvenimą. Tokį santykį su praeitimi Franklis vadino fatalistiniu.
Tačiau atsidūrę kryžkelėje galime pasukti ir kitu keliu. D. W. Winnicottas rašė, kad skirtumas tarp gerų ir blogų motinų yra ne klaidų darymas, o tai, ką jos daro su klaidomis. Taigi atviras klaidos pripažinimas yra geras elgesio modelis. Franklis praeities klaidas vertino kaip gerą dirvą geresnei ateičiai kurti, mokantis iš šių klaidų, nes mokytis niekada nevėlu ir niekada nėra per anksti, taigi visada pats laikas.
Mūsų atrama galėtų tapti suvokimas dabar turime galimybę pradėti gyventi taip, kad po kelerių metų į savo gyvenimą žvelgtume be apgailestavimo".
Man čia vistiek "paduoda" savęs kaltinimu...juolab, jog autore, Jus gi ne pati sprendimą priėmėt, o tai padarė už jus...
Ar žinote, kur mūsų visų istorijose yra pagrindinė mūsų klaida? Mes per vėlai supratome, jog vyras, su kuriuo bendrauta - nesubrendęs...nesiimu komentuoti koks tas jų nesubrendimas... psichinis, emocinis ar dar kažkoks, tačiau jie nėra VYRAI...
Kodėl taip kategoriškai tegiu??? Turiu sūnų...jam vasarį bus 20. Jis turi draugę, draugauja su ja jau 3,5 metų... Kol aš pykausi ir taikiausi su mano 50-mečiu.. jie. jaunimas nė kart nebuvo susipykę... taip nėra, jog jie neturi jokių problemų. Dar ir kaip turi... Merginos mama išleke iš darbo ir nieko geresnio čia vietoje nesusirado, tad keliasi i Miuncheną... jis nuo mūsų už 800 km... ir dukrą ji žinoma imasi kartu...Šis faktas žinomas jau kokius 6 men...įsivaizduojat koks čia abiems negatyvas??? Bet jie vis dar kartu, labai brandžiai nusprenė "dadraugauti" iki galo.. iki tol kol teks atsisveikinti... Santykių per atstumą - nebus... Mergaitei greit 18... bet motina tiesiog įsikibusi į ją ir manipuliuoja jausmais...meilės.. kaltės...dovanom. kuom tik gali, kad tik dukra nepersigalvotų...Iš šono stebint labai gerai visa tai matosi...
Mintis, jog dabar mes dviese sėdėsim ir mirinėsim dėl išardytų santykių mane vedė į neviltį... (beje... mano santykiai žlugo išdalies dėl tos jaunimo meilės, nes būtų tekę MAN sūnų vežtis su savim už 200 km ir juos išskirti)...
Šiandien mergina... (jumoras - matyt gavus iš mamos visas suplanuotas dovanas) ėmė sakyti, jog ne , ji nevažiuos kartu su mama... mama vėl griebiasi represijų.. sūnus šį savaitgalį praleido pas draugę, tai sakė jog 9 val ryto jie abu buvo pakelti ir privesrti darbuotis po namus... idant jos dukra suprastų, kas yra "gyvenimas".. gyvenimas vienai... tai mano sūnus be abejo jai padėjo ir apskritai... visą negatyvą gaunamą dėl sitaucijos ir iš jos mamos jis velka kartu su drauge ir už ją. Nors logiškai mąstant... prasmės tai nėra.. tie santykiai jau seniai pasmerkti žlugti... mano sūnui būtų žymiai maloniau sėdėti prie kompo ir žaisti žaidimus, bet jis nenuleidžia rankų... o jam tik 20...kai aš jį su mano 50-mečiu .. 4 vaikų tėvu palyginu.. tai tikrai imu tikėti tuom, ką man pasakė astrologai... jog jam pavažiavus psichika.. ir jog tiesus kelias i psichiatrinę.. nors natūroje to visiškai nesimatė...
Jei palyginti situacijas, tai mano sūnus galėjo iškart po to, kai tapo aišku, jog draugė išvažiuoja..atsisveikinti su ja ir susirasti kitą.. kuri neišvažiuoja... bet apie tai nė minties nebuvo...
Todėl ir sakau, jog su tais vyrais, kurie kaip urangutanai nuo vienos šakos ant kitos... su jais kažkas ne taip...