Vaikai nieko NEPRIVALO tevams Man nepavyko islaikyti nuosirdziu santykiu, o ilgainiui ir apskritai santykiu. Ar del to gailiusi? Ne, nesigailiu, kad pagaliau gyvenu Toks tad ir visas pasirinkimas.
"3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus
1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.
2. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų.
3. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį.
4. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų."
"3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus
1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.
2. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų.
3. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį.
4. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų."
Man jau gerokai virs 30, bet mama oi kaip reguliuoja
Pjauna negyvai tokie pokalbiai telefonu:
- na, ka veiki?
- pietus pataisei? ka taisei?
- dar nepadarei??????? dar vaikai nevalge ? vaje
arba:
-na, ka veiki?
-pietus pataisei? O ka taisei?
- vaje... kodel vakarykscia sriuba, kodel desreles, koldunai ir t.t vaikams reikia sviezio maisto, kiekviena diena naminio maisto ir t.t.
dar vienas variantas:
-na, ka veiki?
-a, lauke buvot... ka apsirenget, susalsit, susirgsit ir t.t.
tas perdetas rupestis mane zudo ir viskas juodom spalvom
ne taip aprengiau, ne su tokiu kremu tepu, ne ta valgyti duodu, liepiu kambari susitvarkyti, liepiu mokytis
isleidziu vaika i bureli, tai blogai, nes pavarges jau mokykoj, pamoku neparuoses, susirgs, pervargs ir t.t.
neisleidziu i bureli, tai irgi blogai, nes sedes turbut prie kompo, ziures turbut televizoriu, turbut verciu prie pamoku sedeti
ot ir taip kiekviena diena, sakyk jai ka nori...
nu butu anyta, tai senai nebekalbeciau ir ragelio nekelciau, bet mama yra mama
Kaip viskas pažįstama... Sunku labai, kai taip yra. Žinau mama myli, rūpinasi, bet ką daryti, kai to rūpesčio per daug ir kai jau dusti nuo jo, nes tikrai viskas perdėta... Kiek bandžiau kalbėtis, bet nesėkmingai, užpyksta labai, įsižeidžia ir t.t. Tada kurį laiką būna nekalbadieniai, bet praeina kiek laiko ir vėl ratas sukasi. Net nebežinau kaip su mama kalbėtis, kad ji išgirstų mane...
Rupuziene Prisiminiau skaitytą atvejį, Anglijoj motina padavė į teismą savo sūnų, kad tas per dažnai ją lanko, skambinėja, kontroliuoja ir t.t. Gavo apribojimų
Mama nebeturi kuo rūpintis, tai ir sugalvoja, kuo pasirūpinti. Pabandykit mamai įtaisyti ( gal geriau padovanoti?) kokį mažą ir sergantį gyvūnėlį. Turės užsiėmimą, nereikės Jums galvos kvaršinti. Arba palikit mamai savo vaikus visom atostogom. Kai grįšit, manau dar ilgai bus soti bendravimu su anūkais ir duos Jums ramybę.
Dėl gyvūnėlio buvo minčių, bet mano mama didelė pedantė... Ir jai visi gyvūnai yra nešvara, netvarka ir t.t. Tai tas ir stabdo, nes net negalėčiau garantuoti koks būtų to gyvūnėlio likimas.
Dėl gyvūnėlio buvo minčių, bet mano mama didelė pedantė... Ir jai visi gyvūnai yra nešvara, netvarka ir t.t. Tai tas ir stabdo, nes net negalėčiau garantuoti koks būtų to gyvūnėlio likimas.
As savo mama labai myliu ir gerbiu ,ir nors kartais jos patarimai pamokymai igrysta ,bet zinau kad jos norai yra patys geriausi ,todel stengiuosi ja isklausyti ir pasimokyti is daugelio patarimu . Man mama yra brangiausias zmogus pasaulyje ,kuria pasitikiu besalygiskai
As su savo mama sutariu labai gerai su teciu taip pat aisku jie pataria,visokiais gyvenimo klausimais,bet ikyriai nelenda ir neaiskina man gyvenimo.Mes vede 6metai,aisku visi tevai nori,kad vaikai graziai sutartu,nesipyktu ir pns... bet ,kaip sakoma- nebuna namu be dumu
Taigi, jau net nebežinau, į ką ir kur kreiptis patarimo. O reikalas toks, kad žiauriai nesutariu su mama. Net nežinau, nuo ko viską pradėti. Gal nuo vaikystės. Tėvai išsiskyrė, kai man buvo 5-eri. Sunkiai sekėsi sudurti galą su galu, mama nuolat dirbo, perpardavinėjo prekes turguje, stengėsi užsidirbti pinigų, kad baigtų įrengti butą. Senelė, gyvenusi su mumis, sunkiai sirgo vėžiu, aš mokiausi mokyklos pradinėje klasėje. Vėliau senelė mirė. Mama ir toliau sunkiai dirbo: gamykloje naktinėse pamainose, o po jų keliaudavo turgun. Nuo mažens (gal 10 metų) nuolat likdavau viena, išmokau savimi pasirūpinti. Taip ir gyvenom - mama dirbo, aš mokiausi. Man tikrai nieko netrūko, aišku, nebuvau aprengta prabangiausiais drabužiais, ir tuo metu man tai atrodė tragedija, bet dabar kai prisimenu viską, atrodo tokia smulkmena. Aišku, neturėjau ir magnetofono, ir dviračio, ir niekada nebuvau buvusi Palangoje, bet tuo metu kažkaip buvau susitaikius su tuo, kad šito neturiu ir tiek, tada tiesiog teko su tuo susitaikyti. Toliau mokiausi mokykloje, sekėsi neblogai, žinojau, kad noriu studijuoti aukštojoje, kad noriu išmokti anglų kalbą. Pagelbėjo mama - sumokėjo už korepetitorių, aišku, tai atsipirko - mokykloje anglų kalbos egzaminą išlaikiau geriausiai iš visų, vėliau mokiausi anglų kalbos universitete, išvažiavau mokytis į Nyderlandus. Labai daug kuo mama parėmė - tiek finansiškai, tiek morališkai, už ką jai esu beprotiškai dėkinga. Kai gyvenau Nyderlanduose, sakė, jog kasdien verkė, pasakojo, kaip jai buvo liūdna. Atrodo, jog esu jos neatskiriama dalis, kuri neturi teisės į asmeninį gyvenimą Vėliau pradėjau dirbti. Visą tą laiką (aišku, išskyrus kol gyvenau Nyderlanduose) gyvenau su mama. Ir visą tą laiką buvo barnių dėl visko: kad ne taip susišukuoju, kad ne taip atrodau, kad ne taip elgiuosi Mama nuolat mane spaudė lygindama su kitais - šita geresnė už tave, būk tokia kaip ta ar ana.. Dabar barniai vis dažnėja, nes noriu kažkiek laisvės, nes savo uždirbtus pinigus noriu kontroliuoti pati, nes pati noriu būti atsakinga už savo elgesį O čia nuolat reikalaujama ataskaitų - kur, su kuo eini, kada grįši? Ta nuolatinė kontrolė lėmė, kad apie asmeninį gyvenimą mama nelabai ką žino. Kai sužinojo, jog turėjau lytinių santykių, išvadino mane prostitute ir kitais nelabai cenzūriniais žodžiais. Visiems tai išpasakojo - žiauriai skaudu buvo dėl to, kad visiems aplinkiniam pasakė, jog esu k***a, prostitutė ir pan. Ok, gyvenam toliau. Su tuo vaikinu išssiskyrėm, mama nutempė mane pas ginekologą patikrinti, ar nesu nėščia (na, motyvavo paprastai - reikia pasitikrinti, seniai nesitikrinom abi ir pan, tik vėliau išaiškėjo tikra priežastis kam tai buvo reikalinga). Vėliau sekė keli nevykę romanai, ačiū Dievui, mama apie juos nieko nežinojo, nes matyt tada visai būtų katastrofa. Vėliau susiradau vaikinuką, dabar su juo planuojame gyventi kartu (draugaujam jau beveik 3 metus). Kai grįžome iš poilsinės kelionės, mama pyko. Kai paklausiau kodėl ir kas, sako: "Aš niekada nesitikėjau, kad būsi tokia k***a, prostitutė ir nesusituokusi miegosi su vaikinu, ką dabar žmonės pasakys". Kiekvieną kartą, kai grįžtu iš susitikimo su vaikinu, nuolatiniai klausimai - tai koks jis lovoj, kaip permiegojai ir pastabos - kokia tu šiokia ir anokia. Na gerai, tegu mamos supratimas, kada reikia gyventi lytinį gyvenimą skiriasi - vieną kartą išsakė savo nuomonę ir tiek. Dar ištverčiau ir jos nuolatinius priekaištus ir manęs apvadinimus įvairiais žodžiais. Bet kai ji skambina savo draugui ir skundžia mane, kad aš šiokia ir anokia, o draugas perskambina man ir sako, kad kam aš su juo miegu, kodėl aš taip darau Man jau žodžių nėra Nesuprantu, kaip ji gali taip elgtis. Už ką - vaikų 18-kos neprisidariau, juos atsakingai planuoju ir norėčiau susilaukti 30-ties, kai bus dar tvirtesnis pagrindas po kojom. Už ką mane reikia taip vadinti??? Pastovūs priekaištai dėl pinigų - tai per daug išleidžiu nesąmonėms, nors per mėnesį nesąmonėms išleidžiu ne daugiau 150 lt - o tai rūkalai ir keletas kartų baruose. Nepaisant to, kad prisidedu ir prie buto išlaikymo ir prie remonto darymo, nors tame mamos bute nauju euro remontu net nesidžiaugsiu, nes kitą vasarą planuojame išsikelti gyventi kartu su MB į jo butą (kur jis pasibaigs remontus). Paskolą pasiėmiau buto remontui, turėjau savų pinigėlių pasitaupius, bet pritrūko, mama nutarė pasiimti paskolą. Kadangi vis dar $ trūks baldams, juos pasiimsiu išsimokėtinai ir taip dar prisidėsiu prie remonto. Aš vis tiek blogiausia dukra, kokia tik gali būti. Nuolat kritikuoja, jog nepadarau tai to, tai ano, bet jei padarau, tada pasako, jog ne taip padariau. Nuolat primena, kad aš viso to neverta. Kad be jos prapulčiau Kad.. Ai, tiesiog, kad aš esu niekas be jos Nežinau, kaip įmanoma būtų jai įtikti? Nežinau, ką daryti, kad mes bendrautume kaip du suaugę žmonės? Gal čia aš perdaug susikoncentravusi į save? Gal mano būdas perdaug valdingas, nes noriu, kad viskas būtų taip, kaip to noriu aš O mama sako, jog bus taip, kaip pasakys ji. Ir aišku, vėl kyla eilinis barnis. Šiandien ryte barnis - aš vėl šiokia tokia anokia (čia buvau išvadinta visais įmanomais keiksmažodžiais), nepadedu namie nieko, nesitvarkau (čia aš turiu sutikti, gal iš tiesų per mažai tvarkausi, gal reiktų daugiau, bet tiesą sakant, žinau, kad mamos reikalvimų mano tvarkymasis neatitiks ir vėl kils eilinis barnis, jog aš nieko nesugebu padaryti tinkamai). Tai jau buvo paskutinis lašas. Pasakiau, kad aš laukiu nesulaukiu, kada MB pabaigs remontus savo bute ir aš jį persikraustysiu, nesvarbu, bus geri mūsų santykiai ar blogi, nes jau su mama gyventi nebegaliu, nebeištveriu jos nuolatinių priekaištų. Po 20 min mama skambina ir sako - daryk ką nori, ir kaip nori, ji išeina pas savo draugą, nes esu bjauri nedėkinga dukra. Dėl visų šių dalykų aš net pradėjau alkoholiu malšinti visas savo nuoskaudas. O mama Mama mane išvadino alkoholike ir vėl visiems aplinkiniams išpasakojo, kad aš alkoholikė ir visa į tėvą Ką man daryti? Tik prašau nesiūlyti išsikraustyti - paskolai, lizingui, pagalbai mamai ir nuomai pinigų neturėsiu pakankamai Kaip man elgtis??? Anksčiau galvojau - va, pradėsiu dirbti, susitaupysiu apvalią sumą pinigų ir atiduosiu mamai skolą, kad ji nesakytų, jog aš jai dėl visko šiam gyvenime skolinga.. Bet ar tai padėtų??? Dėl daugelio mano pasirinkimų - kad ir to paties gyvenimo su B - ji nepritaria man, sako, ką žmonės pasakys Kaip taip - tu gyveni su vyru nesusituokus, kokia tu šiokia tokia ir anokia
Man nepavyko islaikyti nuosirdziu santykiu, o ilgainiui ir apskritai santykiu. Ar del to gailiusi? Ne, nesigailiu, kad pagaliau gyvenu 
