QUOTE(Ice @ 2012 09 22, 20:41)
Dar pažiūrinėjau youtubą apie tą Son-Rise programą. Nuostabu

Įdomu, kaip sekasi
ritatitas, nebeužsuka pas mus čia, nes ji lyg taiko savo vaikui šią progarmą
o Ritatitas ne ABA taiko
QUOTE(begemotaskurisbijoskiepu @ 2012 09 22, 21:42)
Bent jau maniskei kai bandziau, visai netiko. Gal todel, nors ji ir turi sunkia negalia, nera ta vadoveline autistuke, ji nelinguoja, neuzsiciklina ties vienu veiksmu kaip tam filme(aisku, cia tik filmas). Tai kai as bandziau kartot jos veiksmus, tai ji iskart susidomejo, ziuri taip smalsiai, atseit, mama, ka tu cia darai? O jei ji pasiimdavo koki daikta(pvz.;plesyti koki popieriu) ir as bandydavau daryt ta pati, tai ji atimdavo is manes, nes cia jos, ne mano

Dar taip ja "palinksminau" keleta dienu ir pasidaviau. Gal as nesuprantu kazko toje programoje, ai, tiek to.
o gal kaip tik reikejo test - as galvoju kad cia ir yra esme atkreipt vaiko demesi i save jo paties veiksmais - kokie jie bebutu, po truputi i juos ivedant kazka naujo - kad ir jis ta "naujo" isisavintu, ismoktu perimtu

Aisku tai ilgas monotoniskas darbas - bet tikiu kad veiksmingas
As irgi tik ka po filmoterapijos - apsipatenkinus - labai ikvepiantis filmas

, tik man keistas tas vaikiukas labai - toks jausmas kad jis visa laik tik sedejo, niekur nejo, net neverke - idomu realiai taip gali but?

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."